Lucas 2
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NTLH
1 Qa ƚunye'jkii pa'aj pekhewe' neƚutsji' in t'atsji'ƚfik'i pa' ƚafaakanek pa' qi Roma ƚatata ƚii Augusto, hats'inha qu' ne'nika'ajji' (censo) pe' week jukhew, efuts, omehets in uja'xek pe' week witsetits pa' Roma ƚeqe sehe'.
1 Naquele tempo o imperador Augusto mandou uma ordem para todos os povos do Império. Todas as pessoas deviam se registrar a fim de ser feita uma contagem da população.
2 Aka'an hik aka' pa' yojo pa'aj in i'nk'aƚe wanaqsiijkii in wenika'ajji'kii (censo), hik pakha'aj pa' ƚahats'ij pa' Cirenio mexe gobernador ipji' pa' sehe' Siria.
2 Quando foi feito esse primeiro recenseamento, Cirênio era governador da Síria.
3 Ma' qa week ikiikii qu' namiikii pekhewe' ƚetsetits pe' ta'ƚetskii ƚawa'mhitsik'i, hats'inha qu' ne'nika'ajji'kii.
3 Então todos foram se registrar, cada um na sua própria cidade.
4 Qa hik ta'ƚijupi' pa'aj pa' José in ikik'ui pa' witset Nazaret, i'ni' pa' sehe' Galilea, qa yamii pa'aj na' ƚetset'ek pa' David'ik'i witset ƚii Belén nakha' sehe' Judea, qe pa' José ta'ƚets pa'aj pa' David'ik'i,
4 Por isso José foi de Nazaré, na Galileia, para a região da Judeia, a uma cidade chamada Belém, onde tinha nascido o rei Davi. José foi registrar-se lá porque era descendente de Davi.
5 qe qa' ne'nika'aƚijji' ke' María, hikke' hayiits jutsiqaxij pa'aj qu' ƚewhe'ye'yi'ij, kikhe'en iwkajitshen pa'aj.
5 Levou consigo Maria, com quem tinha casamento contratado . Ela estava grávida,
6 Qa ƚunye'jkii pa'aj pekhewe'en in mexe i'ni' pa'aj ha' Belén, ke' María qa yamets pa'aj ƚahats'ij qu' nanqala'x.
6 e aconteceu que, enquanto se achavam em Belém, chegou o tempo de a criança nascer.
7 Qa nekfik'i pa'aj pa' yojo in ƚa's, qa yijupheƚiji' pa'aj pe' penyilots qa yiwhinjiju' pa' wakka ƚenexkutjiyij, qe hats ham pa'aj pa'qu' ƚetset'e pekhewe' ƚewhitil.
7 Então Maria deu à luz o seu primeiro filho. Enrolou o menino em panos e o deitou numa manjedoura , pois não havia lugar para eles na pensão.
8 Meti'm ha' Belén pa'aj pe' uja'x kots'etets yejeƚ i'wiji' pa'aj pe' ƚeƚinhei in naja'xij pa' ƚ'ejinqa'wet.
8 Naquela região havia pastores que estavam passando a noite nos campos, tomando conta dos rebanhos de ovelhas.
9 Qa te'nethinets pa'aj pa' ewi'ƚ ƚaqa ángel pa' Yatsat'ax'inij, qa pa' ƚesa'x pa' Yatsat'ax'inij qa napjuyit'ipji' pekhewe'en. Qa qi in nijiwei pa'aj.
9 Então um anjo do Senhor apareceu, e a luz gloriosa do Senhor brilhou por cima dos pastores. Eles ficaram com muito medo,
10 Qa pa' ángel qa yit'ijets pa'aj: —Hasu'uj e'nijiwe'yi'ƚ qe yakha' henka'xi'ƚ ewetsju' ka' ewi'ƚ qi ƚe'wis witiihet, qa hikka' week qu' ni'sinheti'mkii
10 mas o anjo disse: — Não tenham medo! Estou aqui a fim de trazer uma boa notícia para vocês, e ela será motivo de grande alegria também para todo o povo!
11 qe hane'ej hats neki'ƚ ewetsfik'i na' ƚetset'ii ka' David'ik'i, na' ewi'ƚ Eqiƚina'x, hik nakha' Cristo Yatsat'ax'inij.
11 Hoje mesmo, na cidade de Davi , nasceu o Salvador de vocês — o Messias , o Senhor!
12 Na'l ka' jutsiqaxij qu' i'weni'ƚ na' omeƚa's, wetjuphe'ƚji' ne' penyilots qa weniwhinjiju' ne' wakka ƚenexkutjiyij.—
12 Esta será a prova: vocês encontrarão uma criancinha enrolada em panos e deitada numa manjedoura .
13 Qa hik pakha'aj qa laxa pekhewep iye olots angelits ewi'ƚ i'ni'ƚi' pa' hayiits we'nethinetsju' pa'aj, qa yiwqinhetji'ha pa' Dios, qa yit'ijju':
13 No mesmo instante apareceu junto com o anjo uma multidão de outros anjos, como se fosse um exército celestial. Eles cantavam hinos de louvor a Deus, dizendo:
14 —¡Qi'ija in ƚe'wis pa' Dios i'ni' pa' les toxpha'mha! ¡Wit'ikesimeya'xƚekii ha'ne sehe' ipji' pekhewe' qu' netk'enetsha nakha'an!—
14 — Glória a Deus nas maiores alturas do céu! E paz na terra para as pessoas a quem ele quer bem!
15 Ma' qa in hats wapiletspha'mkii iye pe' angelits na' wa's, qa pe' kots'etets yejeƚ qa yifaakateji' pa'aj: —Yape jiyamii ha' Belén qa jinte'wen pakha' nifel ine'm iku'uj pa' Yatsat'ax'inij.—
15 Quando os anjos voltaram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: — Vamos até Belém para ver o que aconteceu; vamos ver aquilo que o Senhor nos contou.
16 Qa qi in itaqsunii pa'aj, ma' qa wo'oikii qa yi'wen pa'aj ke' María qa pa' José qa pa' omeƚa's i'wji'ju' pa'aj pe' wakka ƚenexkutjiyij.
16 Eles foram depressa, e encontraram Maria e José, e viram o menino deitado na manjedoura.
17 In yi'wen pa'aj, ma' qa nifelimik'i week pa' yit'ijets pa'aj pa' ángel in t'ejuyets pa' omeƚa's.
17 Então contaram o que os anjos tinham dito a respeito dele.
18 Qa week pekhewe' yepi'ye'ji'jij qa yitjuƚaxjiijpha'mkii pe' wekwek tefelhiti'yi'm pa'aj pe' kots'etets yejeƚ.
18 Todos os que ouviram o que os pastores disseram ficaram muito admirados.
19 Ke' María yaqsi'jija pa'aj week na'aj yepi'ye'jiik'i ekewe' wekwek ƚunyejeikii, ma' qa yijamtijiijupkii.
19 Maria guardava todas essas coisas no seu coração e pensava muito nelas.
20 Qa pe' kots'etets yejeƚ in hats wapilkii pa'aj, qi in yiwqinhetji'ha pa'aj pa' Dios, qe ta'ƚets week pekhewe' yepi'ye' qa yi'wen iye, qa hik ƚunye'j pakha' hats tefelhiti'yi'm pa'aj.
20 Então os pastores voltaram para os campos, cantando hinos de louvor a Deus pelo que tinham ouvido e visto. E tudo tinha acontecido como o anjo havia falado.
21 Qa in yamets wetshetk'ewi'ƚ tatsai (8) ƚeqe neƚuts in teƚuifik'i qa yisaxji' pa' ƚaxpa's qa testi'yij qu' ƚiyi'ij Jesús. Hik aka' hayiits yit'ijets pa'aj pa' ángel ke' María qu' ƚiyi'ij in mexente' iwkajitshen pa'aj.
21 Uma semana depois, quando chegou o dia de circuncidar o menino, puseram nele o nome de Jesus. Pois o anjo tinha dado esse nome ao menino antes de ele nascer.
22 Ma' qa in yafits iye pa'aj pa' uja'x pe' neƚuts pekhewe'en qu' naqsiijkii qu' hik ƚunye'je' qu' mexe netetlij eku'uk'uiju' pe' witlijtsitjii, in ƚ'anye'jek pakha' wenit'ij yika' pa'aj pa' Moises'ik'i. Qa neka'xii pa'aj pa' omeƚa's ne' qi witlijtsitjii na' Jerusalén qe qa' netisij pa' Yatsat'ax'inij,
22 Chegou o dia de Maria e José cumprirem a cerimônia da purificação , conforme manda a Lei de Moisés. Então eles levaram a criança para Jerusalém a fim de apresentá-la ao Senhor.
23 in ƚ'anye'jek kakha' we'nika'ajji' yit'ij (ley) pa'aj pa' Yatsat'ax'inij in yit'ij: —Pakha' qu' nojo qu' wita'se' jukhew pakha'an yatsat'axij na' Yatsat'ax'inij.—(Ex 13:2,12; Nm 11:13)
23 Pois está escrito na Lei do Senhor: “Todo primeiro filho será separado e dedicado ao Senhor.”
24 Qa qu' nilanifi pe'qu' inqa'metetse' ma' qa yaqsiijkii kakha' hats yit'ij pa'aj (ley) pa' Yatsat'ax'inij: —wetsjuk pe'qu' k'iwukitetse' i'nƚi'i qu' wetsjuk'e pe'qu' ofotets ƚelitse'.—(Lv 12:6-8)
24 Eles foram lá também para oferecer em sacrifício duas rolinhas ou dois pombinhos, como a Lei do Senhor manda.
25 Na'l pa'aj pa' ewi'ƚ jukhew na' witset Jerusalén ƚii Simeón, ha'ne jukhew yatsathen qa yijayaanija iye pa' Intata. Notkitaxiikiiha qu' nanam pakha' qi qu' ni'fen ene' Israel. Pa' Espíritu Santo i'nipji' pakha'an.
25 Em Jerusalém morava um homem chamado Simeão. Ele era bom e piedoso e esperava a salvação do povo de Israel. O Espírito Santo estava com ele,
26 Pa' Espíritu Santo qa yikfelitets in nite' wa'm qu' mexe nite' ni'wene' pa' Cristo nukinju' hatse' pa' Yatsat'ax'inij.
26 e o próprio Espírito lhe tinha prometido que, antes de morrer, ele iria ver o Messias enviado pelo Senhor.
27 Pa' Simeón qa ikii pa'aj ne' qi witlijtsitjii qe pa' Espíritu Santo hik pakha'ƚe in ta'ƚets. Qa pekhewe' ƚ'alhei pa' omeƚa's Jesús in neka'xii qu' naqsiijkii pakha' hats wenit'ij pa'aj qu' net'ejuyets pa' omeƚa's,
27 Guiado pelo Espírito, Simeão foi ao Templo. Quando os pais levaram o menino Jesus ao Templo para fazer o que a Lei manda,
28 pa' Simeón weikuti'ƚ wetju'ƚ pekhewe'en pe' witlijtsitjiyifi qa tik'eyij pa'aj pa' omeƚa's, qa iyinetspha'm pa' Dios, qa yit'ij pa'aj:
28 Simeão pegou o menino no colo e louvou a Deus. Ele disse:
29 —Hane'ej, Yatsat'axyij, yape exke'yi'ij qu' ƚe'wise'ƚe qu' hats nawa'm ha'ne eqejkunenek, in ƚunye'jek kakha' hats ƚit'ij,
29 — Agora, Senhor, cumpriste a promessa que fizeste e já podes deixar este teu partir em paz.
30 qe ene' yitooyija in hats yi'wen ha'ne eqiƚinkeye'j.
30 Pois eu já vi com os meus próprios olhos a tua salvação,
31 Ha'ne hayiits ƚajilet pa'aj qu' ni'wen hatse' ene' week witsetits.
31 que preparaste na presença de todos os povos:
32 Hik qu' ƚunye'je' fetitjii qa' nanaliti'pji' pe' nite' Israel ƚelits,(Is 42:6) qa' nata'ƚets iye qu' niwqinhetji' pe' nite' Israel ha'ne etse't Israel.—
32 uma luz para mostrar o teu caminho a todos os que não são judeus e para dar
33 Qa pe' ƚ'alhei pa' omeƚa's qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii pa'aj ekewe' wekwek yit'ij pa'aj pa' Simeón in t'ejuyets pa' Omeƚa's Jesús.
33 O pai e a mãe do menino ficaram admirados com o que Simeão disse a respeito dele.
34 Pa' Simeón ma' qa iyinipji' pa'aj pekhewe'en. Ma' qa yit'ijets pa'aj ke' María ƚenene ha' Jesús: —Ek'en qeku'nek, ha'ne omeƚa's taqsijkitiyijkii qu' nata'ƚets qu' olotse' pe'qu' nanamju'kii qa pe'qu' neniipha'mkiyek ene' Israel. Hik ha'ne iye qu' jutsiqaxi'ij pe'qu' net'ejuyiju'ƚ,
34 Simeão os abençoou e disse a Maria, a mãe de Jesus: — Este menino foi escolhido por Deus tanto para a destruição como para a salvação de muita gente em Israel. Ele vai ser um sinal de Deus; muitas pessoas falarão contra ele,
35 qe qa' netwenhetiyetsju' pa' ƚunyejeeyija pe' ƚaqjamtikineyejeikii pe' olots wittawjets, qa akha'ƚe qa' qi qu' aats'e' qa qu' ika'metkii iye, María, hik qu' ƚunye'je' qu' nat'atsjiƚ'ejfik'i pa'qu' witqatsjikinet'e.—
35 e assim os pensamentos secretos delas serão conhecidos. E a tristeza, como uma espada afiada, cortará o seu coração, Maria.
36 Na'l iye pa'aj pe' ewi'ƚ profetaki' ƚii Ana, ƚasi' pa' Fanuel'ik'i ta'ƚetsek pa'aj pe' ƚawa'mhitsik'i pekhewe' ta'ƚetsek pa' Aser'ik'i. Pekhe'en hats ƚawa'mhi'ija pa'aj. Mexe inanyi' pa'aj in tewhe'yei qa wetsjuk tatsai (7) ƚeqe'ninqapitsij pa' ƚewhe'ye' qa wa'm pa'aj, qa nite'ƚe tewhe'yei iye.
36 Havia ali também uma profetisa chamada Ana, que era viúva e muito idosa. Ela era filha de Fanuel, da tribo de Aser. Sete anos depois que ela havia casado, o seu marido morreu.
37 Qa in hats wikiihale'ej pa'aj qa yamijets ochenta y cuatro (84) ƚeqe'ninqapitsij. Nite' ikik'uifik'i pe' qi witlijtsitjii, qe t'ithayi'yi'm yijat'ij pa' Dios neƚuts qa najai iye, yaqsi'j jiijkii qa nite' tekji'ij qa iyiinjiija iye pa'aj.
37 Agora ela estava com oitenta e quatro anos de idade. Nunca saía do pátio do Templo e adorava a Deus dia e noite, jejuando e fazendo orações.
38 Ma' qa pe' Ana qa namijets pa'aj pa' ƚunye'jkii, ma' qa yit'ijetspha'm pa'aj ƚe'wisij pa' Dios, ma' qa nifelji'ijkii pa' omeƚa's, nifelji'ji'm week pekhewe' notkitaxik'ui pakha' yiwejinfik'i hatse' na' Jerusalén.
38 Naquele momento ela chegou e começou a louvar a Deus e a falar a respeito do menino para todos os que esperavam a libertação de Jerusalém.
39 Ma' qa in hats week naq'axijipji' pa'aj in yaqsiijkii pekhewe' yit'ij pa'aj pa' Yatsat'ax'inij qu' nanaqsiijkii (ley), qa wapilii iye pa'aj ha' sehe' Galilea pa' ƚetset'ija Nazaret.
39 Quando terminaram de fazer tudo o que a Lei do Senhor manda, José e Maria voltaram para a Galileia, para a casa deles na cidade de Nazaré.
40 Pa' omeƚa's qa hats qiyu' pa'aj qa hats t'uniyu' iye pa'aj, week neƚuts t'ijayijfik'i pa' ƚikfeliya'xkii, qa pa' ƚeqi'fenkeye'j pa' Dios qa i'nipji' pakha'an.
40 O menino crescia e ficava forte; tinha muita sabedoria e era abençoado por Deus.
41 Pe' ƚ'alhei hayiitsƚe yamji'jii ha' Jerusalén week ininqapits yaqsiijkii qa yamji'jets pe' ƚe'sits neƚuts Pascua.
41 Todos os anos os pais de Jesus iam a Jerusalém para a Festa da Páscoa .
42 In hats doce (12) pa'aj ƚeqe'ninqapits pa' Jesús qa yamets iye pa'aj ƚahats'ij qu' nami'ƚii pe' ƚ'alhei pa' Jerusalén, pakha' hats ƚunyejeiji'ij qa yamji'jets pa' ƚe'wis neƚu.
42 Quando Jesus tinha doze anos, eles foram à Festa, conforme o seu costume.
43 Qa in hats wapiltaxkii iye pa'aj pekhewe'en, in hats week naxijik'i pa'aj pe' ƚe'sits neƚutsik'i, qa pa' omeƚa's Jesús qa amanji' pa' witset Jerusalén. Nite' nikfe'lets pe' ƚ'alhei in amanji' pa' witset.
43 Depois que a Festa acabou, eles começaram a viagem de volta para casa. Mas Jesus tinha ficado em Jerusalém, e os seus pais não sabiam disso.
44 Yumtitax qu' na'n ji'teje'm pekhewepe' pekhewe' olots in ikkii pa'aj qa hats ewi'ƚ neƚu pa'aj in ikijje'm in ikkii, qa yapeƚek qa wo'taxiikii pa'aj qa nifaakantaxij pe' ƚejefets qa pe' nikfe'li'ƚ wetju'ƚ iye.
44 Eles pensavam que ele estivesse no grupo de pessoas que vinha voltando e por isso viajaram o dia todo. Então começaram a procurá-lo entre os parentes e amigos.
45 Qa hamƚe yi'wene' pa'aj. Ma' qa wapilijii pa'aj ha' Jerusalén qu' nowo'oikii.
45 Como não o encontraram, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Qa ƚunye'jkii pa'aj in hats wetshetk'ewi'ƚ neƚuts qa yi'weni' pa'aj ke' qi witlijtsitjiyifi, i'nji'ju' ƚeqewuk'u pa'aj pekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei. Tek'enets in iyetik'ui qa nifaakankii iye pa'aj.
46 Três dias depois encontraram o menino num dos pátios do Templo, sentado no meio dos mestres da Lei, ouvindo-os e fazendo perguntas a eles.
47 Week pekhewe' yepi'ye' pa'aj in iyet qi in yitjuƚaxijpha'mkii pa' ƚikfeliya'xets qa in yasiinjiik'iha iye qa yeku'ƚjiik'i na'aj tafaakanhetiiji'ijtaxij.
47 Todos os que o ouviam estavam muito admirados com a sua inteligência e com as respostas que dava.
48 In yi'wenij pa'aj aka'an pe' ƚ'alhei qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii pa'aj, qa pe' ƚenene qa yit'ij: —Ya's, ¿inhats'ek in eqfenyejeyi'ƚyij aka'an? Ha'ne atata qa yakha' qi in howotaxi'ƚ eikii qa qi iye in ƚesƚ'ileheti'ƚ iye.—
48 Quando os pais viram o menino, também ficaram admirados. E a sua mãe lhe disse: — Meu filho, por que foi que você fez isso conosco? O seu pai e eu estávamos muito aflitos procurando você.
49 Ha' Jesús qa yeku'ƚ pa'aj: —¿Inhats'ek in pekhel ƚamiƚijji'kii in ƚowotaxiƚyiikii? ¿Inhats'ek in nite' ƚenikfe'li'ƚets in les ƚe'wis qu' ha'nifi ene' ƚetsi' na' Tata?—
49 Jesus respondeu:
50 Qa pe' ƚ'alhei qa nite'ƚe nikfe'lik'i kakha' yit'ijets pa'aj.
50 Mas eles não entenderam o que ele disse.
51 Ma' qa ƚijts'eyek pa'aj in wapilkii qa yamii iye pa'aj ha' Nazaret. Qi in tek'en pa' omeƚa's, tek'eenetsha pe' ƚ'alhei. Qa ke' ƚenene yaqsi'jija pa'aj week na'aj yepi'ye'jiik'i ekewe' wekwek ƚunyejeikii.
51 Então Jesus voltou com os seus pais para Nazaré e continuava a ser obediente a eles. E a sua mãe guardava tudo isso no coração.
52 Pa' Jesús hats t'ijaipha'mha pa'aj pa' ƚikfeliya'xkii qa pa' ƚ'a'j iye, qa yape'enha iye les in yisu'un pa' Dios qa pe' jukhew pakha' ƚunye'j pa' Jesús.
52 Conforme crescia, Jesus ia crescendo também em sabedoria, e tanto Deus como as pessoas gostavam cada vez mais dele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.