Lucas 2

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Qa ƚunye'jkii pa'aj pekhewe' neƚutsji' in t'atsji'ƚfik'i pa' ƚafaakanek pa' qi Roma ƚatata ƚii Augusto, hats'inha qu' ne'nika'ajji' (censo) pe' week jukhew, efuts, omehets in uja'xek pe' week witsetits pa' Roma ƚeqe sehe'.
1 Naqueles dias, o imperador Augusto decretou um recenseamento em todo o império romano.
2 Aka'an hik aka' pa' yojo pa'aj in i'nk'aƚe wanaqsiijkii in wenika'ajji'kii (censo), hik pakha'aj pa' ƚahats'ij pa' Cirenio mexe gobernador ipji' pa' sehe' Siria.
2 (Esse foi o primeiro recenseamento realizado quando Quirino era governador da Síria.)
3 Ma' qa week ikiikii qu' namiikii pekhewe' ƚetsetits pe' ta'ƚetskii ƚawa'mhitsik'i, hats'inha qu' ne'nika'ajji'kii.
3 Todos voltaram à cidade de origem para se registrar.
4 Qa hik ta'ƚijupi' pa'aj pa' José in ikik'ui pa' witset Nazaret, i'ni' pa' sehe' Galilea, qa yamii pa'aj na' ƚetset'ek pa' David'ik'i witset ƚii Belén nakha' sehe' Judea, qe pa' José ta'ƚets pa'aj pa' David'ik'i,
4 Por ser descendente do rei Davi, José viajou da cidade de Nazaré da Galileia para Belém, na Judeia, terra natal de Davi,
5 qe qa' ne'nika'aƚijji' ke' María, hikke' hayiits jutsiqaxij pa'aj qu' ƚewhe'ye'yi'ij, kikhe'en iwkajitshen pa'aj.
5 levando consigo Maria, sua noiva, que estava grávida.
6 Qa ƚunye'jkii pa'aj pekhewe'en in mexe i'ni' pa'aj ha' Belén, ke' María qa yamets pa'aj ƚahats'ij qu' nanqala'x.
6 E, estando eles ali, chegou a hora de nascer o bebê.
7 Qa nekfik'i pa'aj pa' yojo in ƚa's, qa yijupheƚiji' pa'aj pe' penyilots qa yiwhinjiju' pa' wakka ƚenexkutjiyij, qe hats ham pa'aj pa'qu' ƚetset'e pekhewe' ƚewhitil.
7 Ela deu à luz seu primeiro filho, um menino. Envolveu-o em faixas de pano e deitou-o numa manjedoura, porque não havia lugar para eles na hospedaria.
8 Meti'm ha' Belén pa'aj pe' uja'x kots'etets yejeƚ i'wiji' pa'aj pe' ƚeƚinhei in naja'xij pa' ƚ'ejinqa'wet.
8 Naquela noite, havia alguns pastores nos campos próximos, vigiando rebanhos de ovelhas.
9 Qa te'nethinets pa'aj pa' ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Yatsat'ax'inij, qa pa' ƚesa'x pa' Yatsat'ax'inij qa napjuyit'ipji' pekhewe'en. Qa qi in nijiwei pa'aj.
9 De repente, um anjo do Senhor apareceu entre eles, e o brilho da glória do Senhor os cercou. Ficaram aterrorizados,
10 Qa pa' ángel qa yit'ijets pa'aj: —Hasu'uj e'nijiwe'yi'ƚ qe yakha' henka'xi'ƚ ewetsju' ka' ewi'ƚ qi ƚe'wis witiihet, qa hikka' week qu' ni'sinheti'mkii
10 mas o anjo lhes disse: “Não tenham medo! Trago boas notícias, que darão grande alegria a todo o povo.
11 qe hane'ej hats neki'ƚ ewetsfik'i na' ƚetset'ii ka' David'ik'i, na' ewi'ƚ Eqiƚina'x, hik nakha' Cristo Yatsat'ax'inij.
11 Hoje em Belém, a cidade de Davi, nasceu o Salvador, que é Cristo, o Senhor!
12 Na'l ka' jutsiqaxij qu' i'weni'ƚ na' omeƚa's, wetjuphe'ƚji' ne' penyilots qa weniwhinjiju' ne' wakka ƚenexkutjiyij.—
12 Vocês o reconhecerão por este sinal: encontrarão o bebê enrolado em faixas de pano, deitado numa manjedoura”.
13 Qa hik pakha'aj qa laxa pekhewep iye olots angelits ewi'ƚ i'ni'ƚi' pa' hayiits we'nethinetsju' pa'aj, qa yiwqinhetji'ha pa' Dios, qa yit'ijju':
13 De repente, juntou-se ao anjo uma grande multidão do exército celestial, louvando a Deus e dizendo:
14 —¡Qi'ija in ƚe'wis pa' Dios i'ni' pa' les toxpha'mha! ¡Wit'ikesimeya'xƚekii ha'ne sehe' ipji' pekhewe' qu' netk'enetsha nakha'an!—
14 “Glória a Deus nos mais altos céus, e paz na terra àqueles de que Deus se agrada!”.
15 Ma' qa in hats wapiletspha'mkii iye pe' angelits na' wa's, qa pe' kots'etets yejeƚ qa yifaakateji' pa'aj: —Yape jiyamii ha' Belén qa jinte'wen pakha' nifel ine'm iku'uj pa' Yatsat'ax'inij.—
15 Quando os anjos voltaram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: “Vamos a Belém para ver esse acontecimento que o Senhor nos anunciou”.
16 Qa qi in itaqsunii pa'aj, ma' qa wo'oikii qa yi'wen pa'aj ke' María qa pa' José qa pa' omeƚa's i'wji'ju' pa'aj pe' wakka ƚenexkutjiyij.
16 Indo depressa ao povoado, encontraram Maria e José, e lá estava o bebê, deitado na manjedoura.
17 In yi'wen pa'aj, ma' qa nifelimik'i week pa' yit'ijets pa'aj pa' ángel in t'ejuyets pa' omeƚa's.
17 Depois de o verem, os pastores contaram a todos o que o anjo tinha dito a respeito da criança,
18 Qa week pekhewe' yepi'ye'ji'jij qa yitjuƚaxjiijpha'mkii pe' wekwek tefelhiti'yi'm pa'aj pe' kots'etets yejeƚ.
18 e todos que ouviam a história dos pastores ficavam admirados.
19 Ke' María yaqsi'jija pa'aj week na'aj yepi'ye'jiik'i ekewe' wekwek ƚunyejeikii, ma' qa yijamtijiijupkii.
19 Maria, porém, guardava todas essas coisas no coração e refletia sobre elas.
20 Qa pe' kots'etets yejeƚ in hats wapilkii pa'aj, qi in yiwqinhetji'ha pa'aj pa' Dios, qe ta'ƚets week pekhewe' yepi'ye' qa yi'wen iye, qa hik ƚunye'j pakha' hats tefelhiti'yi'm pa'aj.
20 Os pastores voltaram, glorificando e louvando a Deus por tudo que tinham visto e ouvido. Tudo aconteceu como o anjo lhes havia anunciado.
21 Qa in yamets wetshetk'ewi'ƚ tatsai (8) ƚeqe neƚuts in teƚuifik'i qa yisaxji' pa' ƚaxpa's qa testi'yij qu' ƚiyi'ij Jesús. Hik aka' hayiits yit'ijets pa'aj pa' ángel ke' María qu' ƚiyi'ij in mexente' iwkajitshen pa'aj.
21 Oito dias depois, quando o bebê foi circuncidado, chamaram-no Jesus, o nome que o anjo lhe tinha dado antes mesmo de ele ser concebido.
22 Ma' qa in yafits iye pa'aj pa' uja'x pe' neƚuts pekhewe'en qu' naqsiijkii qu' hik ƚunye'je' qu' mexe netetlij eku'uk'uiju' pe' witlijtsitjii, in ƚ'anye'jek pakha' wenit'ij yika' pa'aj pa' Moises'ik'i. Qa neka'xii pa'aj pa' omeƚa's ne' qi witlijtsitjii na' Jerusalén qe qa' netisij pa' Yatsat'ax'inij,
22 Então chegou o tempo da oferta de purificação, como era a exigência da lei de Moisés. Seus pais o levaram a Jerusalém para apresentá-lo ao Senhor,
23 in ƚ'anye'jek kakha' we'nika'ajji' yit'ij (ley) pa'aj pa' Yatsat'ax'inij in yit'ij: —Pakha' qu' nojo qu' wita'se' jukhew pakha'an yatsat'axij na' Yatsat'ax'inij.—(Ex 13:2,12; Nm 11:13)
23 pois a lei do Senhor dizia: “Se o primeiro filho for menino, será consagrado ao Senhor”.
24 Qa qu' nilanifi pe'qu' inqa'metetse' ma' qa yaqsiijkii kakha' hats yit'ij pa'aj (ley) pa' Yatsat'ax'inij: —wetsjuk pe'qu' k'iwukitetse' i'nƚi'i qu' wetsjuk'e pe'qu' ofotets ƚelitse'.—(Lv 12:6-8)
24 Assim, ofereceram o sacrifício exigido pela lei do Senhor: “duas rolinhas ou dois pombinhos”.
25 Na'l pa'aj pa' ewi'ƚ jukhew na' witset Jerusalén ƚii Simeón, ha'ne jukhew yatsathen qa yijayaanija iye pa' Intata. Notkitaxiikiiha qu' nanam pakha' qi qu' ni'fen ene' Israel. Pa' Espíritu Santo i'nipji' pakha'an.
25 Naquela época, vivia em Jerusalém um homem chamado Simeão. Ele era justo e devoto, e esperava ansiosamente pela restauração de Israel. O Espírito Santo estava sobre ele
26 Pa' Espíritu Santo qa yikfelitets in nite' wa'm qu' mexe nite' ni'wene' pa' Cristo nukinju' hatse' pa' Yatsat'ax'inij.
26 e lhe havia revelado que ele não morreria enquanto não visse o Cristo enviado pelo Senhor.
27 Pa' Simeón qa ikii pa'aj ne' qi witlijtsitjii qe pa' Espíritu Santo hik pakha'ƚe in ta'ƚets. Qa pekhewe' ƚ'alhei pa' omeƚa's Jesús in neka'xii qu' naqsiijkii pakha' hats wenit'ij pa'aj qu' net'ejuyets pa' omeƚa's,
27 Nesse dia, o Espírito o conduziu ao templo. Assim, quando Maria e José chegaram para apresentar o menino Jesus ao Senhor, como a lei exigia,
28 pa' Simeón weikuti'ƚ wetju'ƚ pekhewe'en pe' witlijtsitjiyifi qa tik'eyij pa'aj pa' omeƚa's, qa iyinetspha'm pa' Dios, qa yit'ij pa'aj:
28 Simeão tomou a criança nos braços e louvou a Deus, dizendo:
29 —Hane'ej, Yatsat'axyij, yape exke'yi'ij qu' ƚe'wise'ƚe qu' hats nawa'm ha'ne eqejkunenek, in ƚunye'jek kakha' hats ƚit'ij,
29 “Soberano Deus, agora podes levar em paz o teu servo, como prometeste.
30 qe ene' yitooyija in hats yi'wen ha'ne eqiƚinkeye'j.
30 Vi a tua salvação,
31 Ha'ne hayiits ƚajilet pa'aj qu' ni'wen hatse' ene' week witsetits.
31 que preparaste para todos os povos.
32 Hik qu' ƚunye'je' fetitjii qa' nanaliti'pji' pe' nite' Israel ƚelits,(Is 42:6) qa' nata'ƚets iye qu' niwqinhetji' pe' nite' Israel ha'ne etse't Israel.—
32 Ele é uma luz de revelação às nações e é a glória do teu povo, Israel!”.
33 Qa pe' ƚ'alhei pa' omeƚa's qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii pa'aj ekewe' wekwek yit'ij pa'aj pa' Simeón in t'ejuyets pa' Omeƚa's Jesús.
33 Os pais de Jesus ficaram admirados com o que se dizia a respeito dele.
34 Pa' Simeón ma' qa iyinipji' pa'aj pekhewe'en. Ma' qa yit'ijets pa'aj ke' María ƚenene ha' Jesús: —Ek'en qeku'nek, ha'ne omeƚa's taqsijkitiyijkii qu' nata'ƚets qu' olotse' pe'qu' nanamju'kii qa pe'qu' neniipha'mkiyek ene' Israel. Hik ha'ne iye qu' jutsiqaxi'ij pe'qu' net'ejuyiju'ƚ,
34 Então Simeão os abençoou e disse a Maria, a mãe do bebê: “Este menino está destinado a provocar a queda de muitos em Israel, mas também a ascensão de tantos outros. Foi enviado como sinal de Deus, mas muitos resistirão a ele.
35 qe qa' netwenhetiyetsju' pa' ƚunyejeeyija pe' ƚaqjamtikineyejeikii pe' olots wittawjets, qa akha'ƚe qa' qi qu' aats'e' qa qu' ika'metkii iye, María, hik qu' ƚunye'je' qu' nat'atsjiƚ'ejfik'i pa'qu' witqatsjikinet'e.—
35 Como resultado, serão revelados os pensamentos mais profundos de muitos corações, e você sentirá como se uma espada lhe atravessasse a alma”.
36 Na'l iye pa'aj pe' ewi'ƚ profetaki' ƚii Ana, ƚasi' pa' Fanuel'ik'i ta'ƚetsek pa'aj pe' ƚawa'mhitsik'i pekhewe' ta'ƚetsek pa' Aser'ik'i. Pekhe'en hats ƚawa'mhi'ija pa'aj. Mexe inanyi' pa'aj in tewhe'yei qa wetsjuk tatsai (7) ƚeqe'ninqapitsij pa' ƚewhe'ye' qa wa'm pa'aj, qa nite'ƚe tewhe'yei iye.
36 A profetisa Ana, filha de Fanuel, da tribo de Aser, também estava no templo. Era muito idosa e havia perdido o marido depois de sete anos de casados
37 Qa in hats wikiihale'ej pa'aj qa yamijets ochenta y cuatro (84) ƚeqe'ninqapitsij. Nite' ikik'uifik'i pe' qi witlijtsitjii, qe t'ithayi'yi'm yijat'ij pa' Dios neƚuts qa najai iye, yaqsi'j jiijkii qa nite' tekji'ij qa iyiinjiija iye pa'aj.
37 e vivido como viúva até os 84 anos. Nunca deixava o templo, adorando a Deus dia e noite, em jejum e oração.
38 Ma' qa pe' Ana qa namijets pa'aj pa' ƚunye'jkii, ma' qa yit'ijetspha'm pa'aj ƚe'wisij pa' Dios, ma' qa nifelji'ijkii pa' omeƚa's, nifelji'ji'm week pekhewe' notkitaxik'ui pakha' yiwejinfik'i hatse' na' Jerusalén.
38 Chegou ali naquele momento e começou a louvar a Deus. Falava a respeito da criança a todos que esperavam a redenção de Jerusalém.
39 Ma' qa in hats week naq'axijipji' pa'aj in yaqsiijkii pekhewe' yit'ij pa'aj pa' Yatsat'ax'inij qu' nanaqsiijkii (ley), qa wapilii iye pa'aj ha' sehe' Galilea pa' ƚetset'ija Nazaret.
39 Após cumprirem todas as exigências da lei do Senhor, os pais de Jesus voltaram para casa em Nazaré, na Galileia.
40 Pa' omeƚa's qa hats qiyu' pa'aj qa hats t'uniyu' iye pa'aj, week neƚuts t'ijayijfik'i pa' ƚikfeliya'xkii, qa pa' ƚeqi'fenkeye'j pa' Dios qa i'nipji' pakha'an.
40 Ali o menino foi crescendo, saudável e forte. Era cheio de sabedoria, e o favor de Deus estava sobre ele.
41 Pe' ƚ'alhei hayiitsƚe yamji'jii ha' Jerusalén week ininqapits yaqsiijkii qa yamji'jets pe' ƚe'sits neƚuts Pascua.
41 Todos os anos, os pais de Jesus iam a Jerusalém para a festa da Páscoa.
42 In hats doce (12) pa'aj ƚeqe'ninqapits pa' Jesús qa yamets iye pa'aj ƚahats'ij qu' nami'ƚii pe' ƚ'alhei pa' Jerusalén, pakha' hats ƚunyejeiji'ij qa yamji'jets pa' ƚe'wis neƚu.
42 Quando Jesus completou doze anos, foram à festa, como de costume.
43 Qa in hats wapiltaxkii iye pa'aj pekhewe'en, in hats week naxijik'i pa'aj pe' ƚe'sits neƚutsik'i, qa pa' omeƚa's Jesús qa amanji' pa' witset Jerusalén. Nite' nikfe'lets pe' ƚ'alhei in amanji' pa' witset.
43 Terminada a celebração, partiram de volta para Nazaré, mas Jesus ficou para trás, em Jerusalém, sem que seus pais notassem sua falta.
44 Yumtitax qu' na'n ji'teje'm pekhewepe' pekhewe' olots in ikkii pa'aj qa hats ewi'ƚ neƚu pa'aj in ikijje'm in ikkii, qa yapeƚek qa wo'taxiikii pa'aj qa nifaakantaxij pe' ƚejefets qa pe' nikfe'li'ƚ wetju'ƚ iye.
44 Pensaram que ele estivesse entre os demais viajantes, mas depois de caminharem um dia inteiro começaram a procurá-lo entre os parentes e amigos.
45 Qa hamƚe yi'wene' pa'aj. Ma' qa wapilijii pa'aj ha' Jerusalén qu' nowo'oikii.
45 Como não o encontravam, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Qa ƚunye'jkii pa'aj in hats wetshetk'ewi'ƚ neƚuts qa yi'weni' pa'aj ke' qi witlijtsitjiyifi, i'nji'ju' ƚeqewuk'u pa'aj pekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei. Tek'enets in iyetik'ui qa nifaakankii iye pa'aj.
46 Por fim, depois de três dias, acharam Jesus no templo, sentado entre os mestres da lei, ouvindo-os e fazendo perguntas.
47 Week pekhewe' yepi'ye' pa'aj in iyet qi in yitjuƚaxijpha'mkii pa' ƚikfeliya'xets qa in yasiinjiik'iha iye qa yeku'ƚjiik'i na'aj tafaakanhetiiji'ijtaxij.
47 Todos que o ouviam se admiravam de seu entendimento e de suas respostas.
48 In yi'wenij pa'aj aka'an pe' ƚ'alhei qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii pa'aj, qa pe' ƚenene qa yit'ij: —Ya's, ¿inhats'ek in eqfenyejeyi'ƚyij aka'an? Ha'ne atata qa yakha' qi in howotaxi'ƚ eikii qa qi iye in ƚesƚ'ileheti'ƚ iye.—
48 Quando o viram, seus pais ficaram perplexos. Sua mãe lhe disse: “Filho, por que você fez isso conosco? Seu pai e eu estávamos aflitos, procurando você por toda parte”.
49 Ha' Jesús qa yeku'ƚ pa'aj: —¿Inhats'ek in pekhel ƚamiƚijji'kii in ƚowotaxiƚyiikii? ¿Inhats'ek in nite' ƚenikfe'li'ƚets in les ƚe'wis qu' ha'nifi ene' ƚetsi' na' Tata?—
49 “Mas por que me procuravam?”, perguntou ele. “Não sabiam que eu devia estar na casa de meu Pai?”
50 Qa pe' ƚ'alhei qa nite'ƚe nikfe'lik'i kakha' yit'ijets pa'aj.
50 Não entenderam, porém, o que ele quis dizer.
51 Ma' qa ƚijts'eyek pa'aj in wapilkii qa yamii iye pa'aj ha' Nazaret. Qi in tek'en pa' omeƚa's, tek'eenetsha pe' ƚ'alhei. Qa ke' ƚenene yaqsi'jija pa'aj week na'aj yepi'ye'jiik'i ekewe' wekwek ƚunyejeikii.
51 Então voltou com os pais para Nazaré, e lhes era obediente. Sua mãe guardava todas essas coisas no coração.
52 Pa' Jesús hats t'ijaipha'mha pa'aj pa' ƚikfeliya'xkii qa pa' ƚ'a'j iye, qa yape'enha iye les in yisu'un pa' Dios qa pe' jukhew pakha' ƚunye'j pa' Jesús.
52 Jesus crescia em sabedoria, em estatura e no favor de Deus e das pessoas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.