Marcos 12

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ma' qa yejeyumtsheni'mijupi' ke' wekwek hekhewe'en: —Ewi'ƚ pa' jukhew yeni'ju' pa' ƚeq'ejinqa'wet pa' uwaket, qa yeqetsitenijijup pe' utel. Qa tijju' pa' ewi'ƚ ƚeq'itset'ij qu' nenq'umutju' pe'qu' ƚeye'. Qa yaqsiijkii iye pe' ewi'ƚ qipha'm t'ejuyets qu' nejeƚipji'kii pa' uwaket.(Is 5:1,2) Ma' qa i'nk'aƚe qa yatkinhenets pe' jukhew pa' uwaket, ma' qa ik inji'witshen.
1 E começou a falar-lhes em parábolas. Um homem plantou uma vinha, cercou-a com uma sebe, cavou nela um lagar, edificou uma torre, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se daquela terra.
2 Ma' qa in hats yamets ƚahats'ij qu' netenifte'ji', qa pa' ewi'ƚ ƚeqejkunenek qa yukinii pekhewe' yatkinheninets pa' ƚeqe uwaket, hats'inha pekhewe' natkin pa' uwaket qa netisij pa' ƚapk'as pekhewe' ƚei pa' uwaket.
2 A seu tempo enviou aos vinhateiros um servo, para receber deles uma parte do produto da vinha.
3 Qa pekhewe'ƚe'en qa t'eku'mi' pa' wit'ukinektax, qa niyejinijju' in yilanje'mkii, ma' qa yiwutshenik'uifik'i iye ham tisi'ij.
3 Ora, eles prenderam-no, feriram-no e reenviaram-no de mãos vazias.
4 Ma' qa pa' yatsat'axij qa yukintax iye hakhap iye ƚeqejkunenek, qa hik pakha' qa wiikfi' yeqfe'meten pa' ƚeiƚa' qa qi iye in yawitji.
4 Enviou-lhes de novo outro servo; também este feriram na cabeça e o cobriram de afrontas.
5 Qa yukintax iye pakhap iye qa hikpa' qa yilaanija. Qa hik ƚeqfenyejeijiij iye pe' hats olots in yukinji'ijtax iye, yilanje'mkii pe' uja'x, qa pekhewep qa nilaanju'ha.
5 O senhor enviou-lhes ainda um terceiro, mas o mataram. E enviou outros mais, dos quais feriram uns e mataram outros.
6 Qa mexe ewi'ƚtax pa' amanij, hik pakha' pa' ƚaa'sija qi in yisu'un. Ma' qa yukintax iye ha'ne hats ewi'ƚƚe, qe yit'ij: “Tek'enets lemets qa' niwqinhetji' iye ha'ne ya's.”
6 Restava-lhe ainda seu filho único, a quem muito amava. Enviou-o também por último a ir ter com eles, dizendo: Terão respeito a meu filho!...
7 Qa pekhewe'ƚe t'ithayii qa yit'ijju' in watfaakateji'ijju': “Hik ha'ne hakha' qu' naya'xtaxij hatse', ¡yape jitalan hats'inha qa' inekhewele' qu' jinatsat'etsij hatse'!”
7 Os vinhateiros, porém, disseram uns aos outros: Este é o herdeiro! Vinde, matemo-lo e será nossa a herança!
8 Ma' qa t'eku'mi' qa yilan qa yahinik'uifik'i pa' uwaket, qa yiwu'mƚi'i pakha'a'.
8 Agarrando-o, mataram-no e lançaram-no fora da vinha.
9 ¿Pa'n qu' ƚeqfenyeje' ƚewek hatse' pa' yatsat'axij pa' uwaket? Pakha'an nam hatse' qa' nanlanju' pe' t'ithayii qa pa' uwaket qa' netisij pekhewep iye.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá e exterminará os vinhateiros e dará a vinha a outro.
10 ¿Ye' me nite' ƚejeƚi'ƚ aka' we'nika'ajji' in yit'ij: “Ne' ute yuten qa yiwu'mfik'i ne' niihinpha'm ne' wititsi', hane'ej qa hats ewi'ƚ ute les weju'ƚij in teniihinijpha'm ne' wititsi'.
10 Nunca lestes estas palavras da Escritura: A pedra que os construtores rejeitaram veio a tornar-se pedra angular.
11 Pa' Yatsat'ax'inij hikpa' yaqsiijkii aka'an qa in jitejeƚju' qa qi in ƚe'sits ine'm.”—(Sal 118:22,23)
11 Isto é obra do Senhor, e ela é admirável aos nossos olhos {Sal 117,22s}?
12 Ma' qa hekhewe'en qa yisu'untax qu' net'eku'mi' noq'opheƚineyu'taxij, qe nikfe'lik'i in ƚekhewelƚe in t'ejuyets kakha' yejeyumtshenijupi', qa nijiweiƚi'iju'ƚ iye hekhewe' olots jukhew qa efuts iye. Ma' qa yiwejinƚe, qa ikik'uikii.
12 Procuravam prendê-lo, mas temiam o povo; porque tinham entendido que a respeito deles dissera esta parábola. E deixando-o, retiraram-se.
13 Hekhewe' tenek'enhe'yij he' pa'il qa nukintaxii ha' Jesús he' uja'x hekhewe' fariseol qa hekhewe' t'ithayi'yi'mek pa' Herodes (herodianos), qe qa' nit'ijets kakha' yumti qu' nopheƚipji'.
13 Enviaram-lhe alguns fariseus e herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Ma' qa in namii hekhewe'en, qa yit'ijets: —Maestro, tsikfe'li'ƚets in yijaa'ija na'aj ƚit'ij qe ƚ'iyet qa nite' ƚeqethenijii pakhape' ne'ej ƚit'ij, qe week eqjunyejeyij ene' jukhew, qa yijaa'ija iye in ƚ'inq'ijatshentaxij pa' ƚ'ikheyi'j pa' Dios. ¿Me ƚe'wisijupi' in jitajaninkii eke' wekwek qu' net'ejuyets pa' Roma ƚatata, César, me nite'?
14 Aproximaram-se dele e disseram-lhe: Mestre, sabemos que és sincero e que não lisonjeias a ninguém; porque não olhas para as aparências dos homens, mas ensinas o caminho de Deus segundo a verdade. É permitido que se pague o imposto a César ou não? Devemos ou não pagá-lo?
15 ¿Me jitajanin, me hasu'uj jitajanin?— Ha' Jesús qa hatsƚe nikfe'lets in we'nenƚetaxi' pekhewe'en qu' ƚunyejeye' aka'an, ma' qa yit'ijiju'ƚ: —¿Inhats'ek in ƚ'ewqeleitaxi'ƚ yik'ui? Entsheni'ƚ ewi'ƚe' nijket kekhewe' ƚaq'astai ne' Roma ƚeiƚets ne'ej denario qa hi'wen.—
15 Conhecendo-lhes a hipocrisia, respondeu-lhes Jesus: Por que me quereis armar um laço? Mostrai-me um denário.
16 Ma' qa tetka'xii, ha' Jesús qa yit'ijets: —¿Ƚek ƚeju's qa ƚek ƚii iye ha'ne i'nji' ene' ƚ'astaki'?— Qa yeku'ƚ hekhewe'en: —Pa' Roma ƚatata, César.—
16 Apresentaram-lho. E ele perguntou-lhes: De quem é esta imagem e a inscrição? De César, responderam-lhe.
17 Ma' qa ha' Jesús qa yit'ijets: —Ƚisi'ƚij pa' César pekhewe' yatsat'etsƚi'ijek pa' César, qa na' Dios pekhewe' yatsat'etsƚi'ijek in Dios.— Hekhewe'en qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii aka' yit'ij.
17 Jesus então lhes replicou. Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus. E admiravam-se dele.
18 Ma' qa he' uja'x saduceo, qa nekets iye ha' Jesús (hik hekhewe' saduceo yumti ek pe' naxju' in nite' iƚii iye, wa'mti'ija.) Ma' qa nifaakanij, qa yit'ijets:
18 Ora, vieram ter com ele os saduceus, que afirmam não haver ressurreição, e perguntaram-lhe:
19 —Maestro, pa' Moises'ik'i nejet'inij pa'aj in yika'ajji' qa yit'ij: “Pa'qu' jukhewe' qu' nawa'm qa hamƚe ƚelitsi'iƚ pe'qu' ƚewhe'ye'ye', qa pa'qu' ƚek'inije' i'nƚi'i qu' ƚamats'e pakha' wa'm, qa' hikpa' qu' ƚewhe'ye'yi'ij pe' ƚewju'lelaxtax, ma' qa qu' nataltsa'yi'ƚ, qa pa' yojo qa' hikpa' qu' ƚa'si'ij pa' ƚejefe'ek'i, hats'inha qu' neniihinik'uipha'm pe'qu' nata'ƚetsek pa' ƚejefe'ik'i.”(Dt 25:5)
19 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se morrer o irmão de alguém, e deixar mulher sem filhos, seu irmão despo-se a viúva e suscite posteridade a seu irmão.
20 Na'l pa'aj pe' wetsjuk tatsai (7) witk'injayek. Pa' yojo'oj in tewhe'yeitax, qa wa'mƚe pa'aj, mexe hamtax ƚa'si'iƚ pe' ƚewhe'ye'.
20 Ora, havia sete irmãos; o primeiro casou e morreu sem deixar descendência.
21 Qa yaya'xij iye pakhap in ƚewhe'ye'ej iye pe' wikiihale' qa wa'mƚe iye pa'aj, mexe hamtax iye ƚa'si'iƚ, qa hik ƚunye'j iye pakha' wetshetk'ewi'ƚ in ƚewhe'ye'taxij iye.
21 Então o segundo desposou a viúva, e morreu sem deixar posteridade. Do mesmo modo o terceiro.
22 Pekhewe' wetsjuk tatsai (7) witk'injayek ham pa'qu' nataltsa'yi'ƚ pe' efu. Ma' qa teke'lenju' qa wa'mek pe' efu'uk'i.
22 E assim tomaram-na os sete, e não deixaram filhos. Por último, morreu também a mulher.
23 Ma' qa qu' iƚiye'tax iye pe' naxju', ¿pa'n ƚii qu' namijfik'i qu' ƚewhe'ye'yi'ij? Qe pe' wetsjuk tatsai (7) hats week ƚewhe'yetstaxij pe' efu?—
23 Na ressurreição, a quem destes pertencerá a mulher? Pois os sete a tiveram por mulher.
24 Ha' Jesús qa yeku'ƚiju'ƚ: —¿Me nite' ƚenikfe'li'ƚets aka' ta'ƚijupi' in ƚijaniƚik'i: in nite' ƚenikfe'li'ƚets eke' Intata ƚe'lijei qa in nite' ƚenikfe'li'ƚets iye na' ƚet'unha'x na' Dios?
24 Jesus respondeu-lhes: Errais, não compreendendo as Escrituras nem o poder de Deus.
25 Qe qu' iƚiye'tax iye pe' naxju', hats nite' tewhe'yei hatse', qa nite' ƚeke' iye qu' netesti'yij qu' netewhe'yeiju', qe hik qu' ƚunyejeye' yijat'ij ne' angelits, wa's ƚeiƚets.
25 Na ressurreição dos mortos, os homens não tomarão mulheres, nem as mulheres, maridos, mas serão como os anjos nos céus.
26 Ye'ehe, hane'ej qu' jintafaakateji' in t'ejuyets qu' iƚiye'tax pe' naxju', ¿me nite' ƚejeƚi'ƚ na' ƚafaakanek ka' Moises'ik'i, kakha' ƚ'anye'jets na' Dios in i'nijupi' ji'teje'm pe' najkak ƚasi' tujje'm, qa yit'ijets: “Yakha' ƚeqe Dios na' Abraham, na' Isaac qa na' Jacob”?(Ex 3:6)
26 Mas quanto à ressurreição dos mortos, não lestes no livro de Moisés como Deus lhe falou da sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaac e o Deus de Jacó {Êx 3, 6}?
27 Na' Dios nite' ƚeqe Dios pe' naxju', qe ƚeqe Dios yijat'ij pe' iƚii. Qa hik ta'ƚijupi' in ekheweli'ƚ qi in ƚijaniƚik'i.—
27 Ele não é Deus de mortos, senão de vivos. Portanto, estais muito errados.
28 Qa nekets iye ha' ewi'ƚ i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qe ha' Jesús in yasiinik'iha ka' yit'ijiju'ƚ hekhewe'en, qa nifaakanij: —¿Pa'n ƚunye'j pakha' les qiji' kekhewe' wenit'ij (ley)?—
28 Achegou-se dele um dos escribas que os ouvira discutir e, vendo que lhes respondera bem, indagou dele: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Ha' Jesús qa yeku'ƚ hakha'an: —Aka' les in qiji' t'anipji' kekhewe' week wenit'ij, aka'an: “Ek'en qeku'nek, Israel, pa' Yatsat'ax'inij inqe Dios, Pa' Yatsat'ax'inij ewi'ƚƚe.
29 Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é este: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor;
30 Isu'unija pa' Yatsat'ax'inij eqe Dios weekij pa' atawe'j, weekij pa' iƚa'x, weekij pa' aqjamtikineye'jkii qa weekij iye pa' et'unha'x.”(Dt 6:4,5)
30 amarás ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todo o teu espírito e de todas as tuas forças.
31 Qa ka' yojo'opji', qa aka'an: “Isu'un week pa'qu' mete' e'm jukhew qa efuts in ejunye'jek in ƚewetsu'unƚe.”(Lv 19:18) Qa ham pakhape' iye qu' nenit'ij qu' nat'anipji' ekewe' wetsjuk.—
31 Eis aqui o segundo: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Outro mandamento maior do que estes não existe.
32 Qa ha' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa yit'ij: —Hayits yijat'ij Maestro, kakha' ƚit'ij yijaa'ija, in ewi'ƚƚe pa' Dios, ham iye pe'ye' iye,(Dt 4:35)
32 Disse-lhe o escriba: Perfeitamente, Mestre, disseste bem que Deus é um só e que não há outro além dele.
33 qa' jintesu'unija iye weekij pa' intawe'j, weeki'ij pa' inaqjamtikineye'jkii qa weeki'ij iye pa' int'unha'x, qa' jintesu'un week pa'qu' mete' ine'm in injunye'j intijek in jiwetsu'unƚe inte'm.(Dt 6:5) Ekewe'en t'anipji' week na'aj testiitaxij i'nƚi'i qu' natlanhetiitaxifi pa' Dios.—
33 E amá-lo de todo o coração, de todo o pensamento, de toda a alma e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, excede a todos os holocaustos e sacrifícios.
34 In yepi'ye' ej ha' Jesús ha' jukhew in yasiinik'iha ka' yit'ij in yeku'ƚ, qa yit'ijets: —Nite' itoxi'mii na' tenek'enheiji' na' Dios.— Ma' qa hik aka'aj qa ham iye pakhape' qu' ifiyaxi'im qu' nanfaakanijkii iye pe'ye'.
34 Vendo Jesus que ele falara sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do Reino de Deus. E já ninguém ousava fazer-lhe perguntas.
35 Ha' Jesús in mexe i'nq'ijatshen ke' witlijtsitjiyetsji', qa inaqfaakanij qa yit'ij: —¿Inhats'ek nekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei in yit'ijets pa' Cristo qu' ƚa'se' ka' David'ik'i?
35 Continuava Jesus a ensinar no templo e propôs esta questão: Como dizem os escribas que Cristo é o filho de Davi?
36 Qe na' Espíritu Santo hik nakha' yitijinenij ka' David'ik'i in ƚakha'ija in yit'ij: “Pa' Intata qa yit'ijets pa' Yatsat'axyij: ‘Niju' ni'iju' ha'ne ts'iyayik'i ipƚu'ui qu' hentaxiiju' ne' ef'iyei qa' otsi'pji'kii ne' ejuihifets.’”(Sal 110:1)
36 Pois o mesmo Davi diz, inspirado pelo Espírito Santo: Disse o Senhor a meu Senhor: senta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos sob os teus pés {Sal 109,1}.
37 Pa' David'ik'i in yit'ijets, “Yatsat'axyij.” ¿Qa pa'n ƚunye'j iye qu' nit'ijets qu' ƚa'se'?— Qa hekhewe' olootsija he' jukhew qa efuts iye ma' qa yisu'unija qu' nepiye' ha' Jesús.
37 Ora, se o próprio Davi o chama Senhor, como então é ele seu filho? E a grande multidão ouvia-o com satisfação.
38 Qa in mexe i'nq'ijatshen qa yit'ij iye: —Jeƚi'ƚiju'ƚ ne' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei, nekhewe' yisu'unƚe qu' nijalkisijkii ne' juffufuf ƚeqhinatai, qa yisu'unƚe in weniwqinhetji' in teniwetfelhi'yi'mkii ne' witaqhawetitsji'.
38 Ele lhes dizia em sua doutrina: Guardai-vos dos escribas que gostam de andar com roupas compridas, de ser cumprimentados nas praças públicas
39 Qa yisu'un iye qu' na'nipji' ne'ej wits'ojilaxits t'ejuyets ne'ej qitsji' ne'ej witlijtsitjiyifi, qa yisu'un iye qu' na'ni' na'aj ƚetset ne'ej qitsji' na'aj witkujiiji' ƚe'wis neƚu.
39 e de sentar-se nas primeiras cadeiras nas sinagogas e nos primeiros lugares nos banquetes.
40 Nitka'mij iye ne' wikiihalei ne' ƚetsil. Qa yape'ejets iye qe iyin qe yisu'unƚe qu' ne'twenhetii, ma' qa' netjumtaxtii qu' yijaayi'ija qu' nijayan na' Intata. Enewe'en les qu' qiye' qu' nattanithenhetii hatse'.—
40 Eles devoram os bens das viúvas e dão aparência de longas orações. Estes terão um juízo mais rigoroso.
41 Ha' Jesús i'nijupju' ke' witlijtsitjiyifi ke' ewi'ƚ hekhewe' tinajkii we'nenik'iju' ƚ'astai. Yejeƚijju' hekhewe' olots jukhew qa efuts iye in yenik'iju'kii ke' ƚaq'astai. Qa olots he' patunits in yenik'iju' ke' olots ƚaq'astai.
41 Jesus sentou-se defronte do cofre de esmola e observava como o povo deitava dinheiro nele; muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 Qa nam ke' ewi'ƚ wikiihale' if'iljetsax ham yiwq'axine'. Qa yenik'iju' ke' wetsjuk ƚelimmits nijketits ƚelits ƚaq'astai, nite' inyetets.
42 Chegando uma pobre viúva, lançou duas pequenas moedas, no valor de apenas um quadrante.
43 Ma' qa taya'yets he' ƚ'ijatshenhei, qa yit'ijji'ju': —Yijaa'ija aka' qu' hit'iƚij ewets, ene' wikiihale' ham yiwq'axine' in les olots ke' yenik'iju' t'anipji' he' week in yentaxik'iju' ke' ƚaq'astai ne' ƚ'astai ƚejiiki',
43 E ele chamou os seus discípulos e disse-lhes: Em verdade vos digo: esta pobre viúva deitou mais do que todos os que lançaram no cofre,
44 qe week enewe'en kekhewe' yenik'iju' hik kekhewe' ƚammi'sƚe pekhewe' olots ƚaqaxpalii ƚaq'astai pe' ƚetsilii, qa ene'ƚe wikiihale' in hamtax yiwq'axine' qa week yenik'iju' ke' na'ltaxi'm ƚaq'astayik'i qa ham amani'i' pe' ƚetsi'ii.—
44 porque todos deitaram do que tinham em abundância; esta, porém, pôs, da sua indigência, tudo o que tinha para o seu sustento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.