Mateus 21
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NAA
1 In hats metitsi'm ha' Jerusalén, hats yamets ha' witset ƚa's ƚii Betfagé, qa ke' utek ƚii Olivos. Ha' Jesús qa yukin he' wetsjuk ƚ'ijatshenhei,
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 qa yit'ijets: —Ma'aƚetsteje'm na' witset ƚa's. Qa' hikna' i'weni'ƚi' pe'qu' matikkatekiye' wo'nophe'ƚ qa ewi'ƚ wo'nopheƚiƚiju' pa'qu' ƚa'se'. Qa' enit'iƚijii pe' wetsjuk qa enka'xi'ƚyii.
2 dizendo-lhes:
3 Qa qu' nana'l pa'qu' nayajitaxiƚijets, qa' it'iƚijiju'ƚ: “Ha' Yatsat'axi'ƚyij yisu'un. Aje'eƚƚete' ek nepilet hatse'.”—
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Aka'an in ƚunye'j ma' qa hats yasiinik'iha pa' nifel pa'aj pa' profeta in yit'ij:
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 —Enfeli'ƚi'm na' witset Sión, qa' it'iƚijets: “Jeƚju', hats nam ei ha'ne qiji' wittata. Nite' weniwqinhetji', i'nipji' na' ewi'ƚ matikkatax, ewi'ƚ matikkatax ƚa's.”—(Zac 9:9)
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 He' wetsjuk ƚ'ijatshenhei qa ikkii qa yaqsiijkii ka' hats yit'ijets ha' Jesús.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Qa neka'x ke' matikkateki' qa ha' ƚa's iye, qa yipk'eni'pji' he' ƚe'ntaafitits ƚaqlatiyij, qa i'nipji' ha' Jesús.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Olootsija he' jukhew qa efuts iye, yipk'enik'uijiju'kii ha' wit'ikheyi'j ke' ƚe'ntaafitits qa hekhewep qa yifekinik'i ek ke' najkakui ƚesejets qa yenik'uiji' ha' wit'ikheyi'j.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 He' yojo'ok'oi ha' Jesús qa he' teke'lenijupju' iye qa week ewi'ƚ ka' ƚ'anyejei in taya'yijipji'kii: —¡Qi in ƚe'wis ha'ne Ƚa's pa' David'ik'i! ¡Qi in ƚe'wis ha'ne namij ka' ƚii pa' Yatsat'ax'inij! ¡Qi in ƚe'wis pa' Intata wa'sji'!—(Sal 118:26)
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Ha' Jesús in hats yamji'teje'mha ha' Jerusalén, qa week ha' witset in yeƚ'ilax wetju'ƚ qa yit'ijju': —¿Pa'n ƚunye'j ha'ne nam inwets?—
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Qa yeku'ƚji'ij hekhewe' yojo'ok'oi: —Hik ha'ne Jesús, profeta, ta'ƚii na' witset Nazaret Galilea ƚeqe sehe'.—
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Ha' Jesús qa uyifi ke' qi witlijtsitjii qa yiwutshenfik'ikii week hekhewe' taqha'yets qa he' t'ihinij iye ke' wekwek. Qa yiwu'mkii iye ke' ƚeqe mesal he' yepiletets ƚ'astai qa yiwu'mkii iye ke' ƚots'oji'laxits he' ofol t'ihinij.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Qa yit'ijets: —Ke' we'nika'ajji' yit'ij: “Ene' yitsi' qu' ƚenqiyi'ij wit'iyinhetjii,”(Is 56:7) qa ekhewelƚi'iƚ qa ƚaqsiiƚijkii in “ƚewejij ne' ejtenhetsits.”—(Jer 7:11)
13 E disse-lhes:
14 He' puk'alets qa he' onqokits qa he' otshimetetsju' iye qa nekets ha' Jesús ke' witlijtsitjiyifi, qa niƚinju'.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Qa he' tenek'enhe'yij he' pa'il qa he' i'nq'ijatshenij iye ke' Moisés ƚe'lijei in yi'wenij ke' yaqsiijkii in ham ƚunyejeyi'iju'ƚ qa in yepi'ye' iye he' omehets in taya'yijipji'kii ke' witlijtsitjiiyifi in yit'ijju': —Qi in ƚe'wis ha'ne Ƚa's pa' David'ik'i,— ma' qa qi in nayutaxkii hekhewe'en,
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 qa yiyajitaxets ha' Jesús: —¿Me nite' ƚepiye' enewe'en aka' yit'ijju'?— Ha' Jesús qa yeku'ƚ: —Ehe, hepi'ye'. Qa ekheweli'ƚ ¿me nite' les qu' ejeƚi'ƚ kekhewe' we'nika'ajji' in iyetij aka'an, qa yit'ij: “Ene' omehets qa ene' mexe tu'f, hats watji'let e'm qu' netlijtsii ei qa' newqinhetija iye”?—(Sal 8:2)
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Ma' qa ha' Jesús qa yiwejinƚe hekhewe'en, qa ikik'uifik'i iye ha' witset qa wapilii ha' witset ƚa's ƚii Betania qa hikha' i'wi' wete'm.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Qa neƚukii leefiju' qa wapilii iye ha' witset, ha' Jesús qa yoksi'wentax in iyipkun.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Qa yi'wen ke' ewi'ƚ higokuk metetsju' ha' wit'ikheyi'j qa iktaxets wo'taxiikii ƚeye' qa hamƚe, uja'xƚe kekhewe' ƚesejets. Ma' qa yit'ijets: —Nite' ƚ'anuyi' hane'ej qu' nana'l pe'qu' eye'.— Ma' qa aje'eƚ wa'mji' ke' higokuk'ik'i qa yisƚax.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 In yi'wen aka'an hekhewe' ƚ'ijatshenhei qa yitjuƚaxijpha'mkii, qa nifaakan ha' Jesús: —¿Pa'n ƚunye'j eke' higokuk'ik'i in aje'eƚ yisƚax?—
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Qa yeku'ƚ ha' Jesús: —Yijaa'ija aka' hit'iƚij ewets qu' nana'liƚ'em pa' nite' witqekuye'j qa' qu' nite' eqeku'yi'iƚik'i iye, nite' ewi'ƚƚe qu' ƚeke'ye' qu' aqsiiƚijkii aka' yeqfenye'jij ke' higokuk'ik'i, qe ƚeke' iye qu' it'ijets ne' utek: “Ma'ak'ui na' ƚa'ni' qa' anamji'ju' na' qi lejtax,” qa' hik aka' qu' ƚunye'je'.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Week pa'qu' iyini'ƚets qu' iyini'ƚ, qu' nite' eqeku'yi'iƚik'i pa'qu' iyinheyejeyi'iƚ ma' qa' yijayejek qu' esti'yi'ƚij.—
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 In hats yamii iye ha' Jesús ke' witlijtsitjii, qa he' tenek'enhe'yij he' pa'il qa hekhewe' iye tenek'enheiji' ha' witset qa nekets ha' Jesús in mexe i'nq'ijatshen, qa yit'ijets: —¿Pa'n ƚii pa' tenek'enhei neƚisij qu' aqsiijkii ekewe' wekwek in ƚaqsiijkii? ¿Ƚekpa' neƚisij in ƚaqsiijkii?—
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Ha' Jesús qa yeku'ƚ: —Yakhap ji'jek iye qu' k'afaakani'ƚ. Qu' enfeli'ƚ ye'm pa'qu' k'afaakani'ƚij, qa' henfeljii'ƚ e'mek nakha' ta'ƚets in haqsiijkii ekewe' wekwek.
24 Jesus respondeu:
25 ¿Ƚekpa' ta'ƚijets in inqimpuujin ka' Juan'ik'i? ¿Me ta'ƚijets na' Dios? ¿Me i'nƚi'i ene' jukhewƚe?— Ma' qa wapilij wetju'ƚ in iyetijju', qa yit'ijju': —Qu' jintit'ijets ta'ƚijets pa' Dios, ma' qa nit'ij inwets: “¿Qa inhats'ek in nite' ƚ'ek'eni'ƚets?”
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Qa nite' ƚeke' iye qu' jintittaxijets qu' nata'ƚets ene' jukhew, qe ji'nijiweyiju'ƚ ene' jukhew qe week yit'ijets ka' Juan'ik'i in profeta.—
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Ma' qa hekhewe'en in yeku'ƚ ha' Jesús qa yit'ijju': —Nite' tsikfe'li'ƚets.— Ha' Jesús qa yit'ijiju'ƚek: —Qa' yakhape' ji'jek qu'nte' k'efeli'iƚi'm ƚekpa' tenek'enhei tseƚisij qa haqsiijkii ekewe'en.—
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Ha' Jesús qa nifaakan iye hekhewe'en: —¿Pa'n qu' eqjunyejeyi'iƚij aka'an? Pa' jukhew wetsjuk pe' ƚelits. Qa yit'ijets pa' ewi'ƚ pekhewe'en: “Ya's, hane'ej qu' ma'aiju' qu' ithayiki na' yeqe uwaket.”
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Pa' wita's qa inku'ƚ: “Nite' ts'ikheyu'uiju'.” Ma' qa i'nk'aƚe qa yijamtikii, ma' qa ikiiju'.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Ma' qa pa' ƚatata qa yiyaji'ets iye pakhap iye ƚa's, qa aka' hats ƚ'anye'jets iye pa'aj. Qa pakha'an qa yeku'ƚ qa yittaxijets yijat'ij: “Ehe tata, hakiiju' hane'ej.” Qa nite'ƚe ikiiju'.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 ¿Ƚek pakha' enewe' wetsjuk yaqsiijkii pa' yisu'un pa' ƚatata?— Hekhewe'en qa yeku'ƚ: —Pa' yojo in nifaakan.— Qa yit'ij ha' Jesús: —Yijaa'ija aka' hit'iƚij ewets nekhewe' yijaninkii wekwek t'ejuyets pa' Roma ƚatata qa nekhewe' iye efuts natkinkii ene' jukhew, enewe'en yojo'oƚ ek'ui qu' nuiji'teje'm na' tenek'enheiji' na' Dios.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Qe in namtaxi'ƚ ei ka' Juan Bautista'ik'i qa nijatshentaxiƚij pa' yatsathen qu' ejunyejeyi'iƚ yijat'ij, qa nite'ƚe ƚ'ek'eni'ƚets. Qa enewe'ƚe yijaninkii wekwek t'ejuyets pa' Roma ƚatata qa nekhewe' iye efuts natkinkii ene' jukhew qa qi in tek'enets yijat'ij. Qa ekheweli'ƚ qa hats ƚi'wentaxi'ƚha aka'an, qa ƚunye'j ji'ij in nite' ƚitujtseikanini'ƚ pa'qu' ejunyejeyi'iƚ hats'inha qu' ek'eni'ƚets.—
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Qa yit'ijets ha' Jesús hekhewe'en: —Ek'eni'ƚik'i iye aka' qu' hejeyumtshenijupi' iye. Ewi'ƚ pa' jukhew yeni'ju' pa' ƚeq'ejinqa'wet pa' uwaket qa yeqetsitenijijup pe' utel. Qa tijju' iye pa' ewi'ƚ ƚeq'itset'ij qu' nenq'umutju' pe'qu' ƚeye'. Qa yaqsiijkii iye pe' ewi'ƚ qipha'm t'ejuyets qu' nejeƚipji'kii pa' uwaket.(Is 5:1,2) Ma' qa i'nk'aƚe qa yatkinhenets pe' jukhew pa' uwaket, ma' qa ik inji'witshen.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 In hats k'esiyu'ets ƚahats'ij qu' netenifte'ji' pe' ƚei, qa nukintaxii pe' ƚeqejkunenhei pekhewe' natkin pa' uwaket, hats'inha qu' netisij qa neka'xii pe'qu' natsat'etsijek ƚeqei pa' yatsat'axij pa' uwaket.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Qa pe' amaneyij in natkin pa' uwaket, qa t'eku'mi' pe' wit'ukinheitax, qa ewi'ƚ pa' yilanje'mkii, qa pakhap qa yilaanija qa pakhap iye qa nijele'ejkii pe' utel.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Pa' yatsat'axij pa' uwaket qa ewi'ƚij iye in yukin pekhewep iye ƚeqejkunenhei, qa hats les in olotstax. Qa pekhewe'en qa hik ƚeqfenyejeyij iye pa' hats ƚeqfenyejeyij pe' yojo.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Ma' qa teke'lenju' in yukintax pa' ƚaa'sija, qa yit'ij: “Tees qu' ƚeqfenyejeyi'ij pe'ye' ha'ne ya's.”
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Qa in yi'weniju'ƚ pekhewe'en qa yit'ijju' pa'aj: “Hik ha'ne ha' ƚaa'sija. Hik ha'ne qu' naya'xtaxij ha'ne ƚetset ha' ƚatata. Jitalan hats'inha qa' jinatsat'etsij ha'ne sehe' yatsat'axij ha' ƚatata.”
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Ma' qa t'eku'mi' qa yeka'xik'uifik'i pa' uwaket qa yilan.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Qa hane'ej, qu' nanamtax pa' yatsat'axij pa' uwaket, ¿pa'n ƚumti'iƚ qu' ƚeqfenyejeyi'ij pekhewe' nejettaxij yatkinhenintaxets pa' ƚeq'ejinqa'wet?—
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Qa yeku'ƚ hekhewe'en: —Nilanju' tees qu' ne'nq'eletij ene' uƚ'ets natkintax pa' uwaket. Qa' ni'nk'aihit iye pe'qu' nejeƚinenij qu' nanatkin iye pa' ƚeqe uwaket qa' hik pekhewe'ye' yijat'ij qu' netisji'jij pa' uja'x pe'qu' netisji'jij pa' yatsat'axij pa' uwaket qa yamji'jets ƚahats'ij qu' netenifte'ji'.—
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Qa ha' Jesús qa yit'ij: —¿Me nite' les qu' ejeƚi'ƚ ke' we'nika'ajji' in yit'ij: “Ne' ute yuten qa yiwu'mfik'i ne' niihinpha'm ne' wititsi', hane'ej qa ewi'ƚƚe in les weju'ƚij in teniihinijpha'm ne' wititsi'. Qa pa' Yatsat'ax'inij hikpa' yaqsiijkii aka'an qa in jitejeƚju' qa qi in ƚe'sits ine'm”?(Sal 118:22)
42 Então Jesus perguntou:
43 Qa hik ta'ƚijupi' in hit'iƚij ewets qu' itkamhiti'yi'ƚij na' tenek'enheiji' na' Dios qa' netesti'yij pakhap witset'e, qa hik pakha'ye' yijat'ij qu' olotse' pe'qu' ƚeqeye'.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Yakha' hik ƚunye'j ute, pakha' qu' nanamipji' ene' ute, qa' qaƚaƚe'ju'. Qa ene'ƚe ute pa'qu' nanamipji' qa' netweyik'uiju', ma' qa' ƚipipeju'.—
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Hekhewe' tenek'enhe'yij he' pa'il qa he' fariseol iye in yepi'ye' ek'i ekewe' yejeyumtshenijupi' ha' Jesús, ma' qa nikfe'lik'i in ƚekhewelƚe in t'ejuyets.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Qa in yisu'untax qu' nophe'ƚ qa nijiweiƚi'iju'ƚ he' olots jukhew qa efuts, qe enewe'en nikfe'lets ha' Jesús in profeta.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.