2 Coríntios 7
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs NVI
1 Nyämaqä, nyi kiiŋä änyinätŋqä iquenä, Goti Hanjuwä Iqu kukŋuä iiŋi, nenyqä guä ae ämäsäuekqä iqua ämetanitaŋi, quvqä neqä huiwä iquesä quuvqä iquesä yuuwä ätäutuŋque, bi tnämäuatuŋque. Iutaŋi Iqueŋqä zä neŋgaŋguti, Iqueŋi neqä Naqä eŋqä-pa äqunätanä, suqä ikikinyäŋinä imäkquatuŋquänänji.
1 Amados, visto que temos essas promessas, purifiquemo-nos de tudo o que contamina o corpo e o espírito, aperfeiçoando a santidade no temor de Deus.
2 Heyaqä nenyqä eŋqe, kiiŋä witätŋqe. Ne ämaqä hŋqueŋi, quvqä miwitqueqä itanä, ä hŋqueŋi, qui miwimäkqä itanä, itaŋga hŋqueŋi iqueqä nätmatqä eeqänäŋi, mämotauqä ituŋque.
2 Concedam-nos lugar no coração de vocês. A ninguém prejudicamos, a ninguém causamos dano, a ninguém exploramos.
3 Nyi kukŋuä tqua, henyqä mämamäuqä iqä. Oee. Mä nyi tiiŋi ae äyä etqe. “Neyaqä äwqe, eeqänäŋi he etapäŋunä. Iŋi, ne hesä anä päkonaŋquatiyä, häŋä anä pmeŋquatiyä? Qäyä eä, ne hesä anä pmetuŋquä äneŋgiyä.”
3 Não digo isso para condená-los; já lhes disse que vocês estão em nosso coração para juntos morrermos ou vivermos.
4 He suqä qäyunä imäkätqäŋuwiŋqe, äwqä hŋquaqu miŋqä itmä, hiqä suqä äŋguiŋqe, nyi awä ätuätqäŋä. Ga hesaŋi, nyi ŋqä äwqä tämŋi, aaŋä haŋuänäŋä änymitaŋi, haŋä-iqä qäyä änemeqaŋgqä-qe, yeeqä hävemnäqŋqä änyinätqäuä.
4 Tenho grande confiança em vocês, e de vocês tenho muito orgulho. Sinto-me bastante encorajado; minha alegria transborda em todas as tribulações.
5 Ne Masendoniya iu ätimäutanäŋgaŋi, hapä äŋguänäŋi mäpmeqäŋga, haŋä-iqä huitaŋä-huitaŋä änemamiŋqe. Itaŋga ämaqä-pqe qu nesä kukŋuä mäkäŋqä iqaŋguwitaŋi, yäuŋuä itanä, neyaqä äwqe yäŋänäqŋqä mäeqä itä, zä imiŋqe.
5 Pois, quando chegamos à Macedônia, não tivemos nenhum descanso, mas fomos atribulados de toda forma: conflitos externos, temores internos.
6 Iŋi qänakŋi, Goti, ämaqä äwqä haŋä mitqätaŋguwä iquauqä äwqe Haŋuä Iwimäkqä Iqu, Talusi iqueŋi nenyqä dowatqaŋgqetaŋi, neyaqä äwqe, haŋuä äneŋgqe.
6 Deus, porém, que consola os abatidos, consolou-nos com a chegada de Tito,
7 Goti Hanjuwä Iqu neyaqä äwqä haŋui, Iqu nätmatqä iiŋä imäkqaŋgqä iquesanä ma, heqä suqä äŋguä, Talusi iqu änyä ti emeqaŋga, he iqueqä äwqe, haŋuä iwimäkkuwä iutayi. Iqu awä tiiŋä-pqe änatkqe. “Ämaqä näŋiŋi, qu Poli iquki, saqä hipeŋui hiŋuä kqämbŋqä ipu, huäqä-huŋqä kiiŋä ämepu, itaŋga qäyqä-qäuquenä äwqä naqä huŋqunä iŋqä pmapŋqä diŋqe, kiiŋä äwinyätqänä.” Awä iiŋä dqaŋgqetaŋi, nyaqä yeeqä iŋqe, aaŋä hävemnäqŋqä inyimäkkqe.
7 e não apenas com a vinda dele, mas também com a consolação que vocês lhe ministraram. Ele nos falou da saudade, da tristeza e da preocupação de vocês por mim, de modo que a minha alegria se tornou ainda maior.
8 Nyaqä tuwaŋui, he huäqä-huŋqä mapŋqä äqäkqä qäyuŋä-qe, nyi ŋqä-näuäŋi, iiŋä ikqeŋqä äwqä haŋä-iqä mämeqä iqä. Naqä-qakui, nyaqä tuwaŋui, womba ämepu huäqä-huŋqä etapqaŋgqäŋgaŋi, he iiŋi äpakänä mämeqä, wäŋqäpu qäyä meqaŋguwä-qe, nyi haŋä-iqe, iŋganä ämakqe.
8 Mesmo que a minha carta lhes tenha causado tristeza, não me arrependo. É verdade que a princípio me arrependi, pois percebi que a minha carta os entristeceu, ainda que por pouco tempo. 9 Agora, porém, me alegro, não porque vocês foram entristecidos, mas porque a tristeza os levou ao arrependimento. Pois vocês se entristeceram como Deus desejava, e de forma alguma foram prejudicados por nossa causa.
9 Iŋäqe täŋgaŋi nyi aquvänä itqäŋä. Nyaqä aquvänä iqä iiŋi, hiqä huäqä-huŋqä ämakuwä iuta ma, iuta kŋuä äkunmäknäpu, suqä quyqe huätä ätnämäukuwä iutayi. He huäqä-huŋqä iiŋä mapŋqe, ne ma, Goti Hanjuwä Iqu emäkkqe. Mä neyaqä kukŋuä iqu, he qui memäkqä äyä ikqe.
9 A tristeza segundo Deus produz um arrependimento que leva à salvação e não remorso, mas a tristeza segundo o mundo produz morte.
10 Goti Hanjuwä Iqu, ämaqe, womba ämepu huäqä-huŋqä mapŋqä imäkqe, ii, kŋuä äkunmäknäpu, suqä quyqe vquatämäupu, qui mimäkŋqä aŋgumä änyä-häŋä epŋqä iuŋqä imäkänä. Iŋäqe huäqä-huŋqä ämaqä qua täutaŋi ämetqäŋuwi, ii äkunmäkŋqäŋqä ma, äpäkoŋqä duŋqeyi.
10 Vejam o que esta tristeza segundo Deus produziu em vocês: que dedicação, que desculpas, que indignação, que temor, que saudade, que preocupação, que desejo de ver a justiça feita! Em tudo vocês se mostraram inocentes a esse respeito.
11 Huäqä-huŋqä Goti Iquesa iiŋä ämakuwä iutaŋi, suqä äŋguä huitaŋä-huitaŋä tiiŋä emetŋqä iqäqä täuŋqe, kŋuä indqämbu. Nyi suqä quvqä heqä awä iqi witaŋgqeŋqä äqäkqäŋgaŋi, he yäuŋuä ipu, quvqä imäkqä iqueŋqä äkasuwä ätäpu, hiqä-hiuä quvqä mimäkqä ikuwiŋqä ämotquapŋqä yäŋä äqäŋguwi. Ga ‘Ne quami äänä pmeniqutiyä’ tpu ipu, suqä qäyunä imäkqäŋqä eŋgaŋgi, suqä quvqä imäkqä ique, jänä iwimäkqäŋqä itqäŋä. Suqä eeqänäŋä iiŋä imäkätqäŋuwi, ii suqä quvqä nyi äqäkqä iuŋi, he quvqä maeqä epiyiŋqä ämotqueŋä.
11 Assim, se lhes escrevi, não foi por causa daquele que cometeu o erro nem daquele que foi prejudicado, mas para que diante de Deus vocês pudessem ver por si próprios como são dedicados a nós.
12 Nyi tuwaŋuä i äqäkqe, ii nyi ämaqä suqä quvqä ikutäkqä iquenyqätä, haŋä-iqä ämakqä iquenyqätä, kŋuä indqänätmä maqiyqä ikqe. Goti Hanjuwä Iqueqä hiŋuä iqiŋi, heqä nenyŋqä eŋqe, naqänäŋä etaŋgi, hiqä-hiuäŋi näqŋqä epŋqä äqäkqe.
12 Por isso tudo fomos revigorados.
13 Iŋi täŋgaŋi, heyaqä suqä äŋguä iutaŋi, neyaqä äwqe, haŋuä änenyätqäuä.
13 de encorajados, ficamos mais contentes ainda ao ver como Tito estava alegre, porque seu espírito recebeu refrigério de todos vocês.
14 Qäŋganäŋi, nyi Talusi iqueŋi, heyaqä suqä äŋguiŋqä awä ätukqetaŋi, he womba mändapqä ikuwi. Ne he kukŋuä etkque, hŋqu quaŋgä ma, eeqänä naqä-qakuinänji. Itaŋga asä iiŋi, ne hiyaqä suqä iiŋiŋqä, yoqä haqeu ämaetnämäukquä iŋqä-pqe, Talusi iqu, kukŋuä iiŋä-pqe, quaŋgä hma etaŋgi äquŋgqe.
14 Eu lhe tinha dito que estava orgulhoso de vocês, e vocês não me decepcionaram. Da mesma forma como era verdade tudo o que lhes dissemos, o orgulho que temos de vocês diante de Tito também mostrou-se verdadeiro.
15 Talusi iqu henyŋqä quvepqaŋgaŋi, he iquenyqä zä ipu, yäuŋuä-yäuŋuä ipiyä-qe, ique yeeqätä itmepu, iqueqä kukŋui qätä äwikuwi. Iqu iiŋqä kŋuä indqänätä, iqueqä henyqä äwiŋqe, yändi-yändi äpeyätqäuä.
15 E a afeição dele por vocês fica maior ainda, quando lembra que todos vocês foram obedientes, recebendo-o com temor e tremor.
16 Iŋi nyi ŋqä kŋuä indqäŋqä tämŋi, he suqä jänänäŋinä imäkqa uwqäpŋqä diŋqä yäŋänäqŋqä ämetmä, aquvänä eŋä.
16 Alegro-me por poder ter plena confiança em vocês.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.