Mateus 26
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NTLH
1 Yagatakera Jeso yogotagaigakerira irogamereegi ikantaigiri:
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 —Viroegi pogoigaketari pitenivati kutagiteri agantakemparira Pasekoa. Iroro iragakagantantakenkani Kañotasanotakaririra Matsigenka inkentakotagantakenkanira.
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 Impo yapatoitaigaka ivampatuireku Kaipashi maganiro itinkamiegi saseroroteegi, gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri itinkamiegi jorioegi. Yogari Kaipashi inti itinkamisanorira saseroroteegi.
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 Ario kara ikemavakagaigaka iramatavinaigakerira Jeso iragakagantaigakerira irogakagantaigakerira.
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Kantankicha ikantaigake: —Antari avisanakera Pasekoa ario agakagantaigakeri. Maikari maika gatata agakagantaigiri ganiri ikisakoiganakari maganiro patoventaiganakaririra.
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Impogini iatanake Jeso Vetaniaku inkamosoterira Sumo ikantaganirira Vesegavetankicharira.
6 — ausente —
7 Antari inakera ivankoku opokashitakeri tsinane amakotapaake kasankaari punatasanotacharira. Ogari opiaatantakarira onti ovetsikantunkani aravasetero, shatekaamatakatyo kara. Ipitaigakera Jeso isekatavageigakara irorori aiñonitapaakari otintsanorenkakotakero osagutantakarira igitoku.
7 — ausente —
8 Yogari irogamereegi iroro ineaigavakerora ogatyo ikenaigake ikisaiganaka iniavakagaiganakara ikantaigi: —¿Antari gara aparaatagantiri?
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 ¡Matsi tera ogote opunavagetaratyo tovai kara! Ariometyo ompimantakenkanime agantakenkanira koriki impaigakenkanira kogakovageigacharira.
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Kantankicha Jeso irorotyo ikemaigavakerira ikantaigutarityo: —Atsi arionenityo, gara pikisaigiro, pairotari okametitake okañotakenara maika osagutakenara.
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Yogari kogakovageigacharira kantakatari pintentaigaemparira, kantankicha narori gatanika pikantakani pitentaigana.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 Ogari oga tsinane ontitari osaguvitakena kasankaari inkitaitaenara impogini nonkamakera.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Maika nonkamantasanoigakempi tyarika kara inkenkitsatakotakenkani Tasorintsi tyara ikanta yogavisaakotantira ario onkañotagakenkani oga tsinane onkenkitsatakotaenkani tyara okantakena osagutakenara kameti osuretakotaenkaniniri irorori.
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Impo yogari irogamere Jeso paitacharira Jorashi Ishikariote iatake ikamosoigutirira itinkamiegi saseroroteegi
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 ikantaigapaakeri: —¿Aka tovaini koriki pimpunaigakena nagakagantaigakempirira Jeso? Iriroegi ipaigakeri koriki 30 imenta.
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Impo iatai ovashi isuretanaka tyarikatyo inkantakeri iragakagantakerira.
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Impo aganakara vieseta ogantaganirira pan terira onkonogempa opoegantarira yogari irogamereegi Jeso yaiñoniiganakari ikantaigiri: —¿Tyara kara pikogake novetsikaigakerora magatiro kameti asekataigakempara paita?
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 Irirori ikantaigiri: —Piaige Jerosarenku ivankoku pashini matsigenka pinkantaigapaakeri: ‘Yogari Gotagantatsirira ikanti: Ataketari omonkaratapaaka nopokashitakerira, irorotari nokogantakarira nosekatagavageiganakemparira nogamereegi pivankoku nosuretakoigaemparora Pasekoa.’
18 Ele respondeu:
19 Ovashi iaigake yovetsikaigakerora magatiro itsatagageigakerora ikantaigavakeririra Jeso.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Impo ochapinienkatanakera yogari Jeso itentaigakari irogamereegi ipitaigakera mesaku
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 isekatavageigakara. Impo ikantaigiri: —Maika nonkamantasanoigakempi, paniro viroegi pagakagantakena paita.
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Yogari irogamereegi ogatyo ikenaigake ikenkisureaiganaka ikantaiganakera paniropage: —Notinkami, ¿naro gakagantakempine?
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Ikanti Jeso: —Inti gakagantakenane tsiantakotakenarira maika peratoku.
23 Jesus respondeu:
24 Ontitari ontsataganakempara okantakerira Itsirinkakagantakerira Tasorintsi iniakotakerira Kañotasanotakaririra Matsigenka, kantankicha ¡maikaniroro iratsipereavagetake yoga gakagantakerinerira! Gamerakari itimi okyara.
24 Pois o
25 Iniamatanaketyo Jorashi gakagantakerineririra ikanti: —Gotagantatsirira, ¿naro gakagantakempine? Ikantiri irirori: —Virotari kantankitsi.
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Impo panikyara iragataiganae isekataigakara inoshikakero Jeso pan yapagotakero iniakeri Tasorintsi ikanti: “Apa, noshineventakempi pipakenarora oka pan.” Impo ikotagakero ipaigakerira irogamereegi ikantaigiri: —Okari oka pan kañomataka ontinirikatyo novatsa. Nero gaigemparo.
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Impo osamanitanakera irorokya inoshikakotake vino, iniairi aikiro Tasorintsi ikanti: “Apa, noshineventakempi pipakenarora oka vino.” Impo ipakoigakeri irogamereegi ikantaigiri: —Okari oka vino kañomataka ontinirikatyo noriraa. Nero viikaigemparo.
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 Antari nonkamaventaigakerira maganiro ovoatanake noriraa. Irorotari maika irogavisaakotantaigakenkanirira maganiro kematsaigakenanerira ganiri ikenkiimatairo Tasorintsi ikañovageigara.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Maika nonkamantasanoigakempi gara noviikumataaro vino. Antari impogini irapatoitaigakerira Apa maganiro kematsaigiririra impegakempara Igoveenkariegite, ario pinkante nontentaigakempi aviikaigakemparora vino okyaakyarira.
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Impo yagataiganakera imatikaventaigakerira Tasorintsi ikonteiganake itonkoaiganakera iaigakera Orivoshiku.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Impo ikantaigiri Jeso: —Maika maganiro viroegi pintsarogaiganake paita pokaiganakena piaigakera parikoti. Ariotari okantakeri Itsirinkakagantakerira Tasorintsi okanti:
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Kantankicha impogini nanianaera naketyo ivaiganakempine noatakera Garireaku.
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Inianake Perero ikantiri: —Intsarogaigavetanakempatyo maganiro iokaigavetanakempityo, kantankicha narori garatyo nokumatimpi.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Kantankicha Jeso ikantiri: —Nonkamantasanotakempi, paita tekyara irinie atava pinteratakotakena mavati.
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Iniitanaatyo Perero ikanti: —Intagarora intentagantaitenara irogaitakenara irogaitenatatyo, kantankicha garatyo noteratakotumatimpi. Ario ikañoigakero maganiro ikantaigakera.
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Impogini iaigake Jetsemaniku. Iroro yogonkeigapaakara yogari Jeso ikantaigiri irogamereegi: —Pitaigeta aka, narori noateta anta noniakerira Apa.
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Intagani itentaiganaka Perero intiegiri itomiegi Severeo. Irirori ikenkisureavagetanakatyo kara yovankinavagetanaka.
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 Osamanitanakera ikantaigiri: —Nokenkisureavagetanakatyo kara panikya agavagetanakena. Pitaigeta viroegi aka pintentaigakenara pinkireaventaigakenara.
38 e disse a eles:
39 Irirori iatake antakona anta yompatakasetapaaka inianakerira Iriri ikanti: “Apaa, nokogavetaka pogavisaakotaenara ganiri natsipereavageti, kantankicha impatyora viro.”
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Impo yagatanakera iniakerira iatai inkaaraku inaigakera irogamereegi ineaigapaakeri magasevageigake. Ikantapaakeri Perero: —¿Matsi tera pagaveaigumate samanikonara pinkireaigake?
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Kireaige gara pimagaigi. Niaventaigempa ganiri pikañovageiga. Viroegi pikogaigavetakaniroro pinkematsatasanoigakerira Tasorintsi, kantankicha tera pishintsitashiigero posante terira onkametite.
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Osamanitanaira ipiganaa aikiro iniairi Iriri ikantiri: “Apaa, gatanika pikantatigironika ganiri natsipereavageti, ariotyo onkañotakempa maika ontsatagakempara pikogakerira viro.”
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Impo ipigavetaa ineaigapairi magasevageigaityo aikiro, avisaiganakeritari ivochokine tera ineakoigavakempa imagantaiganaarira.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 Iokaiganairi ipigutanaara aikiro iniairira Iriri, okiiro ikantairi inkaaratirira ikantakeririra.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Impo yagatanakera iniairira ipiganaa inaigakera irogamereegi ikantaigapaakeri: —¿Ogaa, magaiganatsivi pishigopireaiganachavi? Gapaaka iragakagantakenkanira Kañotasanotakaririra Matsigenka irogaigakerira kañovageigacharira.
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Maikari maika tinajaiganake, tsame, mataka pokapaake gakagantakenanerira.
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Tekyara iragate Jeso iniavagetakera ipokapaake Jorashi itentaigapaakari tovaini matsigenkaegi yamashiigapaakeri savuri ontiri inchakii. Intiegi tigankaigakeri itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Yogari Jorashi gakagantakerineririra Jeso yogotagaigakeri okyara ikantaigiri: “Agonkeigapaakemparika pineaige tyanirika noatashitake nasaraanatapaakemparira, irirotari pikogaigakerira, pagaiganakerira.”
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Impo iroro yogonketapaakara inakera irirori ikantapaakeri: —¡Gotagantatsirira!, ¿aiñovi? Impo yasaraanatakari.
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Yogari Jeso ikantiri: —Jeeje, aiñona. Maika aityotari pipokashitakerira atsi nani kañotero. Impo yogari tentaigakaririra Jorashi yaiñoniigapaakari Jeso inoshikaigapaakeri yairikaigakerira.
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Kantankicha aiño paniro itentakarira Jeso inoshikamatanaketyo isavurite iserogempitatutarityo ironampiria itinkamisanorira saseroroteegi.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Kantankicha Jeso ikantaigiri: —Atsi arionenityo, piataero pisavurite. Tyanirika ventarorira isavurite ontityo irogantakenkani savuri.
52 Aí Jesus disse:
53 ¿Matsi tera pogote narora kogankitsine nonkantakerityo Apa intigankakera isaankariite intovaigavagetaketyo kara impugamentaiganakenara?
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 Kantankicha ariomera nonkañotagakerome maika, ¿ario tyara onkantakempara ontsataganakempara Itsirinkakagantakerira irirori pairani okamantakotakenara nantsipereavagetakera?
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Impo ishonkashiigari ikantaigiri itentaigakarira Jorashi: —¿Matsi naro koshinti nerotyo pamashiigakenara savuri ontiri inchakii pagaiganakenara? Omirinkatari kutagiteri notentaigakempi viroegi anta ivankoku Tasorintsi nogotagantavagetakera tera ario pagaigena,
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 kantankicha okañotantanakarira maika onti ontsatagagetanakerora ikamantakoigakenara pairani kamantantaigatsirira itsirinkakoigakenara okyara. Impo ishigavioigamatanakatyo maganiro irogamereegi iokaiganakeri Jeso paniro.
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Yogaegiri gaigakeririra Jeso yamaiganakeri ivankoku Kaipashi. Irirori inti itinkamisanorira saseroroteegi. Ario inaigake kara gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri aikiro itinkamiegi jorioegi yapatoitaigakara.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Impo yogari Perero intaina inapaake yogiatapaakerira Jeso. Antari yagapaakerora pampatuiku ineaigapaakeri soraroegi pirinitaigake kara. Iriroegi intiegi sentaigirorira ivanko Tasorintsi. Ovashi ipirinitapaake irirori kameti ineakotakeriniri Jeso tyarikara inkantakenkani.
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 Yogari itinkamiegi saseroroteegi itentaigakari itinkamiegi jorioegi ikaemakagantaigakeri pashini tsoeventaigakemparineririra kameti ontimakeniri onkenantakemparira irogakagantaigakerira.
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 Ipokaigavetapaakatyo tovaini tsoeventaigakaririra, kantankicha irorokya ikantaigi irorokya ikantaigi, nerotyo tyampa inkantaigakeri. Impo ipokaigamatapaaketyo piteni kantaigankitsirira
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 ikantaigi: —Naroegi nokemaigakeri ikantakera: ‘Naro nagaveake nogimamerinkakerora ivanko Tasorintsi impo novetsikaero, omavatakotanakempa kutagiteri nagataero.’
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Impo ikavirimatanakatyo Kaipashi ikantiri Jeso: —¿Tera tyara pinkantumate?, pikemaigakeritari ikantanaigakempira. Maika ¿tyara pinkantera viro?
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Kantankicha irirori ikemisantanaketyo, teratyo tyara inkantumate. Osamanitanakera imatutaarityo aikiro ikantiri: —Maika nonkantakempi kañomataka irironirika kantakempi Tasorintsi ikantakanirira itimi, atsi kamantena ¿arisanotyo vinti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Nogoveenkariegite? ¿Viro Itomi Tasorintsi?
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 Iniamatanaketyo Jeso ikantiri: —Jeeje, naroniroro katinka pogakero, kantankicha maika nonkantaigakempi impogini pineaigakeri Kañotasanotakaririra Matsigenka impirinitakera inampinaku irakosanoriraku Tasorintsi Gaveavagetatsirira. Aikiro pineaigavakeri iripokaera inkenantapaemparora menkori.
64 Jesus respondeu:
65 Ogatyo ikenake ikisamatanakatyo Kaipashi itisaraitarotyo imanchaki tseerererere ikanti: —¡Yokari yoka onti ikañotagumanatakari Tasorintsi! Iroroventi maika intagatityo akaemakagantaigi pashini iripokaigakera inkamantaigakaera ikañotakerora maika, matakaniroro pikemaigakeri tsikyata viroegi ikantakera.
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 Maika ¿tyara pinkantaige viroegi? Iriroegi ikantaigi: —Kantetyo inkamakera, tsikyatatari ikañotagantaka irirori.
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 Impo itoanaigakeri ivoroku, itaataaigakeri togn togn, aikiro pashinikya patosanaigakeri ivoroku
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 ikantaigakerira: —Irorotari vintira Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite jorioegi, ¡atsi gotenityo tyani taakempi!
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Yogari Perero aiñokya inake anta parikoti pampatuiku. Impo okenapaake paniro nampiriantsi okantiri: —Viro aikiro pitentavagetari Jeso Garireakunirira.
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Kantankicha yogari Perero ikemamampeganakatyo ikantiro: —¿Jaa? ¿Tyara pikanti? Tera nonkeme tyarika pikanti. Ikemaigakeri maganiro naigankitsirira kara.
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Impo iavetakara anta sotsimoroku oneitaarityo aikiro pashini nampiriantsi okantaigiri naigankitsirira kara okanti: —Yogari yoga inti itentavagetarira Jeso Nasarekunirira.
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Kantankicha irirori ikantutaarotyo aikiro ikanti: —¡Teratyo noneimateri yoga piniakotakerira! Ineakenatari Tasorintsi tera ario nontsoegumatempa.
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Choeni osamanitanakera yaiñoniigapaakari naigankitsirira kara ikantaigiri: —Arisanoniroro pitentavagetari nokemaigavaimpitari piniakera.
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Yogari Perero ikantutaatyo aikiro: —¡Nokantakeniroro teratyo noneimateri! Arisanotyo nokantake, ineakenatari Tasorintsi tera ario nontsoegumatempa. Antari ontirika notsoegaka inkisashitakenatyo, tera noneimaterinika piniakoigakerira maika. Irorotyo ikantakera maika, iniamatanaketyo atava ovashi
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 isurematanakarotyo Perero ikantakeririra Jeso inkaara ikantiri: “Paita tekyara iriniimate atava pinteratakotakena mavati.” Ikaviritapanuta iataira ogatyo ikenake iragamatanakatyo jiii jiii jiii, ikaemavavagetaketyo kara.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.