2 Coríntios 1
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Poli iqunä, nyi Goti Hanjuwä Iqueqä äwiŋqä iutaŋi, Kraisi Jisasi Iqu kukŋuä awä tuäkiqämqä änändowatkqä iqunji. Ga nyitä, neqä neyämaqä Timoti iqutä, ye tuwaŋuä tä he Goti Iqueqä yoqeŋqä aŋä-himqä Korinä iu aquvä äqänätqäŋuwä iquenŋqätä, Iqueqä ämaqä huizi, qua naqä Äkaiya im-imä äpmeŋuwä iquenŋqätä äqiyque.
1 Ayu Paul God ana kokomaim Keriso Jesu ana turabarayan amatar naatu it turat Timothy airi kwa ekalesia sabuw tafaram Corinth kwama’am naatu God ana sabuw etei tafaram Akaiya wanawanan kwama’am isa fef akirum abiyafar.
2 Neqä Goti Apiqutä, itaŋga Naqä Jisasi Kraisi Iqutä, qeqä imäŋqeuta hiŋgi etapäsinyä, äwqä haŋuä imbu pmetpŋqä emäkqinyä.
2 Ayoyoban God it Tamat naatu Regah Jesu Keriso’one manaw kabeber naatu tufuw kwa etei isa nama.
3 Goti Hanjuwä Iqu, neqä Naqä Jisasi Kraisi Iqueqä Goti eäqäqe, Kaniqu inänji. Itaŋga neqä Goti Apiqu Qäqu, ämaqeuŋqä huäqä äumäkätä, äwqä haŋuä imäkänyuewiyqä Iquvi. Iiŋiŋqe ne Iqueqä yoqe haqeqä ämamäutanä, äŋguä iwimäkquanä.
3 God it Tamat naatu ata Regah Jesu Keriso Tamah, ana merar tanay anayaabin kabeber ana’an ine enan naatu ata baibais etei ana God.
4 Ämaqä haŋä-iqä meqaŋguwä iquauŋi, quvaqä äwqe haŋuä iwimäkquatuŋque.|alt="man comforting another" src="IB-079.jpg" size="col" copy="Illustrations by Dr. Farid Faadil. Used by permission." ref="1:4" Ga ne haŋä-iqä äki-äki meqaŋgque, Iqu äwqä haŋuä inemäkqaŋgi, ne iiŋi ae ämakquä iutaŋi, ämaqä haŋä-iqä äki-äki meqaŋguwä iquauŋi, quvaqä äwqe asä iiŋä iwimäkquatuŋque.
4 Ata yare moumurih na’in wanawanah tarur i koufair koubainunub ebitit, imih nati koufair koubainunub ta’imon God it bitit, karam sabuw iyab yare koun hiyen tere’er koufair koubainunub tanitih.
5 Ii tiinji. Haŋä-iqä, täŋä-huŋqä Kraisi Iqu kuapänä ämamiŋqä-pa, ne-pqe inä ämetuŋque. Asä iiŋi, Goti Iqu Kraisi Ique äwqä haŋuä iwimäkkqä-pa, Kraisi Iquesaŋi nenyqä äwqä haŋui äquvepätqäuä.
5 Anayabin Keriso ana bai’akir bairi tafafaram na’atube God ana koufair Keriso wanawananamaim ata koufair boro gagamin na’in nakarsuwei nare tanab.
6 Ne haŋä-iqä ämequque, ii heyaqä äwqe haŋuä emäkqaŋguti, Goti Iqu aŋgumä häŋä emäkäqumuatätŋqä iiyi. Ga Goti Iqu ne äwqä haŋuä iŋqä inemäkqe, ii heyaqä äwqe, haŋuä emäkätŋqä iiyi. Iutaŋi, he haŋä-iqä, täŋä-huŋqä, ne ämetuŋquä-pa ämepiyäŋgaŋi, yäŋänäqŋqä ämapu tqäuqäpnä.
6 Aki abi’akir i kwa a koufair naatu a yawas bain isan. Aki koufair abaib kwa auman boro koufair kwanab yate nanub nawainabi a yawas kwanab. Nati bai’akir ta’imon aki na’atube wanawanan arun asora’ub.
7 Iŋi ne henyqä kŋuä indqäŋqä yäŋänäqŋqe tiiŋä ämeŋu. “Haŋä-iqä ne ämetuŋque, qu asä ii ämetqäŋuwä-pa, äwqä haŋuä iŋqä-pqe, ne ämequ-pa ämepu, yäŋänäqŋqänäŋä tqäutpŋqänänyä.”
7 Imih kwa isa aki nuhifot ama’am, anayabin Keriso ana bai’akir turin kwabaib isan boro God ana koufair nit Keriso wanawananamaim.
8 Nyämaqäuä, haŋä-iqä ne qua naqä Eesiyau pmetaŋgua änemakqä iquenyqe, he näqŋqä epŋqä äneŋgi. Iŋi haŋä-iqä naqänäŋä änemetä änakittqiyqaŋgi, neyaqä yäŋänäqŋqe aaŋqä etä, “Häŋä pmeŋquatiyä, ä täŋga tä qe päkonaŋquatiyä?” kŋuä änemiŋqe.
8 Taitu tuwai’inah aki akokok kwanaso’ob tafaram Asia wanawanan aki hai fokarih kakafih wanawanan arun bai’akir gagamin maiyow abai anot i boro ata morob.
9 Naqä-qakuänänji. Ne neqä qeqä-quuvqä tämdaŋi, haŋä-iqä ämitanä, “Ne näwinyä äpäkonaŋqunä” indqänmiŋque. Haŋä-iqä iiŋä änemakqe, ii ne neqä yäŋänäqŋqeŋqä mindqäŋqä, Goti ämaqä pizqä aŋgi vauqumuatqä Iqueqeŋqänä indqänatuŋquänänji.
9 Turobe, aki naniyi atatam i morob isan hirubin. Baise iti namamatar i ebi’obaiyit it men taiyuwit tanitutumit, baise God tanitumitum i akisinamo murumurubih ebimisuruwih.
10 Haŋä-iqä aaŋä ququvqänaŋä iqu, ne pizqä ae änapäkmätä iqaŋgqä-qe, Goti Hanjuwä Iqu ne aŋgumä häŋä inemäkkqe. Ga Iqu asä iiŋi, aŋgumä inemäkänä. Auä, ne kŋui, yäŋänäqŋqä tii indqänanä äpmeŋu. ‘Goti Iqu häŋä yqänä inemäkquäniqeqä.’
10 Morob kakafin wan ayenabo botaiti atit, naatu boro nabotaiti anatit maiye. I tafanamaim aki ai nuhifot i boro na’atuka nabotaititi anatit.
11 Iŋäqe, he ne yätamäkqä nepŋqe, Goti Hanjuwä Ique yatŋqä vqäpŋqänänji. Iŋi Iqu ämaqä kuapänäŋä iuqä yatŋqe qätä äwiyätä, kimaŋi ne äŋguänäŋinä inetquequänä. Iwä ämaqä huizi, Goti Iqu, ne iiŋä inemäkqaŋgqeŋqä, qu Iqueŋi, “äŋguiqä” tupunä.
11 Na’atube kwa a yoyobanamaim aki kwanibaisi. Saise God boro a yoyoban niya’afuten naatu aki nigegewasini, naatu sabuw moumurin maiyow God boro ana merar hinay aki bigegewasini isan.
12 Neqä suqeŋqä kŋuä täunda iwäsäutanäŋgaŋi, yeeqä kiiŋi, tiiŋiŋqä änenyätŋqe. Neqä suqä qokä-apäkä eeqänäŋä iuqä hiŋuä iqi ituŋque, ii suqä quaŋgi ma, suqä jänänäŋitä, naqä-qakuitänji. Ne suqä tque imäkquatuŋquä näqŋqe, ämaqä qua iutaŋi ämetqäŋuwä-paŋä ma, Goti Iqu Iqueqä suqä nätmatqä hiŋgi vqä iuta änätapkqe. I etaŋgi, suqä iiŋä iqua, huiziuqä hiŋuä iqi imäkätanä-qe, heyaqä awä iqi äpmenäŋgaŋi, änäänä imäkmiŋque.
12 Aki aora’ara’at anayabin iti tafaramaim ama’am ai not iu’uwi aiyawas naatu ai baita’ay kwa bairit i kakafiyin naatu mutuforomaim asisinaf. Aki ai sinaf etei i Godane men tafaram ana ukwar rerekab, baise God ana manaw ana kabeberamaim.
13 — ausente —
13 Anayabin aki fef kwa isa akikirum tur etei i mutufor naatu rereb yah karam kwaniyab boro naniyan kwanab.
14 — ausente —
14 Abisa boun akikirum kwanabiyab boro men naniyan kwanab, baise Ata Regah Jesu namatabir nanan ana veya boro kwanaso’ob, aki isai boro kwanaora’ara’at, naatu aki auman boro kwa isa ana’ora’ara’at.
15 He Korinä pmeqä iquenä yeeqä iiŋä qäyunä ipnuwäŋqä quuvqä eqiyätmä, heŋi hŋquaqu emamniqä iiŋqä kŋuä ämakqe. Itaŋga iutaŋi, Goti Hanjuwä Iqu heŋi, äŋgui hŋquaqu emäkäniqe.
15 Anayabin iti isan ayu aitumatum, ayu ayakitifuw wan kwa aninanawani saise kwa agewasin boro tafan tanaya’abar.
16 Ii tiiŋi. “Nyi Masendoniyaŋqä äumqe, he ganä emamitaŋi, ga iqisaŋi, nyi aŋgu emetmä, hesä iqi äpmamitmqetaŋi, qua naqä Jutiya iuŋqä umniŋqe, nätmatqä qaŋä ändma wäniŋqe yätamäkqä nyipnuwäŋqeqä” kŋuä änyikqe.
16 Ayu akokok ef aumatan au Masedonia ananan anarun ana’iti naatu Masedonia’ane anamamatabir boro anarun ana’iti. Imaibo kwa boro au ef isan kwanibaisu anan Judea.
17 Nyi “iiŋä imäkmqänä” kŋuä indqäŋgqe, ii nyi kŋuä hŋquaqu-hŋquaqu nyiyqaŋgi, tuwaŋuä qanyä iiŋinä etätmä äqäkqäta? Ä ämaqä qua iutaŋä eŋqä-paŋä eämä, kukŋui, Auqätä, Oeyqätäŋi anä equmuäkätmä, quaŋgä etkqäta? Ii hmanji.
17 Kwa boro iti na’atube kwanao, namihibe ma yayakitifuw naatu kwahihir ema’am. Kwanotanot ayu orot babin teo tibibasit naatu sinafu’e tema’am i orot ta?
18 Goti Iqu Iqueqä kukŋuä eeqäpnäŋä iuŋi qänaknä itŋqä-pa, ga nyi naqä-qakuänäŋi tiiŋä etqä. Neqä kukŋuä he etätaqä iuŋi, Auqätä, Oeyqätä anä maequmuäkŋqä eä.
18 God ana tur mar etei turobe eo, imih aki ai tur kwa isa ao i turobe men baifuwen.
19 Ii tiiŋä etaŋgi. Jisasi Kraisi, Goti Hanjuwä Iqueqä Ymeqä Iqu, Auqätä, Oeyqätä anä equmuäkätä tqä-qu hmanji. Iqutäŋi, “Auqä” tqä iqunä äyä äwi. Iquenyqe, nyiu, Silasi ique, Timoti ique, ne kukŋui, heyaqä awä iqi ätqäuanä, awä äyä etmiŋque.
19 Anayabin God Natun Jesu Keriso isan kwa wanawanamaim ayu Silas naatu Timothy abibinan i turobe, men baifuwen.
20 Iŋi Goti Hanjuwä Iqu, “Imäkmqänä” ätätä kukŋuä guä ämäsäukqä eeqänäŋä iuŋqe, Jisasi Iqu, “Ŋŋqä” ätätä, naqä-qakuä imäkqä Iquvi. Iiŋiŋqe, ne Iquesaŋi, “Naqä-qakuiqä” ätätanä, Goti Hanjuwä Iqueŋi, yoqä naqä äyä ävätuŋque.
20 God ana’omatanen etei i Keriso wanawananamaim hina hiturobe. I wabin i “Turobe.” Imih i wanawananamaim aki “Amen” a’o God wabin abobora’ara’ah.
21 Goti Iqu Kiqä-kiuä nesä, hesä, Kraisi Iqutä ämuäŋnatuŋquä diŋqä yäŋänäqŋqä inemäkätä, Iqueqäŋqänä atäuŋuä ae änatäkqe.
21 God akisin sinafit kwa aki bairit yanowahit Keriso wanawananamaim tababatkikin,
22 Itaŋga ne Iqueqä etaniŋquä ämänätquetä, itaŋga nätmatqä äŋguä huizi pŋqä mänaiyquätŋqeŋqe, kŋuä äŋguä nätapätŋqä hiqŋqä eŋqä-paŋi, Iqu Iqueqä Dŋä Äŋguä Iqueŋi, neyaqä äwqä yäpä tämä ae äpmuatänaikqe.
22 I nowanamih ikwahit naatu Anun Kakafiyin dogorotamaim iwan na’atube, i anababahor abistan gewasin boro uf enanan isan.
23 Goti Hanjuwä Iqu, nyi kukŋuä tätqätaŋgqeuŋqä iwäsäutŋqä tääqä ätuätmä, naqä-qakuänä tiiŋä etmqe. “Nyi ‘Aŋgumä emamniqeqä’ etkqeuŋi, memeqä ikqe, ii nyi he emetmä äkasuwä etqaŋgundqäŋga, äwqä haŋä heyäniqä etaŋgiyi.”
23 God i ayu au sifroubonenayan na’atube, ayu dogorou wanawanan i so’ob. Ayu akokok kwa aniyaturi imih boro men anamatabir maiye anan Corinth.
24 Ne hiyaqä quuvqä heqiyqä iu mämiqä ituŋquä-qae, nyi tiiŋi maetqä imä. “Ne ämitqäŋunä.” Oeyä. Hiqä-hiuäŋi, quuvqä eqiyäpu, yäŋänäqŋqä ae äyä ätqäuäŋä. Mä ne hesä wäuŋuä anä ituŋque, ii he yeeqä ipu pmetpŋqä itqäŋu.
24 Aki men kwa abaitumatum anunufuruw, baise bairit tanabow a yasisir isan, anayabin baitumatumamaim kwababatkikin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.