Lucas 18
Isthmus Mixe NT (MIR_TBL) vs NVI
1 Mänitä Jesús tiägøøyy yajwiingapxøøbiä coo hajxy tehṉgajnä Dyiospaꞌyáꞌaxät, coo hajxy mänaa quiaꞌa jootmayhádät, hoyyä Dios quiaꞌa ja tsoj hadsówät.
1 Então Jesus contou aos seus discípulos uma parábola, para mostrar-lhes que eles deviam orar sempre e nunca desanimar.
2 Mänit miänaaṉ̃: ―Tsøg hajxy mädiáacäm. Jaduhṉä jäyaꞌay hijty tuꞌug quiuduuṉghaty. Cabä Dios hänajty wyiingudsähgøꞌøy ni jaꞌa miägajptjäyaꞌay.
2 Ele disse: "Em certa cidade havia um juiz que não temia a Deus nem se importava com os homens.
3 Jim̱ä yaamgtoꞌoxy hänajty tuꞌug maa jaꞌa cajptän. Jaꞌa miädsip hänajty jia wiꞌi ñäxøꞌøwøꞌøwaam̱by. Paady hänajty jabom̱‑jabom̱ ñøcxy maa jaꞌa cuduuṉgän neby jaduhṉ piuhbedǿøjät.
3 E havia naquela cidade uma viúva que se dirigia continuamente a ele, suplicando-lhe: ‘Faze-me justiça contra o meu adversário’.
4 Cabä yaamgtoꞌoxy miädiaꞌagy hänajty ñäꞌägä cudiunáaṉäxä. Mänitä cuduuṉg tiägøøyy tajpä maabiä: “Cábøch pøṉ nwiingudsähgøꞌøy ni jaꞌa Dios ni jaꞌa jäyaꞌay.
4 "Por algum tempo ele se recusou. Mas finalmente disse a si mesmo: ‘Embora eu não tema a Deus e nem me importe com os homens,
5 Pero cooc̈h yøꞌø yaamgtoꞌoxy xwyiꞌi yhadsipy, ngudiunáaṉäbøc̈hä miädiaꞌagy jaduhṉ, nébiøch miṉ xquiaꞌa wiꞌi yhadsíjpnät. Pø caj, jootmáꞌadäbøch häyaa.”
5 esta viúva está me aborrecendo; vou fazer-lhe justiça para que ela não venha me importunar’ ".
6 ―Nøm̱ä cuduuṉg miänaaṉ̃, jaꞌa Dios caꞌa wiingudsähgøøbiä.
6 E o Senhor continuou: "Ouçam o que diz o juiz injusto.
7 Jaduhṉä Dios jaꞌa yhuung piuhbedaam̱bä, jaꞌa hajxy xøømdsuhm̱ paꞌyaax̱pä.
7 Acaso Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que clamam a ele dia e noite? Continuará fazendo-os esperar?
8 Paquiä yhadsowaꞌañ. Pero høøc̈h jaꞌa Diosquex̱ypä, cooc̈h yaa ngädaactägátsät hädaa yaabä naax̱wiin, nej, jeꞌenä jaꞌa jäyaꞌay jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy hänajty miäbǿcyñäjä.
8 Eu lhes digo: ele lhes fará justiça, e depressa. Contudo, quando o Filho do homem vier, encontrará fé na terra? "
9 Jim̱ä jäyaꞌayhajxy hänajty näjeꞌe, wiꞌi yajcumayaam̱b hajxy hänajty. Wyiꞌi piejxyp wyiꞌi tiehm̱by jaꞌa miäguꞌughajpä hajxy hänajty. Mänitä Jesús miänaaṉ̃:
9 A alguns que confiavam em sua própria justiça e desprezavam os outros, Jesus contou esta parábola:
10 ―Tsøg hajxy mädiáacäm. Jaduhṉä jäyaꞌay metsc ñøcxy tsajtøgooty Diospaꞌyaax̱pä. Tuꞌug hänajty tiuṉ̃ fariseo, tuꞌug hänajty tiuṉ̃ yajnähjuudiuutpä.
10 "Dois homens subiram ao templo para orar; um era fariseu e o outro, publicano.
11 Jaꞌa fariseo, tänaꞌa hänajty Dyiospaꞌyaꞌaxy: “Haay Dios, Dioscujúꞌuyäp cooc̈h nguhdujt quiaꞌa haxøøgä. Cábøch nmeec̈h cábøch nboty, cábøc̈hä toꞌoxiøjc nmøødä wiingpä. Cábøch jaduhṉ njatcøꞌøy nej yøꞌø yajnähjuudiuutpän.
11 O fariseu, em pé, orava no íntimo: ‘Deus, eu te agradeço porque não sou como os outros homens: ladrões, corruptos, adúlteros; nem mesmo como este publicano.
12 Hayúujøch nax̱y nhity metsc‑hooc tuꞌugpä semana. Nyéjpiøc̈hä diezmo homiänaajä.”
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo quanto ganho’.
13 Jäguem̱juøøbiä yajnähjuudiuutpä hänajty tiänaꞌay. Cab hänajty ñäꞌägä tsajheeby. Jaanc̈h tehm̱ jiootmayhajp hänajty jeꞌe. Jaduhṉ hänajty miänaꞌañ: “Haay Dios, høøc̈h näxúuꞌtsäc. Nnajuǿøbiøch cooc̈h ngubojpä cooc̈h ngugädieeyä.”
13 "Mas o publicano ficou à distância. Ele nem ousava olhar para o céu, mas batendo no peito, dizia: ‘Deus, tem misericórdia de mim, que sou pecador’.
14 Tøyhajt jaduhṉ, coo jaꞌa yajnähjuudiuutpä wyiimbijnä, tøø jaꞌa piojpä quiädieey hänajty yajnähwaꞌac̈híijäm jaꞌa Diósäm. Pero jaꞌa fariseo, cab jaduhṉ yajnähwaatsä. Pøṉ ja wiꞌi yajcumayaam̱b, cabä Dios quiumay. Pero pøṉ caꞌa yajcumayaam̱b, jeꞌedsä Dios jaduhṉ quiumaaby.
14 "Eu lhes digo que este homem, e não o outro, foi para casa justificado diante de Deus. Pois quem se exalta será humilhado, e quem se humilha será exaltado".
15 Mänitä pigänaꞌc‑huunghajxy näjeꞌe wioomejtsä maa jaꞌa Jesúsän, nebiä Jesús jaduhṉ quiunúuꞌxät. Coo jaꞌa jiamiøødhajxy jaduhṉ yhijxy, mänit hajxy tiägøøyy hojpä jaꞌa pigänaꞌc‑hajxy tøø wioomec̈híijäbä.
15 O povo também estava trazendo criancinhas para que Jesus tocasse nelas. Ao verem isto, os discípulos repreendiam os que as tinham trazido.
16 Mänitä Jesús ñämaayy jaꞌa jiamiøødhajxy: ―Weenc̈h yøꞌø pigänaꞌc‑hajxy xñämiṉ̃. Caꞌa hajxy mhaducy. Yøꞌø pigänaꞌc‑hajxy, chojpiä jioothajxy coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy miäbǿgät. Cab hajxy yajcumayaꞌañ. Pøṉä jioot jaduhṉ tsojp coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy miäbǿgät, pøṉ caꞌa yajcumayaam̱b, jeꞌeds jim̱ nøcxaam̱b maa jaꞌa Dioswiinduumän. Tøyhajt jaduhṉ.
16 Mas Jesus chamou a si as crianças e disse: "Deixem vir a mim as crianças e não as impeçam; pois o Reino de Deus pertence aos que são semelhantes a elas.
17 — ausente —
17 Digo-lhes a verdade: Quem não receber o Reino de Deus como uma criança, nunca entrará nele".
18 Mänitä Jesús miäyajtøøw̱ä jaꞌa copc‑hajpä tuꞌug: ―Wiindsǿṉ, mhoyhänaꞌc miic̈h. Tiic̈h ngudiúnäp nébiøch cøjxtaꞌaxiøø njugyhádät nebiä Dios jiugyhatiän.
18 Certo homem importante lhe perguntou: "Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna? "
19 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Tiic̈h coo xñämaꞌay cooc̈h nhoyhänaꞌcä. Jagooyyä Dios tuꞌug yhoyyä.
19 "Por que você me chama bom? ", respondeu Jesus. "Não há ninguém que seja bom, a não ser somente Deus.
20 Mjajpy jaduhṉ nebiä Dios tøø xyhanéhm̱äm, tuhm̱ds: “Cabä toꞌoxiøjc wiingpä mmøødhádät; caꞌa mjäyaꞌay‑yaghoꞌogy; caꞌa mmeec̈h; caꞌa mhøhṉdaꞌagy; mwiingudsähgǿꞌøwäp jaꞌa mdaj jaꞌa mdeedy.”
20 Você conhece os mandamentos: ‘Não adulterarás, não matarás, não furtarás, não darás falso testemunho, honra teu pai e tua mãe’".
21 Mänitä copc‑hajpä miänaaṉ̃: ―Ngudiúum̱biøch jaduhṉ. Chúucnøch jaduhṉ nmädsohṉdaacy jaꞌa wiinmahñdy hoybä.
21 "A tudo isso tenho obedecido desde a adolescência", disse ele.
22 Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Jaduꞌtuꞌuyyä mgaꞌa yajpedyii. Cøx̱ toog mäduhṉ̃tiä mmøødä; mänitä häyoobäyaꞌay mnäꞌä móꞌowät. Coo jaduhṉ mgudiúnät, mänit jim̱ mdägǿꞌøwät tsajpootyp. Hoorä, høøc̈h paduꞌubǿjcäc.
22 Ao ouvir isso, disse-lhe Jesus: "Falta-lhe ainda uma coisa. Venda tudo o que você possui e dê o dinheiro aos pobres, e você terá um tesouro nos céus. Depois venha e siga-me".
23 Mänitä craa jiootmabiøjcy, jeꞌeguiøxpä coo hänajty jiaanc̈h tehm̱ miäyøøjä.
23 Ouvindo isso, ele ficou triste, porque era muito rico.
24 Coo jaꞌa Jesús yhijxy coo jaꞌa craa hänajty tøø jiootmabiøcy, mänit miänaaṉ̃: ―Jaanc̈h tehm̱ chip jaduhṉ coo jaꞌa mäyøøjäyaꞌayhajxy jim̱ tiägǿꞌøwät Dioswiinduum.
24 Vendo-o entristecido, Jesus disse: "Como é difícil aos ricos entrar no Reino de Deus!
25 Maas paquiä jaꞌa camello ñaxǿꞌøwät jaꞌa xuhñdyjutjooty quejee jaꞌa mäyøøjäyaꞌayhajxy jim̱ tiägǿꞌøwät Dioswiinduum.
25 De fato, é mais fácil passar um camelo pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus".
26 Mänitä jäyaꞌayhajxy miänaaṉ̃, jaꞌa hajxy hänajty jim̱ mämädoonaabiä: ―Pøṉädaꞌa jim̱ näꞌä tägǿꞌøwäp Dioswiinduum.
26 Os que ouviram isso perguntaram: "Então, quem pode ser salvo? "
27 Mänitä Jesús miänáaṉgombä: ―Mädyii jaꞌa jäyaꞌayhajxy quiaꞌa jadaam̱by, Dios mäbøcypiä jadaam̱b.
27 Jesus respondeu: "O que é impossível para os homens é possível para Deus".
28 Mänitä Pedro miänaaṉ̃: ―Tøøds højts ngøx̱y najtshixøꞌøy mäduhṉ̃tiä højts hijty nmøødä, neby højts miic̈h hoy nbanǿcxät.
28 Pedro lhe disse: "Nós deixamos tudo o que tínhamos para seguir-te! "
29 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Tøyhajt jaduhṉ, pøṉä tiøjc najtshixøꞌøwaam̱b, o jaꞌa tiaj jaꞌa tieedy, o jaꞌa piuhyaꞌay, o jaꞌa yhuung jaꞌa tioꞌoxy, jaꞌa Diosmädiaꞌagyquiøxpä,
29 Respondeu Jesus: "Digo-lhes a verdade: Ninguém que tenha deixado casa, mulher, irmãos, pai ou filhos por causa do Reino de Deus
30 piaadaam̱by jaꞌa maas hoybä jaꞌa maas weenbä hädaa yaabä naax̱wiin. Y coo hänajty tøø yhoꞌnä, mänit hänajty cøjxtaꞌaxiøø jiugyhadaꞌañ nebiä Dios jiugyhatiän.
30 deixará de receber, na presente era, muitas vezes mais, e, na era futura, a vida eterna".
31 Mänitä Jesús jaꞌa jiamiøød hawiing wioonøcxy jaꞌa nämajmetspä. Mänit miänaaṉ̃: ―Yam̱ hajxy nnǿcxäm Jerusalén. Jím̱høch njadaꞌañ nhabetaꞌañ nébiøc̈hä Diosquex̱yhajxy jecy xmiädiaaquiän, høøc̈h jaꞌa Diosquex̱ypä.
31 Jesus chamou à parte os Doze e lhes disse: "Estamos subindo para Jerusalém, e tudo o que está escrito pelos profetas acerca do Filho do homem se cumprirá.
32 Xquiøꞌødägøꞌøwáam̱bøch jaꞌa teedywiindsøṉhajxy jaꞌa jäguem̱bäyaꞌayhajxy. Xñäxiꞌigáam̱bøch hajxy. Xwyiinwoonáam̱bøch hajxy. Xwyiingutsujøꞌøwáam̱bøch hajxy.
32 Ele será entregue aos gentios que zombarão dele, o insultarão, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão.
33 Xwiobhoꞌogáam̱bøch hajxy. Mänítøch hajxy xyaghoꞌogaaṉnä. Y cudägøøgxǿøjøch njujypiøgaꞌañ.
33 No terceiro dia ele ressuscitará".
34 Cabä Jesús jaꞌa jiamiøødhajxy hänajty ñäꞌägä wiinjuøꞌøy nebiä Jesús hänajty miädiaꞌagy. Tsip hänajty miädiaꞌagy.
34 Os discípulos não entenderam nada dessas coisas. O significado dessas palavras lhes estava oculto, e eles não sabiam do que ele estava falando.
35 Coo jaꞌa Jesúshajxy hänajty tøø miäwiingooṉnä maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Jericó, jim̱ä wiindspä hänajty tuꞌug yhäñaꞌay tuꞌhaam. Xädøꞌøñ hänajty yujwaam̱by.
35 Ao aproximar-se Jesus de Jericó, um homem cego estava sentado à beira do caminho, pedindo esmola.
36 Coo miädooyy coo jäyaꞌay hänajty may wyiꞌi ñax̱y, mänit yajtøøyy tii jájtäp.
36 Quando ouviu a multidão passando, ele perguntou o que estava acontecendo.
37 Mänitä yhawáaṉäxä coo jaꞌa Jesús hänajty ñax̱y, jaꞌa Nazaret‑tsohm̱bä.
37 Disseram-lhe: "Jesus de Nazaré está passando".
38 Mänitä wiindspä yaax̱y: ―Jesús, miic̈hä David xyhaphajp xyhoc‑hajp. Høøc̈h hii näxúuꞌtsäc.
38 Então ele se pôs a gritar: "Jesus, filho de Davi, tem misericórdia de mim! "
39 Jaꞌa hajxy hänajty jawyiin najxpä, mänit hajxy yhojy coo yhamónät. Pero maas møc jaduhṉ jiaac yaax̱y: ―Miic̈hä David xyhaphajp xyhoc‑hajp. Høøc̈h hii näxúuꞌtsäc.
39 Os que iam adiante o repreendiam para que ficasse quieto, mas ele gritava ainda mais: "Filho de Davi, tem misericórdia de mim! "
40 Mänitä Jesús tiänaaxiøjpy. Mänit miänaaṉ̃: ―Yajmets yøꞌø wiindspä yaa. Coo jaꞌa mähdiøjc yajmejtsä maa jaꞌa Jesúsän, mänitä Jesús jaꞌa wiindspä miäyajtøøyy:
40 Jesus parou e ordenou que o homem lhe fosse trazido. Quando ele chegou perto, Jesus perguntou-lhe:
41 ―Nébiøch miic̈h nbuhbédät. Mänitä mähdiøjc yhadsooyy: ―Wiindsǿṉ, høøc̈h hii yaghijxǿꞌcäc.
41 "O que você quer que eu lhe faça? " "Senhor, eu quero ver", respondeu ele.
42 Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Tøø jaduhṉ mhijxøꞌøgy coo tøø mmäbøcy.
42 Jesus lhe disse: "Recupere a visão! A sua fé o curou".
43 Mänitiä jaꞌa wiindspä jiaanc̈h hijxøꞌcy. Mänitä Jesús piaduꞌubøjcy. Mänit tiägøøyy mänaam̱bä coo jaꞌa Dios miøjjä jiaanc̈hä. Jaꞌa jäyaꞌayhajxy jaduhṉ híjxäbä, jaduhṉ hajxy miänaam̱bä nägøx̱iä coo jaꞌa Dios miøjjä jiaanc̈hä.
43 Imediatamente ele recuperou a visão; e seguia a Jesus glorificando a Deus. Quando todo o povo viu isso, deu louvores a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.