Lucas 6
Iriniane Tasorintsi (MCBNT) vs NTLH
1 Impogini aganakara kutagiteri apishigopireantaganirira iatake Jeso ikenanake turigoshiku itentaiganaari irogamereegi. Iroro ikenaiganakera kara yagaiganake turigoki impo yamegikaigakero yogaigakarora.
1 Num sábado, Jesus estava atravessando uma plantação de trigo. Os seus discípulos começaram a colher e a debulhar espigas, e a comer os grãos de trigo.
2 Irorotyo ineaigakerira pariseoegi ikantaigutarityo:
2 Então alguns fariseus perguntaram: — Por que é que vocês estão fazendo uma coisa que a nossa
3 Inianake Jeso ikantaigiri:
3 Jesus respondeu:
4 impo ikiamatanaketyo ivankoku Tasorintsi yogakarora pan okantavitantaganirira ogenkanira, ontitari irashi Tasorintsi. Intagani gaigaro saseroroteegi, ariotari ikantiri Tasorintsi. Kantankicha yogari Iravi yogakarotyo, aikiro ipaigakeri itentaigakarira.
4 Ele entrou na casa de Deus, pegou os pães oferecidos a Deus, comeu e deu também aos seus companheiros. No entanto é contra a nossa Lei alguém comer desses pães; somente os sacerdotes têm o direito de fazer isso.
5 Ikantaigakeri aikiro:
5 E Jesus terminou, dizendo:
6 Impogini agaara pashini kutagiteri apishigopireantaganirira iatake Jeso pankotsiku yapatoitantaigarira jorioegi yogotagantavagetakera. Ario inake kara paniro shinkovakori irakosanoriraku tera iragavee irakotumagetera.
6 Num outro sábado Jesus entrou na sinagoga e começou a ensinar. Estava ali um homem que tinha a mão direita aleijada.
7 Yogari gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi ikamagutasanoigakerityo Jeso ineaigakerira ariorika irovegaeri kutagiteriku apishigopireantaganirira kameti intsavetantaigakeriniri inkisakagantaigakerira.
7 Alguns mestres da Lei e alguns fariseus ficaram espiando Jesus com atenção para ver se ele ia curar alguém no sábado. Pois queriam arranjar algum motivo para o acusar de desobedecer à Lei .
8 Kantankicha irirori yogotaketyo isureigakarira nerotyo ikantantakaririra shinkovakotankicharira:
8 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e por isso disse para o homem que tinha a mão aleijada: O homem se levantou e ficou em pé.
9 Impo Jeso ikantaigiri gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi:
9 Então Jesus disse:
10 Impo ipampogiaigakeri maganiro patoventaigakaririra ikantiri shinkovakotankicharira:
10 Jesus olhou para todos os que estavam em volta dele e disse para o homem: O homem estendeu a mão, e ela sarou.
11 Kantankicha iriroegi ikisaigamatanakatyo kara ikantavakagaiganakara tyarika inkantaigakerira Jeso.
11 Aí os mestres da Lei e os fariseus ficaram furiosos e começaram a conversar sobre o que poderiam fazer contra Jesus.
12 Impogini iatake Jeso itonkoanake otishiku iriniakerira Tasorintsi. Iniakeri niganki okutagitetanai
12 Naquela ocasião Jesus subiu um monte para orar e passou a noite orando a Deus.
13 impo ikaemaigakeri irogamereegi iriroku ovashi yagaigake 12 ipegakagaigakari iritigankaneegi.
13 Quando amanheceu, chamou os seus discípulos e escolheu doze deles. E deu o nome de apóstolos a estes doze:
14 Maganiro yagaigakerira onti ipaiigaka:
14 Simão, em quem pôs o nome de Pedro, e o seu irmão André; Tiago e João; Filipe e Bartolomeu;
15 Mateo,
15 Mateus e Tomé; Tiago, filho de Alfeu; Simão, o nacionalista;
16 Jorashi, itomi Santiago, intiri aikiro
16 Judas, filho de Tiago; e Judas Iscariotes, que foi o traidor.
17 Impo yanonkaa Jeso itentaigaari irogamereegi ipitaigapaake opampatakera. Yapatoventaiganakarityo pashini irogamereegi itovaigavagetityo kara intiegiri aikiro pashini poniageigankicharira parikoti Joreaku ontiri Jerosarenku intiegiri aikiro poniaigankicharira otsapiapageku Tiro ontiri Suron. Onti ipokashiigake inkemisantaigakerira Jeso inkenkitsavagetakera ontiri aikiro irovegaigaerira imantsiganeegi.
17 Jesus desceu do monte com eles e parou com muitos dos seus seguidores num lugar plano. Uma grande multidão estava ali. Era gente de toda a Judeia, de Jerusalém e das cidades de Tiro e Sidom , que ficam na beira do mar.
18 Yogari itimagugeigakerira kamagarinipage yoneaganontaigakari.
18 Eles tinham vindo para ouvir Jesus e para serem curados das suas doenças. Os que estavam atormentados por espíritos maus também vieram e foram curados.
19 Maganirotyo ikogaigake intsagaigakerira, ineaigakeritari yagaveavagetakera yovegageigamatirityo maganiro.
19 Todos queriam tocar em Jesus porque dele saía um poder que curava todas as pessoas.
20 Impogini ipampogiaigakeri Jeso irogamereegi ikantaigiri:
20 Jesus olhou para os seus discípulos e disse:
21 “Pairotari pishinevageigakempa maganiro viroegi kogasanoigankitsinerira pintsatagageigakerora magatiro ikogagetakerira Tasorintsi, iragaveakagaigakempitari irirori pinkañoigakerora maika.
21 — Felizes são vocês que agora têm fome,
22 “Maika atsi shinevageigempa viroegi pineaigakera inkisaigakempira pitovaireegi ineaigakempitari pikematsaigakerira Kañotasanotakaririra Matsigenka. Ariorika gara ikogaigi pinkonoiigakemparira onti iriniashinaigakempi ontiri aikiro inkantaigakempi tera pinkametiige.
22 — Felizes são vocês quando os odiarem, rejeitarem, insultarem e disserem que vocês são maus por serem seguidores do
23 Yogari yashikiiganakeririra ario ikañoigakeri kamantantaigatsirira pairaninirira ikisaigakerira. Antari pineaigakera inkañoigakempira maika, pishinevageigakempatyo kara pinkavakavavageigaketyo, pogoigaketari pairotyo irogishineavageigakempi Tasorintsi impogini anta enoku.
23 Fiquem felizes e muito alegres quando isso acontecer, pois uma grande recompensa está guardada no céu para vocês. Pois os antepassados dessas pessoas fizeram essas mesmas coisas com os
24 “¡Kantankicha maikaniroro pantsipereavageigake viroegi shintavageigacharira kantaigatsirira: ‘Tera nonkogakotempa intsarogakagakenara Tasorintsi, panirotyo naro nagaveake!’ Gatanika tyani gishineaigimpi impogini, matakatari pishinevageigaka maika.
24 — Mas ai de vocês que agora são ricos,
25 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi terira pisuretakotumaigempa maika, onti pikantaigake: ‘Tera tatoita nonkogakotumaigempa!’ Impoginitari pisuretakoigavetanakempa pinkogaiganakera inkavintsajaigakempira Tasorintsi, kantankicha garatyo itimumati kavintsajaigakempinerira ontityo inkisashiitakempi.
25 — Ai de vocês que agora têm tudo,
26 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi irishineigakempirika maganiro! Ariotari ikañoigakariri yashikiiganakeririra pairani ishineigakarira kamantantaigatsirira matagavageigacharira.
26 — Ai de vocês quando todos os elogiarem, pois os antepassados dessas pessoas também elogiaram os falsos profetas.
27 “Maika viroegi kemisantaigakenarira nonkantaigakempi aikiro. Pintsarogakagaigakemparira kisashiigakempirira, aikiro pinkavintsaavageigakerira kisaigimpirira.
27 — Mas eu digo a vocês que estão me ouvindo: amem os seus inimigos e façam o bem para os que odeiam vocês.
28 Yogari kantaigakempinerira: ‘Ineashitempatyo’, viroegi pinkantaigakeri: ‘Nokogake inkavintsaavagetakempira Tasorintsi.’ Piniaventaigakerira kisavintsaigimpirira.
28 Desejem o bem para aqueles que os amaldiçoam e orem em favor daqueles que maltratam vocês.
29 Ariorika intimake taakempinerira pivoroku gara pipugatari. Aikiro ariorika iragapitsaitakempiro pimanchaki enokutirira gara pitsaneanakaro savitirira irorori.
29 Se alguém lhe der um tapa na cara, vire o outro lado para ele bater também. Se alguém tomar a sua
30 Pintsarogakagakemparira nevitakempinerira tatarikara oita pimpakerityo ikogakotakarira, aikiro tyanirika gapitsatakempine pashintarira gara pikenkiakonatairo.
30 Dê sempre a qualquer um que lhe pedir alguma coisa; e, quando alguém tirar o que é seu, não peça de volta.
31 Pikogaigakerika inegintevageitakempira iroroventi pinegintetantavageigaketyo viroegi aikiro.
31 Façam aos outros a mesma coisa que querem que eles façam a vocês.
32 “Antari intaganirika pinkavintsajaigake kavintsajaigimpirira, ¿matsi tatatayo irishineviigakempi Tasorintsi? Ariotari ikañoigari maika terira inkematsaigeri ikavintsajaigirira kavintsajaigiririra.
32 — Se vocês amam somente aqueles que os amam, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama amam as pessoas que as amam.
33 Ontirika intagani pinegintevageigake negintevageigimpirira viroegi, ¿matsi tatatyo irishineviigakempi Tasorintsi? Ariotari ikañoigari maika terira inkematsaigeri iriroegi.
33 E, se vocês fazem o bem somente para aqueles que lhes fazem o bem, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama fazem isso.
34 Ario okañotaka aikiro intaganirika pampinaigake gipigaigaempinerira, ¿matsi tatatyo irishineviigakempi Tasorintsi? Ariotari ikañoigari maika terira inkematsaigeri yampinavakagaigara, ineaigaketari irampinatantaigakerika irogipigaigaenkani.
34 E, se vocês emprestam somente para aqueles que vocês acham que vão lhes pagar, o que é que estão fazendo de mais? Até as pessoas de má fama emprestam aos que têm má fama, para receber de volta o que emprestaram.
35 Kantankicha viroegi nonkantaigakempi pintsarogakagaigakemparira kisashiigimpirira, pinkavintsaantavageigakera, aikiro pampinatantavageigakera kogapage gara onti pogiakoiga irogipigaigaempira. Pinkañoigakemparika maika inkavintsaavageigakempi Tasorintsi timatsirira enoku ovashi pinkañotasanoiganakempari irirori ikavintsaavageigirira terira isuretakotumaigempari onti ikiiro suretakoigaacha.
35 Façam o contrário: amem os seus inimigos e façam o bem para eles. Emprestem e não esperem receber de volta o que emprestaram e assim vocês terão uma grande recompensa e serão filhos do Deus Altíssimo. Façam isso porque ele é bom também para os ingratos e maus.
36 Tsarogakagantavageigempa pinkañoigakemparira Piri Tasorintsi itsarogakagantavagetara.
36 Tenham misericórdia dos outros, assim como o Pai de vocês tem misericórdia de vocês.
37 “Viroegi gara piniashinaigari pitovaireegi kogapage pinkantaigakera yovetsikaigake terira onkametite ganiri ikisashiigimpi Tasorintsi impogini. Tatarika yovetsikake pashini terira onkametite gara pikogaigi inkisashiigakemparira Tasorintsi ganiri imaigimpi viroegi impogini inkisashiigakempira. Gara pikenkiagantavageigi ganiri ikenkiagaigimpiro Tasorintsi pikañovageigakara viroegi.
37 — Não julguem os outros, e Deus não julgará vocês. Não condenem os outros, e Deus não condenará vocês. Perdoem os outros, e Deus perdoará vocês.
38 Pinkavintsaantavageigakerika viroegi ario inkañotagaigakempi Tasorintsi irirori inkavintsaavageigakempi. Gara maani ikavintsajaigimpi Tasorintsi teranika imichatumagetempa irirori, inkavintsaasanovageigakempityo kara. Tyanirika pairorira iravisake inkavintsaantasanovagetakera pairotyo inkavintsaakenkani irirori, kantankicha yogari ogakonarira ikavintsaantake ariotyo inkañotagaenkani irirori ogatonatyo inkavintsaakenkani.”
38 Deem aos outros, e Deus dará a vocês. Ele será generoso, e as bênçãos que ele lhes dará serão tantas, que vocês não poderão segurá-las nas suas mãos. A mesma medida que vocês usarem para medir os outros Deus usará para medir vocês.
39 Impo inianai Jeso ikantakotakeri gotagantatsirira ikanti: “¿Matsi iragaveake inkatsatantanakera terira inee inkatsatanakerira irapitene terira inee? ¿Matsi gara yashiriaiganaka piteniro otseraaku?
39 E Jesus fez estas comparações:
40 Tyanirika yogotagunkani tera iravisumateri gotagiririra, kantankicha antari intsotenkakagakeririka irogotagakerira ario pinkante inkañotakempari irirori.
40 Nenhum aluno é mais importante do que o seu professor. Porém, quando tiver terminado os estudos, o aluno ficará igual ao seu professor.
41 ¿Tyara pikantakara pikanomajaigirira pitovaire vetsikaigirorira terira onkametite? ¿Matsi tera pineero pashi virompatyo viro pairo pogagaka?
41 — Por que é que você vê o cisco que está no olho do seu irmão e não repara na trave de madeira que está no seu próprio olho?
42 Kañomatakatyo ontinirika pikantanakeri: ‘Atsi taina nogotagakempira ganigeniri pikañovagetaa’, tenirikatyo pineemparo viro tyarikaroro apatoventavagetakempityo kara. ¡Ontityo pineakagantavintsatakara! Atsi negintetasanovagetempanityo viro kameti pagaveakeniri pinkanomaantakera.
42 Como é que você pode dizer ao seu irmão: “Me deixe tirar esse cisco do seu olho”, se você não repara na trave que está no seu próprio olho? Hipócrita! Tire primeiro a trave que está no seu olho e então poderá ver bem para tirar o cisco que está no olho do seu irmão.
43 “Ogari inchatopage timatsirira oi ogaganirira gara agaveimati ontimera oi terira ogenkani. Ario okañotaka inchatopage timatsirira oi terira ogenkani gara agaveimati ontimera oi ogaganirira.
43 — A árvore boa não dá frutas ruins, assim como a árvore que não presta não dá frutas boas.
44 Magatiro inchato onti oneantagani oi. Pine igo tera ario ontimantemparo kivitsa. Ario okañotaka ova tera ario ontimantemparo tanko.
44 Pois cada árvore é conhecida pelas frutas que ela produz. Não é possível colher figos de espinheiros, nem colher uvas de pés de urtiga.
45 Ario ikañotaka matsigenka negintevagetacharira onti iniakogeti kametiripage, irorotari isuretakogetaka. Yogari terira inegintevagetempa onti iniagisevageti posante, irorotari isuretakogetaka irirori. Magatirotari osuretakotunkanirira irorotari oniakogetunkani.
45 A pessoa boa tira o bem do depósito de coisas boas que tem no seu coração. E a pessoa má tira o mal do seu depósito de coisas más. Pois a boca fala do que o coração está cheio.
46 “¿Tyara pikantaigakara viroegi pikantaigakenara kogapage: ‘Notinkami, Notinkami’, kantankicha tera pintsatagaigero nokantaigakempirira?
46 — Por que vocês me chamam “Senhor, Senhor” e não fazem o que eu digo?
47 Maika nonkantaigakempi tyani ikañotaka yoga tyanirika pokashitakena ikemisantakenara impo ikematsatakena itsatagagetakerora nokantakeririra.
47 Eu vou mostrar a vocês com quem se parece a pessoa que vem e ouve a minha mensagem e é obediente a ela.
48 Onti ikañotakari matsigenka yovetsikake ivanko ikigantashitakero yogavagetakerotyo savi kameti onkusotasanotakeniri. Impogini okimoavetanaka nia apamankakotanakero oshintsiavagetityo kara, kantankicha teratyo agaveimatero oakerora, ovatikavagetakatari savi okusotantakarira.
48 Essa pessoa é como um homem que, quando construiu uma casa, cavou bem fundo e pôs o alicerce na rocha. O rio ficou cheio, e as suas águas bateram contra aquela casa; porém ela não se abalou porque havia sido bem-construída.
49 Yogari kemisantavetakenarira kantankicha tera irovetsikero nokantakeririra onti ikañotakari pashini yovetsikavetaka ivanko tera irogero savi, tatampa onkusotantakempa. Impo okimoatanake nia apamankakotanakero oshintsiatanake otuanakero akya amanakero otsonkatasanotakerotyo kara.”
49 Mas quem ouve a minha mensagem e não é obediente a ela é como o homem que construiu uma casa na terra, sem alicerce. Quando a água bateu contra aquela casa, ela caiu logo e ficou totalmente destruída.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.