Mateus 22

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs BKJ

Sair da comparação
1 Ma' qa iyetik'ui iye ha' Jesús he' jukhew qa efuts, qa ewi'ƚij iye in yit'iji' ke' yejeyumtshenijupi', qa yit'ij:
1 E respondendo Jesus, novamente lhes falou em parábolas, dizendo:
2 —Na' tenek'enheiji' na' Dios hik ƚunye'j iye na'aj ewi'ƚ ƚe'wis neƚu yaqsiijkii na'aj ewi'ƚ qi wittata t'ejuyets in tewhe'yei pa' ƚa's.
2 O reino do céu é semelhante a um certo rei, que fez as bodas de seu filho,
3 Qa yukin pe' ƚeqejkunenhei yiihettaxii pe' hats jutsiqets qu' nanamii pa' ƚe'wis neƚu witiwhe'yejii. Enewe'en qa nite'ƚe namiyu'ui pa' ƚe'wis neƚu.
3 e enviou os seus servos a chamar os convidados para as bodas, e estes não quiseram vir.
4 Qa ewi'ƚij in yukintaxii iye pekhewep iye ƚeqejkunenhei, qa yit'ijets: “Aka' it'iƚijets hekhewe' hats jutsiqetstax qu' nanamii: ‘Hats hajilettaxi'ƚ ek'ui na' qi aqi'ƚ. Hats talanhetiiju' ke' wakka'ik'i qa kekhewe' iye wakka ƚelitsik'i ne'ej we'nujenin, qa week hats yijat'etsju', te'ƚuniƚii qu' eneki'ƚets nakha' ƚe'wis neƚu witiwhe'yejii.’”
4 Mais uma vez, ele enviou outros servos, dizendo: Dizei aos convidados: Eis que tenho o meu jantar preparado, os meus bois e meus cevados estão mortos, e todas as coisas estão prontas; vinde às bodas.
5 Pekhewe' wit'eqemhiitax qa nite' tek'en iye. Pekhewe'en ewi'ƚ pakha' ik yamii pa' ƚeq'ejinqa'wet qa pakhap iye qa yamiyek pe' ƚaqhatjii.
5 Mas eles, fazendo pouco caso, seguiram os seus caminhos, um para sua fazenda, outro para o seu negócio.
6 Qa pekhewep iye wit'eqemhii qa t'eku'mi' pe' ƚ'ukinheitax pa' wittata qa yilanje'mkii qa pekhewep qa nilaanju'ha.
6 E os outros, tomaram os seus servos, os maltrataram e mataram.
7 Ma' qa qi in nayu'kii pa' wittata qa yiyaji'ets pe' ƚelits oq'opheƚinetsilets, qa ikii qa nilanju' pekhewe' eqek'unhets qa ne'ƚijju' iye pa' ƚetsetik'i.
7 Mas, ouvindo disso o rei, irou-se, e enviando os seus exércitos, destruiu aqueles assassinos, e incendiou a sua cidade.
8 Ma' qa i'nk'aƚe qa yit'ijets iye pa' wittata pe' ƚeqejkunenhei: “Na' witiwhe'yejii hats week yijat'axju', qa kekhewe'ƚe yojotax in wit'eqemhiitax qa nite'ƚe weju'ƚtaxij qek nanamii.
8 Então ele diz aos servos: As bodas estão preparadas, mas os que foram convidados não eram dignos.
9 Qa hik ta'ƚijupi', yape ma'aƚetsfik'i ne' les qits wit'ikheijei, qa' eqe'mi'ƚets week pa'qu' i'weni'ƚji' hats'inha qu' nanamii ha'ne ƚe'wis neƚu witiwhe'yejii.”
9 Ide, pois, às estradas, e convidai para as bodas todos quantos encontrardes.
10 Pe' witqejkunenhei qa iketsfik'i pe' wit'ikheijei. Qa no'thet wetju'ƚ week pekhewe' yi'wen, pe' uƚ'etstax qa pe' ƚe'sits. Ma' qa hats topo'oj pe' wititsi' pe' wit'eqemhinel.
10 E os servos, saindo pelas estradas, ajuntaram todos quantos encontraram, tanto maus como bons; e o casamento ficou cheio de convidados.
11 Ma' qa in uyetsji' pa' wittata qu' ni'wen pe' namii pa' ƚe'wis neƚu, qa yi'wen pa' ewi'ƚ jukhew in nite' yeqhinataji' pe' witqhinatai t'ejuyets na'aj tewhe'yei.
11 E o rei, entrando para ver os convidados, viu ali um homem que não estava com veste de casamento.
12 Pa' wittata qa yit'ijets: “Waika', ¿pa'n ƚunye'j in ƚentenuyetsji' ha'ne ƚe'wis neƚu in nite' ƚeqhinataji ke' t'ejuyets na'aj tewhe'yei?” Pakha'an qa ham pa'qu' nit'ij.
12 E ele disse-lhe: Amigo, como entraste aqui, não tendo veste de casamento? E ele emudeceu.
13 Ma' qa pa' wittata qa yit'ijets pe' ƚeqejkunenhei: “Ophe'ƚi'ƚ ne' ƚokoyei qa ne' ƚef'iyei iye qa' iwu'mi'ƚiifik'i na' i'nfik'i qi nookii qa' hik nakha'a' qu' qi qu' napi' qa' nat'aitaxji' iye ƚek'unhetii.”
13 Então disse o rei aos servos: Amarrai os seus pés e mãos, levai-o embora, e lançai-o nas trevas exteriores; ali haverá pranto e ranger de dentes.
14 Qe olots nekhewe' teniyaitaxets, qa nite'ƚe olots ne' te'nekumhi'yiiji' ujaa'xkii.—
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 In yili'ij ha' Jesús ekewe'en, qa he' fariseol qa ikkii qa iyetijju' pa'n ƚunye'j qu' net'eku'mi' ha' Jesús qu' nata'ƚets pa'qu' nit'ij hakha'an.
15 Indo, então, os fariseus, consultaram entre si como o apanhariam em alguma palavra.
16 Hekhewe'en qa nukinii he' ƚ'ijatshenheiƚe qa ƚijts'eyek hekhewe' yijayanek ha' Herodes, ma' qa yit'ijets: —Maestro, tsikfe'li'ƚetsha in akha' yijaa'ija na'aj ƚit'ij qa yijaa'ija iye in ƚi'nq'ijatshenij pa' yisu'un pa' Dios, ma' qa nite' ƚenwu'mpha'm qu' ink'aihitik'ui pakha' hats ƚisu'un qu' ƚunye'je' qu' nata'ƚets pa'qu' ƚunye'je'ƚe ene' jukhew, qe akha' week eqjunyejeyij.
16 E enviaram-lhe os seus discípulos, com os herodianos, dizendo: Mestre, nós sabemos que tu és verdadeiro, e ensinas o caminho de Deus em verdade, e sem te preocupar com nenhum homem, pois não reparas na aparência dos homens.
17 Qa hik ta'ƚijupi', enfeli'ƚ ye'm pa'qu' umti'ek. ¿Me ƚe'wisijupi' in jitajaninkii ekewe' wekwek qu' net'ejuyets pa' César, Roma ƚatata? ¿Me nite'?—
17 Dize-nos, portanto, o que tu pensas? É lícito dar tributo a César, ou não?
18 Ha' Jesús qa hatsƚe nikfe'lets in nite' ƚe'wis pa' neqfenyejeyutaxij hekhewe'en, qa yit'ijets: —Ejtitsits, hik ejunyejeyi'ƚ qu' wetsjuk'e ejusitsi'iƚ. ¿Inhats'ek in ƚ'ewqeleitaxi'ƚ yik'ui?
18 Mas Jesus, percebendo a sua maldade, disse: Por que me tentais, hipócritas?
19 Ets'ethini'ƚij ewi'ƚe' ƚ'astaki'ye' nijket pekhewe' t'ejuyets in tajaikii eke' wekwek.— Hekhewe'en qa yethinij ke' ewi'ƚ denario.
19 Mostrai-me a moeda do tributo. E eles lhe trouxeram um denário.
20 Ha' Jesús qa yit'ijets hekhewe'en: —¿Ƚek ƚeju's ha'ne witeqsi'nq'al i'nji' qa ƚek ƚii iye ha'ne i'nji'?—
20 E ele disse-lhes: De quem é esta imagem e inscrição?
21 Qa yeku'ƚ hekhewe'en: —Pa' César, Roma ƚatata ƚesi'nq'al.— Ha' Jesús qa yit'ijets: —Ye'ehe, qa' ƚisi'ƚij pa' Roma ƚatata (César) pekhewe' yatsat'etsƚi'ijek in Roma ƚatata (César), qa na' Dios pekhewe' yatsat'etsƚi'ijek in Dios.—
21 Disseram-lhe: De César. Então ele lhes disse: Dai, portanto, a César as coisas que são de César, e a Deus as coisas que são de Deus.
22 In yepi'ye' ek'i aka'an hekhewe'en, qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii, ma' qa ikik'uikii.
22 Quando eles ouviram essas palavras, maravilharam-se, e, deixando-o, foram pelo seu caminho.
23 Qa hik kakha' iye ka' neƚuji', he' uja'x hekhewe' saduceol qa nekii iye ha' i'ni' ha' Jesús qe naqfaakanheyu'uj pe'ye'. He saduceol yit'ijets in nite'te' iƚii iye hatse' pe' naxju'.
23 No mesmo dia vieram até ele os saduceus, que dizem não haver ressurreição, e o interrogaram,
24 Ma' qa yit'ijets ha' Jesús: —Maestro, pa' Moises'ik'i yit'ij pa'aj: “Pa'qu' nawa'm in mexe hamtax ƚelitsi'iƚ pe'qu' ƚewhe'ye'ye', ma' qa pa' ƚek'inij i'nƚi'i qu' ƚamats'e qa' hik pakha' qu' ƚewhe'ye'yi'ij pe' ƚewju'lelax. Ma' qa qu' nataltsa'yi'ƚ qa' hikpa' qu' ƚa'si'ij pa' wa'm ƚewhe'ye'ek'i.”(Dt 25:5)
24 dizendo: Mestre, Moisés disse: Se um homem morrer, não tendo filhos, seu irmão casará com a esposa dele, e suscitará descendência a seu irmão.
25 Ha'ne ha'ni'ƚi' na'l ka' ewi'ƚ hik ƚunye'j aka'an wetsjuk tatsai (7) pe' witjefeye'k. Pa' yojo in tewhe'yeitax qa wa'm, qa mexeƚe hamtax ƚa'si'iƚ pe' ƚewhe'ye'tax. Qa nejettaxij qu' ƚewhe'ye'yi'ij pa' ƚek'inij,
25 Ora, houve entre nós sete irmãos; e o primeiro, casou-se com uma mulher, e faleceu, e não tendo descendente, deixou a sua esposa para o seu irmão.
26 qa wa'mifi iye. Qa hik ƚunyejei iye pekhewep iye ma' qa week naxju' pe' wetsjuk tatsai (7) witjefeye'k.
26 Da mesma forma o segundo, e o terceiro, até o sétimo.
27 In hats week naxju' qa wa'm iye pe' efu'uk'i.
27 E por último de todos, morreu também a mulher.
28 Qa hane'ej qu' iƚiye'tax iye pe' hats nanaxtaxju' ¿qa pa'n ƚunye'j pa'qu' ƚewhe'ye'yi'ij pekhewe' wetsjuk tatsai (7) pe' efu'uk'i? Qe hats week ƚewhe'yetstaxij pekhewe'en.—
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete será a mulher, pois todos a tiveram?
29 Qa yeku'ƚ ha' Jesús qa yit'ijiju'ƚ: —Ekheweli'ƚ qi in ƚijaniƚik'i qe nite' ƚenikfe'li'ƚik'i ke' Intata ƚe'lijei, qa nite' ƚenikfe'li'ƚetsha iye na' qi ƚet'unha'x na' Dios.
29 Jesus, respondendo, disse-lhes: Vós errais, não conhecendo as escrituras, nem o poder de Deus.
30 Qe qu' iƚiye'tax pe' naxju', pe' jukhew qa efuts nite' tewhe'yeiju' hatse', qe hik qu' ƚunyejeye' yijat'ij ne' angelits wa's ƚeiƚets.
30 Porque na ressurreição não casam, nem são dados em casamento, mas são como os anjos de Deus no céu.
31 Ye'ehe, in t'ejuyets qu' iƚiye'tax pe' naxju', ¿me nite' ƚiyineniƚik'i na' Dios in yit'iƚij ewets:
31 E, quanto à ressurreição dos mortos, não lestes o que vos foi dito por Deus, dizendo:
32 “Yakha' ƚeqe Dios ka' Abraham qa ka' Isaac qa ka' Jacob”?(Ex 3:6) Na' Dios ƚeqe Dios ne' iƚii. Qa nite' ƚeqe Dios pe' naxju'.—
32 Eu sou o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó? Deus não é Deus dos mortos, mas dos vivos.
33 Hekhewe' olots jukhew qa efuts, in yepi'ye' ek'i ekewe' i'nq'ijatshenij ha' Jesús qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii aka' ƚunye'jkii.
33 E as multidões, ouvindo isto, maravilhavam-se com a sua doutrina.
34 Qa hekhewe'ƚe fariseol in impi'ye'ej he' saduceol in ham pa'qu' nit'ijiju'ƚ ha' Jesús, qa ewi'ƚ we'neni'.
34 Mas os fariseus, quando ouviram que ele fizera emudecer os saduceus, eles se reuniram.
35 Qa ha' ewi'ƚ hekhewe' fariseol hakha' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa yijaajintax iye, qa yit'ijets:
35 Então um deles, que era mestre da lei, perguntou-lhe, provando-o, dizendo:
36 —Maestro, ¿pa'n ƚunye'j pa'qu' les qiye'ji'ha kekhewe' ƚe'lijei pa' Dios tisij pa'aj pa' Moises'ik'i (mandamientos)?—
36 Mestre, qual é o grande mandamento na lei?
37 Qa ha' Jesús qa yeku'ƚ qa yit'ij: —Isu'unija pa' Yatsat'ax'inij eqe Dios weekij pa' atawe'j, qa weekij iye pa' iƚa'x, qa weekij iye pa' aqjamtikineye'jkii.(Dt 6:5)
37 Respondeu-lhe Jesus: Tu amarás o Senhor teu Deus de todo o teu coração, e de toda a tua alma, e de toda a tua mente.
38 Aka'an hik aka' ka' les in qiji' qa hik aka' iye yojo'ok'oi kekhewe' wenit'ij qu' nanaqsiijkii.
38 Este é o primeiro e grande mandamento.
39 Qa ka' yojo'opji' qa hik ƚunye'j iye aka'an in yit'ij: “Isu'un week pa'qu' mete' e'm jukhew qa efuts in ejunye'jek in ƚewetsu'unƚe.”(Lv 19:18)
39 E o segundo é semelhante a este: Tu amarás o teu próximo como a ti mesmo.
40 Ekewe' wetsjuk wi'tlijei hik ekewe' ƚetkui ke' week testi'yij ka' Moises'ik'i qa ke' i'nq'ijatshenij iye ke' profeta'ik'i.—
40 Desses dois mandamentos dependem toda a lei e os profetas.
41 Qa in mexe ewi'ƚ i'ni' he' fariseol, qa ha' Jesús qa nifaakanji'ju',
41 Enquanto os fariseus estavam reunidos, Jesus os indagou,
42 qa yit'ij: —¿Pa'n ƚumti'iƚ qu' ƚunye'je' pa' Cristo? ¿Pa'n ƚii pa'qu' nata'ƚets?— Qa yeku'ƚ hekhewe'en: —Ta'ƚte'ets hatse' pa' David'ik'i.—
42 dizendo: O que pensais vós do Cristo? De quem ele é filho? Eles disseram-lhe: O filho de Davi.
43 Ma' qa yit'ijets ha' Jesús: —Ye'ehe, ¿qa inhats'ekek ka' David'ik'i pa' Espíritu Santo in ta'ƚets, qa yit'ijets: “Yatsat'axyij?” Qe ka' David'ik'i yit'ij:
43 Disse-lhes ele: Como então Davi, em espírito, lhe chama Senhor, dizendo:
44 “Pa' Intata qa yit'ijets pa' Yatsat'axyij: ‘Niju' ni'iju' ha'ne ts'iyayik'i ipƚu'ui qu' hentaxiiju' ne' ef'iyei qa' otsi'pji'kii ne' ejuihifets.’”(Sal 110:1)
44 Disse o SENHOR ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita, até eu fazer os teus inimigos por escabelo?
45 Pa' David'ik'i in yit'ijets, “Yatsat'axyij.” ¿Qa pa'n ƚunye'j iye qu' nit'ijets qu' ƚa'se'?—
45 Então se Davi lhe chama Senhor, como é ele seu filho?
46 Hekhewe'en qa ham pa'qu' neku'ƚijiju'ƚ pe'qu' ƚe'lijeye', ma' qa hik aka'aj ka' neƚuji' qa ta'ƚi' in hats ham pa'qu' nanfaakanij pe'ye'.
46 E nenhum homem era capaz de responder-lhe uma palavra; e daquele dia em diante nenhum homem ousou fazer-lhe mais perguntas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.