Gálatas 4
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs NVT
1 Nätmatqä meqäŋqä ätqä iuŋqe, nyi tiiŋä etmqe. “Kanä hŋqu ymeqä-täŋä eŋqe, ymeqä iqu kanmä nätmatqä eeqänäŋi, iqueqänä wimänäniqe. Itaŋgi iqu, ymeqä wäŋqä äpmeqäŋgaŋi, nätmatqä-täŋä-qu eäqä-qe, iqu kaniqueqä wäuŋuä-wiyqä iqua eŋqä-pa pmetäniqe.
1 Portanto, pensem da seguinte forma: enquanto não atingir a idade adequada, o herdeiro não está numa posição muito melhor que a de um escravo, apesar de ser dono de todos os bens.
2 Iqu hiunji kaniqu ae ätekqä iqu timäuqaŋgaŋqä hiŋuä äqänä, ämaqä ique miqä iqueqätä, iqueqä nätmatqä miqä iqueqätä, yäpä iqinyä pmetänä.
2 Deve obedecer a seus tutores e administradores até a idade determinada por seu pai.
3 Ne-pqe asänäŋi, ymeqä wäŋqä eŋqä-pa äpmenä, suqä qua täutaŋä iquauqä yäpä iqi äpmamiŋque.
3 O mesmo acontecia conosco. Éramos como crianças; éramos escravos dos princípios básicos deste mundo.
4 Iŋi hiunji qäyunäŋä iqu eqaŋgaŋi, Goti Hanjuwä Iqu, Iqueqä Ymeqä Iqueŋi ändowatämepkqe. Iqueŋi, apäkä ne eŋqä-maŋä ii änyueqaŋga, Iqu Israitqä iquauqä suqä iuŋi, yäpä iqi äpmamiŋqe.
4 Mas, quando chegou o tempo certo, Deus enviou seu Filho, nascido de uma mulher e sob a lei.
5 Iqu iiŋä ikqe, ii ne ämaqä kukŋuä-suqä iqueqä ämäneyqä yäpä iqi äpmeŋquä iqune, mbqä neyämetŋqätä, itaŋga Iqueqä ymeqä naqä-qakuä hiatuŋquätänji.
5 Assim o fez para resgatar a nós que estávamos sob a lei, a fim de nos adotar como seus filhos.
6 He Goti Iqueqä ymeqänä ae äpmeŋä.|alt="Father embracing son" src="IB-046gr.jpg" size="col" copy="Illustrations by Dr. Farid Faadil. Used by permission." ref="4:6" Iŋi täŋgaŋi, he Goti Iqueqä ymeqänä ae äpmeqaŋguwitaŋi, Iqu, Iqueqä Ymeqä Iqueqä Dŋi, heyaqä äwqä yäpä imä äpmuatekqe. Itaŋga Dŋä Iqu, ii Qäqu Kanmqä tääqe, ‘Apä-qä’ ätätŋqä Iquvi.
6 E, porque nós somos seus filhos, Deus enviou ao nosso coração o Espírito de seu Filho, e por meio dele clamamos: “ Aba , Pai”.
7 Iutaŋi he wäuŋuä-wiyqä hiŋgiŋqä mäpmeqä epu, Goti Hanjuwä Iqueqä ymeqä äpmeŋä. He iiŋä äpmeŋuwi, Iqu Iqueqä nätmatqä äŋguä eeqänäŋi etapänä.”
7 Agora você já não é escravo, mas filho de Deus. E, uma vez que é filho, Deus o tornou herdeiro dele.
8 Hiŋuiqänäŋi, he Goti Hanjuwä Iquenyqä maqŋqä epiyä iutaŋi, nätmatqä Goti Iqu-täŋä asänäŋä hma etaŋguwä iquauqä wäuŋuä-wiyqä äyä äpmamiŋuwi.
8 Antes de conhecerem a Deus, vocês eram escravos de supostos deuses que, na verdade, nem existem.
9 Iŋäqe täŋgaŋi, he Goti Iqueŋqe näqŋqä etaŋguwä qeŋä-qe, Iqueqä henyqä näqŋqä eäŋqe, heyaqä iuŋi ämäwqätäuä. Iŋi he tuwäŋgi qaŋä äwäpu, suqä yäŋänäqŋqä maeqä epu, yätamäkqä meyqä iquau wimapŋqe, suŋqä aŋgi äwqä? He iquauqä wäuŋuä-wiyqä aŋgumä hepŋqä heŋgaŋgitanä? Oee, änä mäwqä iqi.
9 Agora que conhecem a Deus, ou melhor, agora que Deus os conhece, por que desejam voltar atrás e tornar-se novamente escravos dos frágeis e inúteis princípios básicos deste mundo?
10 He suqä, hiunji naqänäŋä huitaŋä-huitaŋä iquauŋi, aquväqŋqäŋgaŋi, tuwä mäwiyqä, qänaknä iqä-quenji.
10 Vocês insistem em guardar certos dias, meses, estações ou anos.
11 He iiŋä itqätaŋguwitaŋi, nyi wäuŋuä yätamäkqä hemqä imäkmiŋqe, yuuwä tänätqä kŋuä nyiyqaŋgi, henyqä qundqändqä kuapänä iqä.
11 Temo por vocês. Talvez meu árduo trabalho em seu favor tenha sido inútil.
12 Nyämaqäuä, nyi kukŋuä tä etqäqe, “Nyi ŋqä-näuäŋi suqä yäuä iuŋi ävquatämäutmä he eŋqä-pa äpmeŋqe, he-pqe nyi eŋqä-paŋä pmapiyä” etqä. He nyiŋi quvqä mindqueqä ma ikuwi.
12 Irmãos, peço-lhes que sejam como eu, pois eu também sou como vocês. E vocês não me trataram mal
13 Nyi täŋä-yaqä huitaŋä hŋqu inyimäkätqätaŋgi, hiunji kiŋganäŋä ique emetmä, kukŋuä äŋguä we-huŋqä-täŋä ique awä etkqä iiŋqe, he kŋui yqänä ämeŋä?
13 e certamente se lembram de que eu estava doente quando lhes anunciei as boas-novas pela primeira vez.
14 Täŋä-yaqä ŋqä huiwä täutaŋi, he haŋä-iqä naqänäŋä äyä etapmiŋqe. Iŋäqe he nyiŋi, tuwä manundmäuqä pa ipu, itaŋga nyinyqä qäqiqi äpäpu anä pmeqäŋqe, enyqä miqä äyä imiŋuwi. He nyi indmepiyäŋgaŋi, Goti Hanjuwä Iqueqä ynaunjqä hŋque itmapqä-pa, ä Kraisi Jisasi Ique itmapqä-pa äyä indmakuwi.
14 Embora minha saúde precária fosse uma tentação para me rejeitarem, vocês não me desprezaram nem me mandaram embora. Ao contrário, acolheram-me e cuidaram de mim como se eu fosse um anjo de Deus, ou mesmo o próprio Cristo Jesus.
15 He nyi änyä ti indmepiyäŋgaŋi, aquvänä ipu indmakuwä-qe, ga täŋgaŋi hiqä aquvänä iqä iqu, äkŋgi äweqäwe? Nyi naqä-qakuä tii etqä. “Iŋgaŋi, he nyinyqä yeeqä ipiyitaŋi, nätmatqä äsque-äsquenyqä nyi äwa iqaŋgqe, yätamäkqä äyä änyimiŋuwi. Nyi ‘He heqä hiŋui qäquaqu ätqopu dappiyä’ etqä-säpi, he ‘oeyqä’ mandqä iqäpninji.”
15 Que aconteceu com a alegria que vocês demonstraram naquela ocasião? Estou certo de que, se fosse possível, teriam arrancado os próprios olhos e os teriam dado a mim.
16 Iŋi nyi kukŋuä äŋguä we-huŋqä-täŋä iutaŋä naqä-qakuä ique ämetmä awä etkqeutaŋi, he nyiŋi, himä-wiuŋqä eŋqä-paŋä-qunä äŋqäŋguwäta?
16 Acaso me tornei inimigo de vocês porque lhes digo a verdade?
17 Ämaqä huizi, kukŋuä-suqä iuŋqä ämetquetqäŋuwä iqua, he yätamäkqä qäyunäŋi maiyqä ipu, he quŋi yeeqä wipŋqä diŋqänä, kukŋuä aowä dinä etätqäŋä. Suqä iiŋi, ii he nyi-täŋä qäqiqiŋi mapqäŋqä, änandumäkäpu, suqä iqua imäkqaŋguwä iu, qänaknä vqäpŋqä emäkätqäŋä.
17 Esses falsos mestres estão extremamente ansiosos para agradá-los, mas suas intenções não são boas. Querem afastá-los de mim para que dependam deles.
18 Ämaqä hŋqua, hui-mända yätamäkqä wipŋqä yäŋä äqänätqäŋuwi, iqua yätamäkqä qäyunäŋi vqaŋgpqe, ii äŋgui. Mä iiŋi, nyi hesä anä pmetaŋgndqä-qe, ä mäpmetaŋgndqä-qe, he qäyä imäkqäpŋqe.
18 Se alguém deseja agradá-los, muito bem; mas que o faça sempre, e não só quando estou com vocês.
19 Ŋqä ymeqä isuenä, nyi ŋqä huiwi tmi-tmiqä aŋgumä tä ämeqätä, ii apäkä hŋqu ymeqä nyuätŋqänä tmi-tmiqä naqänäŋä ämeqä-paŋä iiŋä ämeqä. Ii quati tiiŋä etaŋgiyi. He suqä Kraisi Iqu imäkätŋqä-pa imäkäpu, Iqutä asänäŋä epŋqä nyiŋgaŋgiyi.
19 Ó meus filhos queridos, sinto como se estivesse passando outra vez pelas dores de parto por sua causa, e elas continuarão até que Cristo seja plenamente desenvolvido em vocês.
20 Nyi henyqe, “Yätamäkqä äänä wimqä” tiyä kŋuä ämetmä, qundqändqä kuapänä iqä. Iutaŋi, nyi hesä anä äpmetmä, kukŋuä äŋgui hui aŋgumä etätmä, yäŋänäqŋqä emäkmqeŋqe, aaŋä kiiŋä änyinätŋqe.
20 Gostaria de poder estar aí com vocês para lhes falar em outro tom. Mas, distante como estou, não sei o que mais fazer para ajudá-los.
21 Ämaqä kukŋuä-suqä iu qänaknä iqäŋqä enyätŋqä iquenä, nyi yatŋqä hŋqu hemqe. Kukŋuä-suqä iuŋi, tuwaŋuä äänä äqänänä tqaŋgä, qätä äwiyätqäŋuwi?
21 Digam-me, vocês que desejam viver debaixo da lei: acaso sabem o que a lei diz de fato?
22 Kukŋuä-suqä Goti Hanjuwä Iqu Mosisi ique äwikqä iuŋi, tuwaŋui tiiŋä äqänä. Aprähamä iqu ymeqä hŋquaqu-täŋueqä. Hŋqu apäkä wäuŋuä-wiyqä hiŋgiŋqä, Hekaiyqä iqueqä. Itaŋga hŋquququ, iqueqä apäkä, huiuqä yäpä iqi mäpmeqä iŋqä, Serayqä iqueqä.
22 De acordo com as Escrituras, Abraão teve dois filhos, um nascido de uma escrava e outro de sua esposa, que era livre.
23 Apäkä wäuŋuä-wiyqä hiŋgiŋqä iisaŋä ekqä iqu, qokä-apäkiuqä äwiŋqä iutanji. Itaŋga apäkä huiuqä yäpä imä mäpmeqä eŋqä iisa ekqä iqu, Goti Hanjuwä Iqu hänaqä imäuetä, kukŋuä guä ämäsäuekqä iutanji.
23 O filho da escrava nasceu segundo a vontade humana; o filho da mulher livre nasceu segundo a promessa.
24 Apäkä iuaqu, Goti Iqueqä kukŋuä guä ämäsänäŋiyä iuaquvi. Apäkä Hekai atäuŋui, kukŋuä gue, Goti Iqu Mosisi iqutä, qoqoŋä Sänai iu ämäsäuekqä iuŋqä eä. Itaŋga kukŋuä guä ämäsänäŋqä iu yäpä iqi äpmetqäŋuwä iqua, eeqäpnä wäuŋuä-wiyqä hiŋgiŋqänäŋä iquayi.
24 Essas duas mulheres ilustram duas alianças. A primeira, Hagar, representa o monte Sinai, onde o povo recebeu a lei que o escravizou.
25 Iŋi Hekai, qoqoŋä Sänai, qua naqä Arepiya iu-pqeŋqä atäuŋuä eŋqä iiyi. Ii atäuŋui, Jerusälemä täŋga qua täu äwiŋqä-pqä iinyqä eä. Itaŋga ämaqä Jerusälemä iu äpmeŋuwi, eeqäpnä kukŋuä-suqä iu qänaknä ipu, wäuŋuä-wiyqä hiŋgiŋqenä äpmeŋä.
25 E Hagar, que é o monte Sinai, na Arábia, representa a Jerusalém de agora, pois ela e seus filhos vivem sob a escravidão da lei.
26 Iŋäqe aŋä-himqä Jerusälemä huiziqu, ii qäukuä haqä yätu äwi, Serai eŋqä-pa, huiziquauqä yäpä iqi mäwiqä eä. Itaŋga ii quuvqä eqiyätuŋquä iquneqä nipaiyi.
26 A segunda, Sara, representa a Jerusalém celestial. Ela é a mulher livre, e é nossa mãe.
27 Iiŋqe, Goti Iqueqä bukä iuŋi, tuwaŋuä tii äqänä.
27 Como dizem as Escrituras: “Alegre-se, mulher sem filhos, você que nunca deu à luz! Grite de alegria, você que nunca esteve em trabalho de parto! Pois a abandonada agora tem mais filhos que a mulher que vive com o marido”.
28 Nyämaqäuä, täŋgaŋi he Aisakä iqutäŋi asänäŋä eŋä. Iqutä, hesä, Goti Iqu kukŋuä guä ämäsäuekqä iutaŋi, Iqueqä ymeqä iquenji.
28 E vocês, irmãos, são filhos da promessa, como Isaque.
29 Iŋgaŋi ymeqä qäquaqu ae eyitaŋi, ymeqä qokä-apäkiuqä äwiŋqä iuta ekqä iqu, ymeqä Dŋä Äŋguä Iqueqä yäŋänäqŋqä iuta ekqä iqueŋi, quvqä ämotquakqe. Quvqä iiŋi, täŋgaŋä-pqe yqänä äwi. Kukŋuä-suqä yäpä iqä äpmeŋuwä iqua, quuvqä eqiyätuŋquä iqune, quvqä ämänätquetqäŋä.
29 Ismael, o filho nascido da vontade humana, perseguiu Isaque, o filho nascido do poder do Espírito, e o mesmo ocorre agora.
30 Iiŋqe Goti Iqueä bukä iuŋi änäänyä äqänä? Ti äqänänä ätqä.
30 Mas o que dizem as Escrituras sobre isso? “Livre-se da escrava e do filho dela, pois o filho da escrava não será herdeiro junto com o filho da mulher livre.”
31 Nyämaqäuä, iutaŋi, ne apäkä wäuŋuä-wiyqä hiŋgiŋqä iiyqä ymequne maeqä eŋu. Apäkä huiuqä yäpä iqi mäpmeqä eŋqä iiyqä ymequne eŋu.
31 Portanto, irmãos, não somos filhos da escrava; somos filhos da mulher livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.