Mateus 9
Isthmus Mixe NT (MIR_TBL) vs NTLH
1 Mänitä Jesúshajxy tiägǿøguiumbä barcojooty, ñajxtägajch hajxy jadähooc mejyhawiimb maa jaꞌa quiajpthajxiän.
1 Jesus entrou num barco, voltou para o lado oeste do lago e chegou à sua cidade .
2 Mänitä tecymiucypiä tuꞌug quiøømiejtsä tsaajiooty maa jaꞌa Jesúsän. Jaꞌa mähdiøjc jaꞌa miäguꞌughajpähajxy jaduhṉ cøømiejtsä. Coo jaꞌa Jesús yhijxy coo hajxy hänajty miäbøcy, mänitä Jesús jaꞌa mähdiøjc ñämaayy: ―Huung, jootcugøꞌøw; tøø jaꞌa mbojpä mgädieey xñähwaꞌac̈h.
2 Então algumas pessoas trouxeram um paralítico deitado numa cama. Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
3 Jim̱ä ley‑yajnähixøøbiädøjc hänajty näjeꞌe tiänaꞌay jaꞌa Jesús ñähmøjc. Coo hajxy jaduhṉ miädooyy nebiä Jesús miänaaṉ̃än, mänit hajxy näjeꞌe quiopcooty tiägøøyy mädiaacpä: “Capxtägooby hädaa craa jaduhṉ maa jaꞌa Dioscøxpän.”
3 Aí alguns mestres da Lei começaram a pensar: — Este homem está
4 Ñajuøøby jaꞌa Jesús hänajty neby hajxy hänajty miädiaꞌaguiän quiopcooty. Mänit miänaaṉ̃: ―Tii haxøøgwiinmahñdy hajxy coo mmøødhaty mgopcooty.
4 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
5 Mädyii mädiaꞌagy maas tsip, cooc̈h hädaa mähdiøjc nnämáꞌawät: “Tøø jaꞌa mbojpä mgädieey xñähwaꞌac̈h”, tøgä maas tsip jaduhṉ cooc̈h nnämáꞌawät: “Tänaayyøꞌøg, yoꞌoyøꞌøg.”
5 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
6 Nyajcähxøꞌøgáam̱biøch cooc̈hä cuhdujt jaduhṉ nmøødä hädaa yaabä naax̱wiin cooc̈hä pojpä cädieey nyajnähwáꞌadsät, høøc̈h jaꞌa Diosquex̱ypä. Mänitä Jesús jaꞌa tecymiucypiä ñämaayy: ―Tänaayyøꞌøg, widsøꞌøg yøꞌø mdsaay, nøcxnä maa jaꞌa mdøjcän.
6 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
7 Mänitä tecymiucypiä tiänaayyøꞌcy. Mänit ñøcxnä maa jaꞌa tiøjcän.
7 O homem se levantou e foi para casa.
8 Coo jaꞌa cuꞌughajxy jaduhṉ yhijxy coo jaꞌa tecymiucypiä tøø yhoyøꞌøy, mänit hajxy chähgøøbiøjcy. Mänitä Dios hajxy wyiingudsähgøøyy, jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa Jesús jaꞌa mäjaa hänajty tøø mioꞌoyii, jaꞌa Diosquex̱ypä. Cab hajxy hänajty ñajuøꞌøy pø Dioshuung hänajty jeꞌe, jaꞌa Jesús.
8 Quando o povo viu isso, ficou com medo e louvou a Deus por dar esse poder a seres humanos.
9 Mänitä Jesús jim̱ chohṉ̃. Mänitä jäyaꞌay tuꞌug yhijxy, jaꞌa xøhajpä Mateo. Jim̱ä Mateo hänajty yhäñaꞌay maa hänajty yajnähjuudiuꞌudiän. Mänitä Mateo ñämaayyä: ―Jam̱ quipxy wädíjtäm. Mänitä Mateo tiänaayyøꞌcy. Mänit jaꞌa Jesús piaduꞌubøjcy.
9 Jesus saiu dali e, no caminho, viu um cobrador de impostos, chamado Mateus, sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse: Mateus se levantou e foi com ele.
10 Jim̱ä Jesús hänajty quiay tøgooty møødä miäguꞌughajpähajxy. Mänitä yajnähjuudiuutpähajxy may miejch mägaabiä, møødä jäyaꞌayhajxy caꞌa panøcxpä jaꞌa judíos quiuhdujt. Mänitä Jesús hajxy tiägøøyy møødcaabiä.
10 Mais tarde, enquanto Jesus estava jantando na casa de Mateus, muitos cobradores de impostos e outras pessoas de má fama chegaram e sentaram-se à mesa com Jesus e os seus discípulos.
11 Jim̱ä fariseoshajxy hänajtypä, jaꞌa hajxy hänajty hoy jaanc̈h tehm̱ pianøcxpä jaꞌa Moisés miädiaꞌagy. Mänitä fariseoshajxy miänaaṉ̃: ―Tii yøꞌø mwiindsǿṉ coo miøødcay jaꞌa yajnähjuudiuutpähajxy møødä cubojpä cugädieeyhajxy ―nøm̱ä Jesús miäguꞌughajpähajxy ñämaayyä.
11 Alguns fariseus viram isso e perguntaram aos discípulos: — Por que é que o mestre de vocês come com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
12 Miädoow̱ jaꞌa Jesús jaduhṉ. Mänit miänaaṉ̃: ―Pøṉ jaduhṉ møc, caj yajtsooyøꞌøy; pøṉ jaduhṉ paꞌammøød, jeꞌeds jaduhṉ yajtsooyøøby. Jaduhṉ mäwíinøch høøc̈h nebiä mädsooyøøbiän. Páadyhøch yaa tøø nmiṉ̃ tøø nmech, nébiøch jaꞌa cubojpä cugädieeybähajxy nnämáꞌawät coo jaꞌa yhaxøøgwiinmahñdy hajxy ween ñajtshixøꞌøy. Jaꞌa hojiäyaꞌayhajxy, cábøch hajxy jeꞌe waam̱b nnämaꞌawaꞌañ. Nøcx hajxy habøc tii jaꞌa Diosmädiaꞌagy jaduhṉ ñänøøm̱by: “Chójpiøch jaꞌa njoot jaduhṉ coo hojioot hajxy mmøødhádät; cábøch jaduhṉ nmänaaṉnä coo animal hajxy myóxät maa jaꞌa høøc̈hcøxpän.”
12 Jesus ouviu a pergunta e respondeu:
13 — ausente —
13 Vão e procurem entender o que quer dizer este trecho das
14 Mänitä Jesús ñämejtsä jaꞌa Juan mäyajnäbejpä miäguꞌughajpähajxy. Mänitä Jesús miäyajtøøw̱ä: ―Tii miic̈h mmäguꞌughajpähajxy jaguiay quiaꞌa näꞌägädä hidaꞌañ. Nax̱y højts jaguiay tuꞌxøøjaty nhity tähoocjaty; jaduhṉ højts jaꞌa Dios nwiingudsähgøꞌøy. Jaanä jaduhṉä fariseoshajxy yhijpä jaguiay.
14 Então os discípulos de João Batista chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que nós e os
15 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Coo jaꞌa jäyaꞌayhajxy mänaa piøcy yhuꞌugy, cabä woyba wichpä hajxy jiøꞌøy xiuuc̈h. Xooṉdaacp hajxy jaduhṉ, jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa jamiøꞌød jyiijä. Jaduhṉ mäwíinøch høøc̈h nebiä jamiøꞌødän. Páadyhøch nmäguꞌughajpähajxy jaguiay quiaꞌa hity. Habaadaam̱b jaduhṉ cooc̈h yaa ndsoonaaṉnä; mänit hajxy mäbøcypiä jaguiay yhidaꞌañ.
15 Jesus respondeu:
16 ’Cab jaduhṉ pøṉ tucwit yhagøyøꞌøy jem̱ywyithaam. Múgäp jaꞌa jem̱ywyit jaduhṉ y maas hanax̱iä jaꞌa tucwit jaduhṉ quiǿødsät.
16 — Ninguém usa um retalho de pano novo para remendar uma roupa velha; pois o remendo novo encolhe e rasga a roupa velha, aumentando o buraco.
17 Jaanä jaduhṉduhm̱bä, cabä pøṉ jem̱yvyino quiudemøꞌøy tucwajhacxujiooty. Cǿødsäp jaꞌa wajhacxuy jaduhṉ y høxyógäp jaꞌa vino jaduhṉ. Haagä tägóyyäp jaꞌa wajhacxuy jaduhṉ møødä vino. Pero jiibiä jem̱yvyino hajxy quiudemøꞌøy maa jaꞌa wajhacxuy jem̱ybiän. Jaduhṉ ni mädyii quiaꞌa tägóyyät.
17 Ninguém põe vinho novo em
18 Cajnä jaꞌa Jesús hänajty miädiaacpädøꞌøy, mänitä tsajtøjcwiindsǿṉ tuꞌug miejch. Mänitä Jesús wyiingoꞌnaaguiädaacä. Mänit ñämaayyä: ―Naam̱hóꞌogyhøc̈hä nhuung jaꞌa toꞌoxypä. Coo miic̈h nøcxy mnähdoṉ̃, mänit jiujypiøjtägátsät.
18 Enquanto Jesus estava falando ao povo, um chefe religioso chegou perto dele, ajoelhou-se e disse: — A minha filha morreu agora mesmo! Venha e ponha as mãos sobre ela para que viva de novo.
19 Mänitä Jesús piädøꞌcy. Mänit jaayaꞌay miøødtuꞌubøjcy møødä Jesús miäguꞌughajpähajxy.
19 Então Jesus foi com ele, e os seus discípulos também foram.
20 Jim̱ä tajjäyaꞌay hänajty tuꞌug høx̱haam pianøcxy. Paꞌammøød hänajty jeꞌe. Majmetscjumøjt jaꞌa ñøꞌty hänajty tøø wyiꞌi xieeꞌxy, weenjaty weenjaty. Jaduhṉä tajjäyaꞌay hänajty miädiaꞌagy quiopcooty: “Nägóoyyøch jaꞌa wyitpaꞌa nnähdóoṉät, mänítøch nmøcpǿgät.” Coo jaꞌa Jesús jaꞌa tajjäyaꞌay jiäguyohdiägǿøyyä, mänitä wyitpaꞌa ñähdóoṉäxä.
20 Certa mulher, que fazia doze anos que estava com uma hemorragia, veio por trás de Jesus e tocou na barra da capa dele.
21 — ausente —
21 Pois ela pensava assim: “Se eu apenas tocar na capa dele, ficarei curada.”
22 Mänitä Jesús yheeꞌpwiimbijty, Mänit jaꞌa tajjäyaꞌay yhijxy. Mänit miänaaṉ̃: ―Huung, jootcugøꞌøw; tøø jaduhṉ mmøcpøcy, jeꞌeguiøxpä coo tøø mmäbøcy. Mänitiä jaꞌa tajjäyaꞌay miøcpøjcy.
22 Jesus virou, viu a mulher e disse: E naquele momento a mulher ficou curada.
23 Mänitä Jesúshajxy jim̱ miejch maa jaꞌa tsajtøjcwiindsǿṉ tiøjcän. Jiibiä xuux̱pädøjc‑hajxy hänajty yhoꞌogyjiäyaꞌawyiinxuꞌuxy. Jiibiä jäyaꞌayhajxy hänajty wyiꞌi yhaamhaty.
23 Depois Jesus foi para a casa do chefe religioso. Quando viu os que tocavam música fúnebre e viu a multidão numa confusão geral,
24 Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Pädsøm̱ hajxy jiiby. Cab yøꞌø tøø yhoꞌogy, näꞌä maab yøꞌøduhṉ. Mänitä Jesús ñäxiicä.
24 disse: Então começaram a caçoar dele.
25 Cøjx hajxy jaduhṉ piädsøm̱y. Mänitä Jesús tiøjtägøøyy. Mänitä toꞌoxyhänaꞌc quiøꞌømajch. Mänitä toꞌoxyhänaꞌc yhäñaayyøꞌcy.
25 Logo que a multidão saiu, Jesus entrou no quarto em que a menina estava, pegou-a pela mão, e ela se levantou.
26 Mänitä mädiaꞌagy wiädijty wiinduhm̱yhagajpt coo jaꞌa toꞌoxyhänaꞌc tøø yagjujypiøgyii.
26 E a notícia a respeito disso se espalhou por toda aquela região.
27 Coo jaꞌa Jesúshajxy jim̱ chohṉ̃, mänitä wiindshajxy nämetsc piaduꞌubøjcy yáax̱äp: ―Højts näxúuꞌtsäc. David miic̈h hijty mhaphajpy mdeedyhajpy.
27 Jesus saiu daquele lugar, e no caminho dois cegos começaram a segui-lo, gritando: —
28 Coo jaꞌa Jesús tiøjtägøøyy, mänitä wiindshajxy miäwiingooṉ̃. Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Nej, mmäbøjpy hajxy jaduhṉä cooc̈hä mäjaa nmøødä coo hajxy nyaghijxǿꞌøgädä. Mänit hajxy miänaaṉ̃: ―Wiindsǿṉ, nmäbøjpy højts.
28 Assim que Jesus entrou em casa, os cegos chegaram perto dele. Então ele perguntou: — Sim, senhor! Nós cremos! — responderam eles.
29 Mänitä Jesús jaꞌa wiinds wyiinhajxy ñähdooṉä. Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Ween hajxy mhijxøꞌøgy coo hajxy tøø mmäbøcy.
29 Jesus tocou nos olhos deles e disse:
30 Mänit hajxy yhijxøꞌcy. Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Caꞌa pøṉ hajxy mnäꞌägädä hawaaṉä.
30 E os olhos deles ficaram curados. Aí Jesus ordenou com severidade:
31 Coo jaꞌa wiindshajxy jim̱ chohṉ̃, mänit hajxy tiägøøyy mädiaꞌagy‑yajwädijpä coo hajxy tøø yaghijxøꞌøgyii jaꞌa Jesúsäm.
31 Porém eles foram embora e espalharam as notícias a respeito de Jesus por toda aquela região.
32 Mänitä huum tuꞌug yajmejtsä maa jaꞌa Jesúsän. Tøø hänajty miac̈hii jaꞌa møjcúꞌujäm.
32 Quando eles foram embora, algumas pessoas levaram a Jesus um homem que não podia falar porque estava dominado por um demônio.
33 Mänitä Jesús jaꞌa møjcuꞌu jiiby yajpäyøꞌcy. Mänitiä jaꞌa huum quiapxøꞌcy. Yagjuøøyy jaꞌa jäyaꞌayhajxy jaduhṉ. Mänit hajxy miänaaṉ̃: ―Ni mänaa jaduhṉ pøṉ tii quiaꞌa yagjadyii nebiä hädaajän yaa Israelnaaxooty.
33 Logo que o demônio foi expulso, o homem começou a falar. Todos ficaram admirados e afirmavam: — Nunca vimos em Israel uma coisa assim!
34 Mänitä fariseoshajxy miänaaṉ̃: ―Paady yøꞌøyaꞌay jaꞌa møjcuꞌu yajpäyøꞌøgy, coo jaꞌa møjcuꞌugong miäjaa miøødhajtä.
34 Mas os fariseus diziam: — O chefe dos demônios é quem dá a esse homem poder para expulsar demônios.
35 Cøjx jaꞌa Jesús wiädity wiinduhm̱yhagajpt. Homiaajä hänajty wiädity, jiiby hänajty yajnähixøꞌøy tsajtøgooty coo jaꞌa Dios jaꞌa miäjaa mobädajp yajcähxøꞌøgaꞌañ. Yajnajxyp hänajty homiädyii paꞌamä.
35 Jesus andava visitando todas as cidades e povoados. Ele ensinava nas sinagogas , anunciava a boa notícia sobre o Reino e curava todo tipo de enfermidades e doenças graves das pessoas.
36 Ñäxuuꞌchp jaꞌa Jesús jaꞌa majiäyaꞌay hänajty. Jaduhṉ mäwíinäts hajxy hänajty nebiä meegän, jaꞌa cajpä wyiindsǿṉ. Nebiä tägowiädijpän hajxy hänajty jeꞌe. Nebiä jootmayhajpän hajxy hänajty jeꞌe.
36 Quando Jesus viu a multidão, ficou com muita pena daquela gente porque eles estavam aflitos e abandonados, como ovelhas sem pastor.
37 Mänitä Jesús ñämaayy jaꞌa miäguꞌughajpähajxy: ―Yøꞌø majiäyaꞌayhajxy, hoy jaduhṉ cooc̈hä nmädiaꞌagy hajxy xmiäbǿjcät. Pero cab højts nnämáyyäm, højts jaꞌa mädiaꞌagy nyajwáꞌxämbä.
37 Então disse aos discípulos:
38 Mänuuꞌxtaꞌag jaꞌa Dios hajxy coo ween jaꞌa mäguꞌughajpä hajxy xjiaac móoyyämät, neby højts jaꞌa mädiaꞌagy hajxy xmiøødyajwáꞌxämät.
38 Peçam ao dono da plantação que mande mais trabalhadores para fazerem a colheita.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.