Mateus 19

Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Impogini iponianaka Jeso Garireaku iatakera Joreaku intati Jororanku.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Yogiaiganakeri tovaini matsigenkaegi. Antari anta yovegaigairi maganiro mantsigaigankitsirira.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Impo ikonogagarantaigaka pariseoegi naigankitsirira kara ipokaigapaake inkogakotagantaigakerira ineaigakera tyarikara inkantaigeri irirori, ontitari ikogaigavetaka inkemaigakerira inkantakera tatarika oita terira onkatinkatero ikantaigirira iriroegi kameti intsavetantaigakeriniri inkisakagantaigakerira, nerotyo ikantaigapaakeri: —¿Okantavitantagani iokakerora surari itsinanetsite?
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Irirori ikantaigiri: —¿Matsi tera piniavantaigero Itsirinkakagantakerira Tasorintsi okanti ikyasanokyara yovamparoatake Tasorintsi matsigenka ‘piteniro yovetsikaigakeri surari ontiri tsinane’?
4 Jesus respondeu:
5 Impo ikantake: ‘Nerotyo yogari surari gankitsinerira tsinane iokanakeri iriri ontiri iriniro iriatakera iragakerora inkantakani impanirotanakero. Antari okyara tekyara iragero piteni inaigavetaka, kantankicha antari yaganakerora oga ikenake itentaganakaro kañomataka panironirikatyo inai.’
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 Nerotyo yogari surari gankitsirira tsinane garatyo iokumatiro, tenigetari irapiteigaempa, kañomatakatari panironirikatyo inai, ineaketari Tasorintsi yagakerora ikanti maika tera onkametite iokanaerora, kantakanityo iragakerora.
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Iriroegi ikantaigiri: —Iroroventi, ¿tyara okantakara ikantakera Moiseshi iokanaerorika surari itsinanetsite impakero sankevanti onkantake: ‘Maika mataka nokanaimpi’, impo inkantakero oataera?
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Ikantaigiri Jeso: —Yogari Moiseshi ontitari ineakera tera pinkogaige pinkematsaigerira Tasorintsi, nerotyo ikañotantaigakempirorira maika itsirinkaiganakempira. Kantankicha antari ikyasanokyara yovamparoatake Tasorintsi matsigenka, tera ario inkañotero maika.
8 Jesus respondeu:
9 Narori nonkantaigakempi ompanirotakempirika pitsinanetsite garatyo piokiro. Pokanakerorika impogini pashinikya pagake onti pikañovagetaka.
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Yogari irogamereegi ikantaigi: —Iroroventi opomirintsivagetaratyo kara agenkanira tsinane. Onkanteroro tyampa ankantakero agakera tsinane.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Yogari Jeso ikantaigiri: —Tera iragaveaigenika maganiro inkemaigakerora nokantaigakempirira maika, intaganitari kemaigakero yagaveakagaigakerira Tasorintsi.
11 Jesus respondeu:
12 Aiñoegitari ikonogagarantaigaka tera iragaveaige intomintaigempara. Aikiro aiño pashini onti okitsogitunkani igatsareki. Aikiro aiñoegi pashini onti ishintsitashiigakero tera intsagaigero tsinane kameti impiriniventaigakeroniri magatiro ikogagetirira Tasorintsi. Tyanirikara gaveankitsine inkemakerora nokantaigakempirira maika kantetyo inkemakerora.
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Impogini ipokaigake pashini yamaigapaakenerira Jeso ananekiegi impatikaiigakerira igitoku aikiro iriniaventaigakerira. Yogari irogamereegi ineaigavakerira yamaigapaakerira ikantaviigavakeri ikantaigiri: —Maiganaeri parikoti, gara poverajaigiri.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Kantankicha ikemaigakerira Jeso ikañoigakerora maika ikantaigiri: —Atsi arionenityo iripokaigakera naroku, ishineventaigaritari Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite kañoigaririra yogaegi ananekiegi.
14 Aí ele disse:
15 Impo ishonkateiganakari ipatikaiigakeri igitoku iniaventaigakerira. Impo irirori iatanai parikoti.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Antari ikenanakera Jeso kara ipokashitapaakeri paniro matsigenka ikantapaakeri: —Gotagantatsirira, atsi kamantena tyara nonkantakempa kameti nonkantakanira nontimake. ¿Tatoita novetsikakera? ¿Tatoita kametitankitsine?
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Ikantiri Jeso: —Tyara okantakara pikantakenara: ‘¿Tatoita kametitankitsine?’, mameritari pashini kametitasanotatsinerira, panirotari ikantara Tasorintsi ikametitira. Kantankicha pikogakerika pinkantakanira pintimake, tsatagageterotyo magatiro itsirinkakotanakerira Moiseshi pairani.
17 Jesus respondeu:
18 Ikanti irirori: —¿Tyatityo? Ikanti Jeso: —Irorotari kantatsirira: ‘Gara poganti, gara piatashitiro tsinane, gara pikoshiti, gara pitsoeventari pitovaire.
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 Pimpinkatsaigakerira piri ontiri piniro gara pipugatsanaigari, aikiro pintsarogakagavagetakemparira pitovaire pinkañotagasanotakempatyo pitsarogakagara vikiiro.’
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Ikantutarityo irirori: —Arioniroro nokañotari maika notsititanakero notsatagasanotanakerora notyomiakyanira ovashi maika. ¿Maika aityokya pashini nontsatagakerira?
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Ikantiri Jeso: —Pikogakerika pairora pintsatagasanotakero ikogagetirira Tasorintsi, piate pimpimantagetakerora magatiropage pashintagetarira pagantakemparora koriki pimpaigakerira kogakoigankicharira impo pimpokake pogiavagetanakenara. Impogini ariokya inkavintsaavagetakempi Tasorintsi enoku.
21 Jesus respondeu:
22 Ikemutatyo ikantakerira maika ikenkisureavagetanakatyo kara ovashi iatai ipiganaara, intitari shintavagetacharira.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Impogini ishonkashiiganakari Jeso irogamereegi ikantaigiri: —Arisanotyo nonkantasanoigakempi okomuvagetaratyo kara irogavisaakotakenkanira shintavagetacharira impegakempara Tasorintsi Igoveenkarite.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Nonkantutaigaempityo aikiro, ¿matsi ario iragaveake kameyo inkianakera otsempokiku kitsapi iravisakerora aikyara? Garatyo yagaveimati. Irirompasanotyo shintavagetacharira intasanotakemparorika yashintagetarira garatyo yogavisaakotagani.
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Ikemaigutatyo irogamereegi ariompatyo yogasanovageiganakeri kavako ikantaigiri: —Iroroventi ¿tyanimpatyora irogavisaakotakenkani?
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Ipampogiaiganakeri Jeso ikantaigiri: —Gara tyani gavisaakotumatacha tsikyata, intaganitari Tasorintsi gaveatsi yogavisaakotantira, teranika tatoita komutapitsatumatemparine irirori.
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Impo inianake Perero ikanti: —Notinkami, naroegi nokaiganakero magatiro nashintaigavetarira nogiavageiganakempira. Maikari ¿tatarika impaigakena Tasorintsi?
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Ikantaigiri Jeso: —Arisanotyo nonkantasanoigakempi antari onkyatagagetaenkanira magatiro, nompegasanotakempa Igoveenkariegite maganiro. Viroegi giavageigakenarira maika pintentaigakena pimpegaigakempara aikiro koveenkariegi pinkantaigakera tyara inkantaigakenkani iyashikiiganakerira itomiegi Iseraere.
28 Jesus respondeu:
29 Aikiro yogaegi maganiro okaiganakerorira ivankoegi intirika irirentiegi, iritsiroegi, iriniro, iriri, itomiegi, aikiro itsamaire, iriaigakera impiriniventaigakerora notigankaviigakeririra impaigakenkani pashini pairotyo avisagetakero yashintageigavetakarira ontovaigavagetakera, tatarika oita iokaiganake patiro impaigaenkani pashini 100. Aikiro inkantakani intimaigake gara ineimaigairo igamane.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Kantankicha ikonogagarantaigaka aiñoegi ineaigavetunkanirira maika yavisaigakerira itovaire, kantankicha iriroegikyatyo iravisaiganaenkani impogini. Iriroegikya ineaigavetunkanirira yavisaigunkanira maika, impogini iriroegikyatyo visantaiganaatsine.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.