Gálatas 4
Iriniane Tasorintsi (MCBNT) vs NVT
1 Viroegi pogoigitari tyanirika tomintankicha ikantake: “Antari nonkamanakera irirokya shintagetaemparone notomi magatiro nashintagetarira”, kantankicha ariorika inkamake shintsi tekyara irantarite itomi, gatatatyo ipagani irashintasanotakemparora. Antari irantaritanakera ario pinkante impakenkanityo. Pine yogari itomi yashintagevetakaro magatiro, kantankicha tekyatanika irantarite onti ikañovetakari nampiriantsi,
1 Portanto, pensem da seguinte forma: enquanto não atingir a idade adequada, o herdeiro não está numa posição muito melhor que a de um escravo, apesar de ser dono de todos os bens.
2 aiñotari pampogiaigakeririra negintegeigakeneririra magatiro kigonkero aganakempara ikantanakera iriri impakenkanira, impo ario pinkante irashintasanotakemparo.
2 Deve obedecer a seus tutores e administradores até a idade determinada por seu pai.
3 Ario nokañoigavetaka naroegi jorioegi pairani, kañomataka nantieginirikatyo nampiriantsi, ontitari nogiatakoigavetaka itsirinkakotanakerira Moiseshi nopomirintsiventaigavetakarora nontsatagaigakeromera. Ario pikañoigavetaka viroegi aikiro onti pipampiaigavetaka yogameigakempirira yashikiiganakempirira.
3 O mesmo acontecia conosco. Éramos como crianças; éramos escravos dos princípios básicos deste mundo.
4 Impogini agapaakara kutagiteri intigankantakemparirira Tasorintsi Itomi, itigankakeri omechotakerira tsinane joria. Irirori pinkante yogiatakotakero magatiro itsirinkakotanakerira Moiseshi itsatagasanotakerora.
4 Mas, quando chegou o tempo certo, Deus enviou seu Filho, nascido de uma mulher e sob a lei.
5 Yogari Tasorintsi itigankakeri inkamaventaigakaera kameti iragaveakeniri irogavisaakoigakaera aroegi maganiro. Irorotari itigankavitakeri irogavisaakoigakenara naroegi giatakoigavetakarorira itsirinkakotanakerira Moiseshi, aikiro irogavisaakoigakempira viroegi pampiaigavetakarorira yogameigakempirira yashikiiganakempirira ompote intomintaigakaeniri Tasorintsi aroegi maganiro.
5 Assim o fez para resgatar a nós que estávamos sob a lei, a fim de nos adotar como seus filhos.
6 Aikiro itigankakeri Isure Itomi intimasurentaigakaera kameti agoigakeniri antiegi itomiegi, irorotari akantantaigaririra: “Apa.”
6 E, porque nós somos seus filhos, Deus enviou ao nosso coração o Espírito de seu Filho, e por meio dele clamamos: “ Aba , Pai”.
7 Maikari maika itomintaigakempitari tenige pinkañoigaempari nampiriantsi, nerotyo ganigera pipampiaigairo yogameigakempirira yashikiiganakempirira. Vintiegitari itomiegi Tasorintsi, irirori inkavintsaantavageigakempirira impaigakempira magatiro impaigakeririra itomintaigaarira.
7 Agora você já não é escravo, mas filho de Deus. E, uma vez que é filho, Deus o tornou herdeiro dele.
8 Pairani tera pogotumaigavetempa tyara ikanta Tasorintsi, inti paventaigavetaka pashinipage terira intasorintsitumaige.
8 Antes de conhecerem a Deus, vocês eram escravos de supostos deuses que, na verdade, nem existem.
9 Kantankicha maika pikematsaigakeri, ariome nonkante irirori ipegaigakempi itomiegi, ¿tyara okantaka pikogaigakera pinkañoiganaempara pairani aiñokyara paventaigavetari pashinipage pipegageigirira pitasorintsite kogapage?
9 Agora que conhecem a Deus, ou melhor, agora que Deus os conhece, por que desejam voltar atrás e tornar-se novamente escravos dos frágeis e inúteis princípios básicos deste mundo?
10 Viroegi pipiriniventaiganairo kutagiteri agantarira vieseta, ontiri ikyaenkara koneataatsi kashiripage, ontiri aikiro vieseta ogavisagetaganirira omirinka shiriagarini, magatirosanotyo pipiriniventaiganairo.
10 Vocês insistem em guardar certos dias, meses, estações ou anos.
11 Impa ariorakari natsipereaventavageigakempi kogapage nogotagavageigakempira, nerotyo pikañoiganaara pairani pogiatakoiganairora pogiatakoigavetakarira tekyara pinkematsaigeri Jesokirishito.
11 Temo por vocês. Talvez meu árduo trabalho em seu favor tenha sido inútil.
12 Napigematsaegine, pairani tera pogiatakoigavetemparo itsirinkakotanakerira Moiseshi, teranika pogoigeronika. Antari nokematsatakerira naro Jesokirishito, ario nokañoiganakempi viroegi tenigetari nogiatakotaero, napakuagetanakerotari. Kantankicha maika viroegi onti pishineventaiganakaro pogiatakoiganakerora. Maikari maika nokogavetaka pinkañoigaenara naro ganigera pogiatakoigairo. Karanki noatimoigakitimpira kametikya pagaigavakena tera tyara pinkantumaigena pogatsiigakenara.
12 Irmãos, peço-lhes que sejam como eu, pois eu também sou como vocês. E vocês não me trataram mal
13 Pisureigaarorokari nomantsigavagetakera tera nagaveae noagetaera parikoti, nerotyo vinti nopiriniventavageigake nokenkitsatimovageigakempira nokamantaigakempira tyara ikanta Tasorintsi yogavisaakotantira.
13 e certamente se lembram de que eu estava doente quando lhes anunciei as boas-novas pela primeira vez.
14 Agaveagevetakenatyo mantsigarintsi ovegagatakenara, kantankicha viroegi tera ario pinkantaigena: “Atsi piatae parikoti, nopinkaigakempitari.” Onti pikematsaigavakena nokantaigakempirira pikañotagaigavakena intinirika pokankitsi isaankariite Tasorintsi, aikiro kañomataka intinirika pokankitsi Jesokirishito.
14 Embora minha saúde precária fosse uma tentação para me rejeitarem, vocês não me desprezaram nem me mandaram embora. Ao contrário, acolheram-me e cuidaram de mim como se eu fosse um anjo de Deus, ou mesmo o próprio Cristo Jesus.
15 Karanki pishineventaigavakenatyo kara, nerotyo nonkantaigakempimera pimpaigakenarome poki pinkitsogiigakerometyo pimpaigakenarora. ¿Tyara okantanakara maika tenige pishineventaigaena?
15 Que aconteceu com a alegria que vocês demonstraram naquela ocasião? Estou certo de que, se fosse possível, teriam arrancado os próprios olhos e os teriam dado a mim.
16 Impa ontirakari pikisaviiganakena pineaigakenara nogotagasanoigakempira tera namatavitumaigempi.
16 Acaso me tornei inimigo de vocês porque lhes digo a verdade?
17 Yogaegiri gagaigirorira Niagantsisanorira ontitari ikogaigake povashigantaiganakenara ganigera pikematsaigaana, irorotari ikogantaigakarira irogotagaigakempira yogotagantaigirira iriroegi kameti pishineventaigakempariniri pogiatakoiganakerira. Irorotari ishineventamampegantaigakempirira.
17 Esses falsos mestres estão extremamente ansiosos para agradá-los, mas suas intenções não são boas. Querem afastá-los de mim para que dependam deles.
18 Kametivetakatyo inkogaigakera pashini pishineventaigakemparira kantankicha omirinka kametikyaratyo inkogaigake, gara intagati ikañoigiro maika ineaigakera ario nonake naro viroegiku.
18 Se alguém deseja agradá-los, muito bem; mas que o faça sempre, e não só quando estou com vocês.
19 Notomiegi, narori natsipereaventutaigaimpityo aikiro, nokogasanotaketari noneaigakempira pinkematsatasanoiganakerira Kirishito, pairotyo navisavagetake natsipereaventavageigakempira kañomatakatyo atsipereira tsinane okatsimonkitira.
19 Ó meus filhos queridos, sinto como se estivesse passando outra vez pelas dores de parto por sua causa, e elas continuarão até que Cristo seja plenamente desenvolvido em vocês.
20 Nokogavetaka maika nonakemera viroegiku noniaigakempira, teranika nogote tyarika pikantaigaka viroegi.
20 Gostaria de poder estar aí com vocês para lhes falar em outro tom. Mas, distante como estou, não sei o que mais fazer para ajudá-los.
21 Maika atsi kantaigena viroegi kogaigatsirira pogiatakoigakerora itsirinkakotanakerira Moiseshi, ¿matsi tera pinkemasanoigero magatiro okantakerira?
21 Digam-me, vocês que desejam viver debaixo da lei: acaso sabem o que a lei diz de fato?
22 Okantaketari yogari Averan itimake piteni itomi, paniro onti itomintagaka ironampiria, yogari irapitene onti itomintagaka itsinanetsite yagasanotirira terira onampitumatenkani.
22 De acordo com as Escrituras, Abraão teve dois filhos, um nascido de uma escrava e outro de sua esposa, que era livre.
23 Antari otomintakara ironampiria Averan kañotasanotaatyo otomintaigara maganiro tsinaneegi, kantankicha antari otomintakara yagasanotirira onti okantatigumataka, intitari kogakagakero Tasorintsi ontomintakempara. Antari gamera okañota maika gametyo otominta, ataketari agatavagevetanaa ario tyara onkantakempara ontomintakempara.
23 O filho da escrava nasceu segundo a vontade humana; o filho da mulher livre nasceu segundo a promessa.
24 Ogari itsinanetsite yagasanotirira onti okantakotake ikantakeririra Tasorintsi ikantiri: “Maika pikematsatakenatari nokantakempira impogini nonkavintsaavagetakempi, irorotari noneantakempirira kañomataka tenirikatyo pinkañovagetumatempa.” Ogari ironampiria, paitacharira Agare, onti okantakotake ikantaigakeririra yogaegi iseraereegi itentaigakarira Moiseshi kara Sunaiku, ikantaigakeritari: “Maika pintsatagageigakerora magatiro nokantakeririra Moiseshi ganiri nokisaviigimpiro pikañovageigara.” Maganiro iyashikiiganakerira iriroegi kañoigamataka intieginirika nampiriantsiegi, omperaperaigakaritari itsirinkakotanakerira Moiseshi tyampatyo inkantaigakempa irapakuaigaerora, teratyo iragaveimaige.
24 Essas duas mulheres ilustram duas alianças. A primeira, Hagar, representa o monte Sinai, onde o povo recebeu a lei que o escravizou.
25 Ogari otishi Sunai onti onake Araviaku, irorotari okantakotake Agare, aikiro okantakotakero Jerosaren irorori, maganirotari jorioegi ipomirintsiventaigavetakaro itsirinkakotanakerira Moiseshi intsatagaigakerora.
25 E Hagar, que é o monte Sinai, na Arábia, representa a Jerusalém de agora, pois ela e seus filhos vivem sob a escravidão da lei.
26 Kantankicha aroegi antiegi oyashikiiganakerira itsinanete Averan terira onampitumatenkani. Irorori onti okantakotake pashini Jerosaren enokutirira,
26 A segunda, Sara, representa a Jerusalém celestial. Ela é a mulher livre, e é nossa mãe.
27 irorotari oniakotake Itsirinkakagantakerira Tasorintsi okantakera:
27 Como dizem as Escrituras: “Alegre-se, mulher sem filhos, você que nunca deu à luz! Grite de alegria, você que nunca esteve em trabalho de parto! Pois a abandonada agora tem mais filhos que a mulher que vive com o marido”.
28 Napigematsaegine, viroegi onti pikañoigakari Isaako, itomintaigakempitari Tasorintsi ikañotagaigakempira ikantakeririra Averan.
28 E vocês, irmãos, são filhos da promessa, como Isaque.
29 Pairani otomintakarira Ishimairo nampiriantsi, irirori ikisashivagetakarityo Isaako otomintakarira Sara. Ario ikañoigakari giatakoigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ikisashiigakai aroegi itimasurentaigirira Isure Tasorintsi.
29 Ismael, o filho nascido da vontade humana, perseguiu Isaque, o filho nascido do poder do Espírito, e o mesmo ocorre agora.
30 Kantankicha ¿tyara okanti Itsirinkakagantakerira Tasorintsi? Onti okanti: “Tigankero parikoti oga nampiriantsi ontentanakerira otomi, gatanika itentumatari otomi agasanotunkanirira irashintakemparora yashintagevetarira iriri.”
30 Mas o que dizem as Escrituras sobre isso? “Livre-se da escrava e do filho dela, pois o filho da escrava não será herdeiro junto com o filho da mulher livre.”
31 Maikari maika, napigematsaegine, tera iroro yashikiigaene nampiriantsi, ontitari yashikiigakai terira onampitumatenkani.
31 Portanto, irmãos, não somos filhos da escrava; somos filhos da mulher livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.