Lucas 5
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Hiunji hŋqueŋi, Jisasi Iqu eqä Genesäretqä iqueqä maŋä iqi tqäutaŋga, ämaqä kuapänäŋä Goti Hanjuwä Iqueqä kukŋuä qätä wipŋqä, Iqu-täŋä qäqiqi ätqäumiŋuwi.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Jisasi Iqu kukŋuä awä ätuätäqäŋgaŋi, hämapäkä-piqä hŋquauqä yimba hŋquaqu eqä maŋä iqi witaŋginyä äquŋgqe. Hämapäkä-piqä iqua yimba iu mäpmeqä, quwqä hämapäkä qa piunyqe, asŋä äqämiŋuwi.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Iŋgaŋi Iqu Saimonä iqueqä yimba ique hiŋuä äqunäqe, ätkamäutä, Saimonä ique, “Yimba nändi äma uvä” ätukqe. Itaŋi Iqu yimba iu quamä äpmeqe, qokä-apäkä iquau kukŋuä hui inä äwikqe.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Iqu näqŋqä qäpu äväqe, Saimonä iqueŋi, “Si yimba eqä awä näŋi äma äwätnä, iqisaŋi he qae hämapäkiŋqä eqä-huäŋä bu tnämeqapiyä” ätukqe.
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 I tquaŋga, Saimonä iqu kimaŋi, “Naqä Iquki, ne heatqä tqueŋi wäuŋuä yäŋänäqŋqä itqätaŋgu, zä aaŋqä änavqiyä. Ne hämapäkä tutqä qäpu mapiqä iqunä. Ga Si iiŋä ändiŋi, nyi qa ätnämäumqänä” ätukqe.
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Qu iiŋä ipiyi, hämapäkä kuapä piqaŋguwäŋga, qae ändakmäumätä ikqe.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Iquauqä käyämaqä yimba huizi du äpmamiŋuwä iqua, yätamäkqä wipŋqä diŋqä hipa äuqueqä äwikuwi. Iqua äppiyi, hämapäki yimba hŋquaqui ämaikuwi. Iŋgaŋi yimba iquaqu eqä-huäŋä mämä quveqenyäsinyä ikiyi.Iŋgaŋi yimba iquaqu eqä-huäŋä mämä quveqenyäsinyä ikiyi.|alt="2 boats full of fish" src="WA03818b.tif" size="col" loc="Lk 5:4-11" copy="Illustrations by Graham Wade © United Bible Societies, 1989." ref="5:7"
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Saimonä Pitä iqu, hämapäkä eeqänäŋä äpäkuwä iu äqunäqäŋgaŋi, iqu yäuŋuä naqänäŋä itä, Jisasi Iqueqä yukä yäpä iqi äpäknäqe, “Naqä Iquki, Si änyiväma uvä. Nyi ämaqä quvqunjqä” ätukqe.
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Iqunä ma. Ämaqä Saimonä iqutä anä äpmamiŋuwä iqua-pqe, yäuŋuä ikuwi.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Iqueqä wäuŋuä anä iqä, Jemisi iqutä, Jonä iqutä, Sepri iqueqä hikŋä iŋgueqi-pqe, yäuŋuä inä ikiyi.
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Qu yimba eyqiyämaŋi, eqä maŋä weä näŋinyqä äpäupiyi, quwqä nätmatqä eeqänäŋi hiŋuinä äquŋguaŋi, Jisasi Ique qänaki äwivändkuwi.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Hea hŋqueŋi, Jisasi Iqu aŋä-himqä hŋque äpmamiŋqe. Aŋä-himqä iuŋi, ämaqä wänyimäŋqä kuapänäŋä-täŋä hŋqu äpmamiŋqe. Iqu Jisasi Ique hiŋuä äqunäqe, qoŋä äwoktäutä, hipeŋuä qua bu eätä, Jisasi Ique tii ätukqe. “Naqä Iquki, Si äkiŋgaŋgutqe, nyi äŋguä iqu nyimäkätninyä.”
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Itaŋga Jisasi Iqu hipa haqeqä äwiyäqe, tii ätukqe. “Nyi änyiŋgiyä. Si äŋguä imänyä.” I tquaŋga, ämaqä iqueqä wänyimäŋqe, äŋguä maqänä imäŋgqe.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Iiŋqe Jisasi Iqu tiiŋä ätukqe. “Nyi tä imäkqeŋqe, si ämaqä hŋque mätquä panä. Si hiqäva-imäkqä iquenyqä äyätnä, tqä huiwi ique motquayä. Mosisi iqu ätkqä-pa, tqä huiwä äŋguä ikimäkqeŋqä hiqäva imäkiyä. Iiŋqe, qu ‘ämaqä tqu iqueqä yaqe, äŋguä ae imäŋgqeqä’ kŋuä vätŋqänänyä” ätukqe.
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Iqu, “Si ämaqä hŋque mätquä panä” qäyä ätukqä-qe, ämaqä im-imä äpmapiyä iqua, Jisasi Iquenyqä kukŋui qätä kuapänä äwimiŋuwi. Iŋgaŋi ämaqä kuapänä kukŋuä qätä wipŋqätä, iquauqä yaqä äŋguä iwimäkätŋqätä, Iquenyqä äpmiŋuwi.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Qu iiŋä itqätaŋguwäŋga, hea kuapänäŋäŋgaŋi Iqu äväma, aŋä avqŋqä imqä äwätä, Goti Hanjuwä Iquenyqä tääqä ätuäqismiŋqe.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Hea hŋqueŋi Jisasi Iqu qokä-apäkiu näqŋqä vätqätaŋga, Parisitaŋä hŋquatä, kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä hŋquatä aŋä-himqä eeqänäŋä Galilisaŋä, Jutiyataŋä, Jerusälemätaŋä iuta äppiyi, Jisasi Iqutä quamä anä äpmamiŋuwi. Goti Hanjuwä Iqueqä yäŋänäqŋqe, Jisasi Iqu ämaqä täŋä-yaqä iquau äŋguä iwimäkätŋqänä Iqutä äpmamiŋqe.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Iŋgaŋi ämaqä hŋqua, ämaqä yäŋä-a quvqä hŋque hevqä ämiqutäwa äpäpu, aŋä yäpä yäŋgisa äma äpeyäpu, Jisasi Iqu-täŋä qäqiqi hianä-tpu ikuwi.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Ämaqä kuapänä pmetaŋgä änä mäpeyqä ipiyi, aŋä haqä yätuŋqä äma äpepiyi, atääqä yäŋisa itäqäktäupu, ämaqä yäŋä-a quvqä iqueŋi, iqueqä hevqeu guä ämäsäupiyi, ämaqä pmetaŋguwä awä Jisasi Iqu tqäutaŋgqä buŋqä guä äyämäwatukuwi.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Iqu quwqä quuvqä heqiyqä du hiŋuä äqunäqe, “Ŋqä näueqä iquki, tqä suqä quvqe, huätä ae ämakmäuqänä” ätukqe.
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Iqu e iqaŋgqeŋqä, Parisi iquatä kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä iquatä kŋuä tiiŋä indqäŋguwi. “Suqä quvqä huätä mamäuqe, Goti Hanjuwä Iqunänjqä. Iqueŋi äkittqiyetä, naqä timäutŋqä ätqäqä Tqu, ii Tqukä?”
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Iquauqä kŋuä indqäŋqä imŋi, Jisasi Iqu näqŋqä ae eäqe, “He Nyinyqä kŋuä iiŋi, suŋqä indqäŋgäuä?” ätukqe.
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 “Nyi qeiqinyä imäkätmä tmqe, kukŋui äkikä? ‘Tqä suqä quvqe huätä ämakmäuqänä’ tmqätanä ä, ‘Si ävautnä qaŋä uvä’ tmqätanä?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Tiiŋä eänä, Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqu, qua täuŋi suqä quvqe huätä mamäuŋqiyä. He iiŋiŋqe näqŋqä mapŋqe, Nyi ämaqä täŋä-yaqä iqueŋi tii ätquä. ‘Si ävautnä, tqä yquvaŋä a ämaqätätnä, aŋämqä uvä’ ätquänä” ätukqe.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Jisasi Iqu e tquaŋga, iqu maqänä ävauqe, iqueqä yquvaŋi a ämaqätäqe, Goti Hanjuwä Iquenyqä “äŋguiqä” ätätä, iqueqä aŋämqä äukqe.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 E äqumbiyi, qu eeqänä yäuŋuä ipu, Goti Hanjuwä Iquenyqä “äŋguiqä” ätkuwi. Iiŋiŋqe, tiiŋä ätkuwi. “Täŋga ne nätmatqä huitaŋä yäŋänäqŋqe timäuqaŋgi hiŋuä äqunäŋunä” ätäpu, Goti Hanjuwä Iqueqä yäŋänäqŋqeŋqä kŋuä kuapänä indqäŋguwi.
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Iqisaŋi Jisasi Iqu äwäqe, ämaqä mbqä motauqä hŋqu, mbqä motauqä aŋä iu pmetaŋgi äquŋgqe. Iqueqä yoqe, Lipai ique. Iqueŋi Jisasi Iqu, “Si qänaki nyivändiyä” ätukqe.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 I tquaŋga, iqu nätmatqä eeqänäŋi iqi ävämetä, pämä ätqäuqe, Jisasi Ique qänaki äwivändkqe.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Lipai iqu Jisasi Ique itmakqeŋqä, iqueqä aŋä du ymisaŋä naqänäŋä imäkkqe. Ämaqä kuapänä mbqä motauqä iquatä, ämaqä huizi-pqä iquatä, buayä anä änäpu äpmamiŋuwi.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 I pmetaŋguwäŋga, Parisi iquatä, iquauqä ämaqä kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä iquatä, Jisasi Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iquauŋi, “He ämaqä mbqä motauqä iquatä, suqä quvqä imäkqä iquatä buayä anäŋi, suŋqä nätqäŋäuä” ätukuwi.
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 I tquaŋguwäŋga, Jisasi Iqu kimaŋi, “Ämaqä yaqä maeqä iqua, duuta iquauŋqä mäwqä ipnä. Ämaqä yaqä iquanä upŋqäuä” ätukqe.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 “Iŋäqe, kŋuä äkunmäknäpu suqä quvqä vquatämäupŋqä diŋqe, Nyi ämaqä suqä äŋguä imäkqä iquau tääqä tumqä mapqä iqäqeqä. Ämaqä suqä quvqä imäkqä iquau tääqä tumqä äpqäqeqä” ätukqe.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Iŋgaŋi qu Jisasi Ique, tiiŋä ätukuwi. “Ämaqä Jonä iqu wäuŋuäŋqä ämotquetŋqä iqua, buayä maŋqäŋqä imäkäpu, Goti Hanjuwä Iquenyqä tääqä ätätqäŋuwiqä. Itaŋga, Parisi iquauqä-pqä iqua, asänänjqä. Iŋäqe Saqä iqua, buayätä eqätä änätqäŋäuä” ätukuwi.
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 I tquaŋguwäŋga, Jisasi Iqu tii ätukqe. “Ämaqä apäkä metŋqä hŋqu, iqueqä käyämaqä iquatä yqänä pmetaŋgaŋi, he iquauŋi, ‘Buayä maŋqä pambiyä’ tupŋqätanä? Oeyä!
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Qänakndaŋi, ämaqä hŋqua ique ätuma uwqaŋguwäŋga, iqueqä käyämaqä iqua buayä maŋqe, iŋganä pmapnuwäŋqeqä” ätukqe.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 E ätuäqe, Iqu kukŋuä ktqä tii ätukqe. “Gquä yäuä hŋqu äpäkŋgqe, ämaqä hŋqu gquä änyä-häŋä dutaŋi, yäuä näŋuenyqä mapisqä yäŋqiyä. E äpisätqe, iqu änyä-häŋä ique qui imäkäŋqiyä. Itaŋga änyä-häŋitaŋitä, yäuä ditäŋi, asänäŋä maeqä etaŋgi, yäuä iqu äŋguä matimäuqä yäŋqiyä.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Tiiŋi inänjqä. Ämaqä hŋqu wainqä-eqä änyä-häŋä hui, yaqueqä huiwä yäuä du mequatimäuqä yäŋqiyä. Iqu e imäkätqe, wainqä-eqä änyä-häŋi, yaqueqä huiwä yäuä iqueŋi äpisätä, qua bu iquasäunä. Yaqueqä huiwä-pqä qui inä imäknäŋqiyä.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Iiŋiŋqe, qu wainqä-eqä änyä-häŋi, yaqueqä huiwä häŋä iu iquatimäupŋqäuä.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Itaŋga ämaqä wainqä-eqä yäuä äŋguwä iqua, änyä-häŋä duŋqe mäwiŋqä inä. ‘Yäuä iqu ämäwqätäunä’ ätätqäŋäuä” ätukqe.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.