Lucas 20
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC
1 Qa ƚunye'jkii iye pakha'aj pa' ewi'ƚ neƚuji' pa' Jesús in mexe yijatshen pa'aj pe' jukhew ke' qi witlijtsitjiyifi qa nifeli'm eke' ƚe'sits wi'tlijei, qa namets pa'aj pekhewe' tenek'enhe'yij pe' pa'il qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa pekhewe' iye tenek'enheiji' ha' witset.
1 Num daqueles dias, Jesus ensinava no templo e anunciava ao povo a boa nova. Chegaram os príncipes dos sacerdotes e os escribas com os anciãos,
2 Pekhewe'en qa nifaakan pa'aj pa' Jesús, qa yit'ijets pa'aj: —¿Pa'n ƚunye'j pa' witt'unha'x ta'ƚets in ƚaqsiijkii aka'an? ¿Pa'n ƚii pa' tenek'enhei neƚisij aka'an qu' aqsiijkii?—
2 e falaram-lhe: Dize-nos: com que direito fazes essas coisas, ou quem é que te deu essa autoridade?
3 Qa yeku'ƚ pa'aj pa' Jesús: —Yakhap ji'jek qu' k'afaakani'ƚij pa'qu' ewi'ƚe', qa' enfeli'ƚ ye'm:
3 Jesus respondeu: Também eu vos farei uma pergunta.
4 In wenqimpuujinkii ka' Juan, ¿me ta'ƚets na' Dios, me i'nƚi'i ene' jukhewƚe?—
4 Respondei-me: o batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Ma' qa wapilij wetju'ƚ pa'aj in iyetijju', qa yit'ijju': —Qu' jintittaxijets nukin pa' Dios, ma' qa nit'ij inwets: “¿Inhats'ekek in nite' ƚ'ek'eni'ƚets?”
5 Eles começaram a raciocinar entre si, dizendo: Se dissermos: Do céu, ele dirá: Por que razão, pois, não crestes nele?
6 Qa nite' ƚeke' iye qu' jintit'ijets qu' enewe'ye' jukhewƚe qu' nata'ƚets, qe qu' jintit'ijets ma' qa jinijele'ejkii ne' utel qu' jinilanju'ha, qe enewe'en week yumti in yijaa'ija ka' Juan in profeta.—
6 Se, porém, dissermos: Dos homens, todo o povo nos apedrejará, porque está convencido de que João era profeta.
7 Ma' qa in yeku'ƚ pa'aj pekhewe'en, qa yit'ijets in nite' nikfe'lets pa' ta'ƚets in inqimpuujinkii ka' Juan.
7 Responderam por fim que não sabiam de onde era.
8 Qa pa' Jesús qa yeku'ƚ pa'aj: —Yakhap ji'jek qa'nte' k'efeli'iƚi'm nakha' hata'ƚijets aka' yit'unha'x in haqsiijkii aka'an.—
8 Replicou-lhes também Jesus: Nem eu vos direi com que direito faço estas coisas.
9 Ma' qa hik pakha'aj qa yit'ijets iye pa'aj pekhewe' jukhew qa efuts aka' yejeyumtshenijupi': —Ewi'ƚ pa' jukhew yeni'ju' pa' ƚeq'ejinqa'wet pa' uwaket. Ma' qa yatkinheninets pekhewe' jukhew qa' hikpe' nejeƚets qa qu' netei qa' niwjafiti'ƚje'm. Ma' qa ik pa'aj qa yamii pa' toxii witset qa yape'eikii pa'aj.
9 Então Jesus propôs-lhes esta parábola: Um homem plantou uma vinha, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se por muito tempo para uma terra estranha.
10 Qa in yamets in tei qa yukinii pa' ewi'ƚ ƚeqejkunenek pekhewe' jukhew qu' niyinijets pa' uja'xek pekhewe' qu' ƚekheweli'ijek pa' t'enheiju'. Pe' jukhew qa yilanje'mkii pa' wit'ukinektax qa yipilhenin iye, ham tisi'ij.
10 No tempo da colheita, enviou um servo aos vinhateiros para que lhe dessem do produto da vinha. Estes o feriram e o reenviaram de mãos vazias.
11 Qa yukintax iye pakhap iye ƚeqejkunenek, qa hik ƚeqfenyejeyij iye in qi in yilanje'mkii iye, tejitheyetskii qa yipilhenin iye, ham tisi'ij iye.
11 Tornou a enviar outro servo; eles feriram também a este, ultrajaram-no e despediram-no sem coisa alguma.
12 Qa yukintax iye pakhap iye ma' qa hats wetshetk'ewi'ƚ, qa pakha'an qa yeqfe'meten iye pa'aj, qa yiwutshenfik'i pa'aj.
12 Tornou a enviar um terceiro; feriram também este e expulsaram-no.
13 Qa yit'ij pa' yatsat'axij pa' uwaket: “¿Paa's qu' yeqfenye'ji'ij? Ye'ehe, nakha' yaa'sija qi in hisu'un qu' hukinii iye, axe'm qu' hik nakha'ye' qu' niwqinhetji' qa' netk'enets.”
13 Disse então o senhor da vinha: Que farei? Mandarei meu filho amado; talvez o respeitem.
14 Pekhewe' jukhew in yi'wen iye pa'aj, qa yit'ijju' pa'aj: “Hik nakha' qu' naya'xtaxij hatse' ha'ne ƚeq'ejinqa'wet. Jitalan hats'inha qa' inekhewele' qu' jinatsat'etsijha hatse' ha'ne ƚ'ejinqa'wet.”
14 Vendo-o, porém, os vinhateiros discorriam entre si e diziam: Este é o herdeiro; matemo-lo, para que se torne nossa a herança.
15 Ma' qa t'eku'mi' pa'aj qa yeka'xik'uifik'i pa' ƚ'ejinqa'wet, ma' qa yilan pa'aj.— Qa yit'ijets pa'aj pa' Jesús pekhewe' jukhew qa efuts: —Ye'ehe, ¿qa pa'n qu' ƚeqfenye'ji'ij hatse' pa' yatsat'axij pa' uwaket pekhewe'en?
15 E lançaram-no fora da vinha e mataram-no. Que lhes fará, pois, o dono da vinha?
16 Namii hatse' qa' nanlanju' pekhewe' jukhew, qa pa' uwaket qa' netisij pekhewepe' iye.— In yepi'ye' ek'i pa'aj aka'an pe' jukhew qa efuts iye, qa yit'ijju': —Hasu'uj qek nana'l pa'qu' ƚunye'je' kakha'an.—
16 Virá e exterminará estes vinhateiros e dará a vinha a outros. A estas palavras, disseram: Que Deus não o permita!
17 Pa' Jesús qa yejeƚ ji'teje'mkii pa'aj, qa yit'ij: —¿Qa pa'n ikji' ek kakha' yit'ij ke' hats we'nika'ajji' Dios ƚe'lijei, in yit'ij: “Ne' ute yuten qa yiwu'mfik'i nekhewe' niihinpha'm ne' wititsi', hane'ej qa hats ewi'ƚ ute les in weju'ƚij in teniihinijpha'm ne' wititsi'”?(Sal 118:22)
17 Mas Jesus, fixando o olhar neles, disse-lhes: Que quer dizer então o que está escrito: A pedra que os edificadores rejeitaram tornou-se a pedra angular {Sl 117,22}?
18 Week pakha' qu' nilantaxifi qa' nanamipji' ene' ute qa' nenepƚetju' ƚenutsik'i, qa ene'ƚe ute pa'qu' nanamipji' qa' niƚipipinhetji'ha.—
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará despedaçado; e sobre quem ela cair, este será esmagado!
19 Qa hik pakha'aj pekhewe' tenek'enhe'yij pe' pa'il qa pe' i'nq'ijatshenij iye ke' Moisés ƚe'lijei qa nilithiyu'taxets pa'aj qu' net'eku'mi' pa' Jesús, qe nikfe'lik'i aka' iyetij pa'aj pa' Jesús in t'ejuiƚe'ets pekhewe'en. Qa nijiweiƚi'iju'ƚ pa'aj pe' jukhew.
19 Naquela mesma hora os príncipes dos sacerdotes e os escribas procuraram prendê-lo, mas temeram o povo. Tinham compreendido que se referia a eles ao propor essa parábola.
20 Qa pe' tenek'enhe'yij pe' pa'il qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei, ma' qa yejeƚijupkii pa'aj. Ma' qa yukinii pa'aj pe' uja'x qa' notjonketi'k'i qu' natsathen, qe qa' nitjuƚatij pe'qu' ƚe'lijeye' qe wo'taxii qu' uƚ'axi'ik'uyi' pa'qu' nit'ij qa' iwemetsaxe' qu' net'eku'mi' qa' netisij pakha' gobernador pa' witset.
20 Puseram-se então a observá-lo e mandaram espiões que se disfarçassem em homens de bem, para armar-lhe ciladas e surpreendê-lo no que dizia, a fim de o entregarem à autoridade e ao poder do governador.
21 Pekhewe'en qa nifaakan pa'aj, qa yit'ijets: —Maestro, tsikfe'li'ƚets kekhewe' ƚit'ij qa ke' ƚi'nq'ijatshenij iye in yatsathenik'iha. Akha' week eqjunyejeyij iye ene' week. Akha' ƚinq'ijatshenijha pakha' yijaa'ija in ƚunye'j pa' ƚ'ikheyi'j pa' Dios.
21 Perguntaram-lhe eles: Mestre, sabemos que falas e ensinas com retidão e que, sem fazer acepção de pessoa alguma, ensinas o caminho de Deus segundo a verdade.
22 ¿Me ƚe'wisijupi' in jitajaninkii eke' wekwek qu' net'ejuyets pa' Roma ƚatata (César), me i'nƚi'i qu' nite' ƚe'wisi'ijupi'?—
22 É-nos permitido pagar o imposto ao imperador ou não?
23 Pa' Jesús qa hatsƚe nikfe'lets in tewqeleiƚetaxik'ui pekhewe'en, qa yit'ijets pa'aj:
23 Jesus percebeu a astúcia e respondeu-lhes:
24 —Ets'ethini'ƚij ewi'ƚe' ƚ'astaki'ye' ne'ej denario. ¿Ƚek ƚesi'nq'al ha'ne i'nji' qa ha'ne witii, ƚek ƚii iye?— Pekhewe'en qa yeku'ƚ pa'aj: —Pa' Roma ƚatata (César) ƚesi'nq'al.—
24 Mostrai-me um denário. De quem leva a imagem e a inscrição? Responderam: De César.
25 Qa pa' Jesús qa yit'ij: —Ye'ehe, qa' ƚisi'ƚij pa' Roma ƚatata (César) pekhewe' yatsat'etsƚi'ijek in Roma ƚatata, qa na' Dios qa pekhewe' yatsat'etsƚi'ijek in Dios.—
25 Então lhes disse: Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Qa pakha'an qa ham pa'qu' nit'ij in iyet qu' net'ejuyiju'ƚ pekhewe' week in yepi'ye' pa'aj, ma' qekha niwq'axintaxij qu' net'eku'mi'. Qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii, qa ham pa'qu' nit'ijju' pa'aj pekhewe' tewqeleiƚetaxik'ui.
26 Assim não puderam surpreendê-lo em nenhuma de suas palavras diante do povo. Pelo contrário, admirados da sua resposta, tiveram que calar-se.
27 Ma' qa uja'x pe' saduceol namii qu' ni'wen pa'aj pa' Jesús. Pe' saduceol yit'ijetsek in nite' iƚii iye pe'qu' hats nanaxju'. Qa hik ta'ƚijupi' in nifaakanij pa'aj aka' ewi'ƚ ƚunye'jkii qa yit'ijets:
27 Alguns saduceus - que negam a ressurreição - aproximaram-se de Jesus e perguntaram-lhe:
28 —Maestro, pa' Moises'ik'i yika' ine'm pa'aj in yit'ij: “Pa'qu' jukhewe' qu' nawa'm qa mexe hamtax ƚelitsi'iƚ pe'qu' ƚewhe'ye'ye', qa pa' ƚek'inij i'nƚi'i qu' ƚamats'e qa' ƚewhe'ye'yi'ij pe' ƚewju'lelaxtax, ma' qa qu' nataltsa'yi'ƚ qa' ƚa'si'ij pa' ƚejefe'ik'i.”(Dt 25:5)
28 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se alguém morrer e deixar mulher, mas não deixar filhos, case-se com ela o irmão dele, e dê descendência a seu irmão.
29 Na'l pa'aj pe' wetsjuk tatsai (7) witjefeye'k. Pa' yojo'oj in tewhe'yei qa wa'm pa'aj qa mexe hamtax ƚa'si'iƚ pe' ƚewhe'ye'tax.
29 Ora, havia sete irmãos, o primeiro dos quais tomou uma mulher, mas morreu sem filhos.
30 Ma' qa ƚewhe'ye'ej iye pa'aj pa' te'weyiju'ƚ, qa wa'm iye pa'aj qa mexe hamtax iye ƚa'si'iƚ pekhe'en.
30 Casou-se com ela o segundo, mas também ele morreu sem filhos.
31 Qa pa' te'weiji' iye ƚeqewuk'u qa ƚewhe'ye'ej iye pa'aj qa hik ƚunye'j iye pa'aj, qa week in ƚunyejei pa'aj aka'an in naxju' pekhewe' wetsjuk tatsai (7) witjefeye'k, ham taltsayi'iƚ pe' efu.
31 Casou-se depois com ela o terceiro. E assim sucessivamente todos os sete, que morreram sem deixar filhos.
32 Qa teke'lenju' qa wa'm iye pa'aj pe' efu'uk'i.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Qa hane'ej, qu' iƚiye' iye pe' hats naxtaxju', ¿pa'n ƚii pa'qu' namijfik'i qu' ƚewhe'yeyi'ijha pe' efu in hats week ƚewhe'ye'tsij pe' wetsjuk tatsai (7) witjefeye'k?—
33 Na ressurreição, de qual deles será a mulher? Porque os sete a tiveram por mulher.
34 Qa pa' Jesús qa yeku'ƚ pa'aj, qa yit'ij: —Enewe' hane'ej ƚahats'ij tewhe'yeiju'kii, qa testiiji'jij iye qu' netewhe'yeiju',
34 Jesus respondeu: Os filhos deste mundo casam-se e dão-se em casamento,
35 qa pekhewe'ƚe hats jutsiqets qu' namets hatse' nakha' ink'ayik hatse' ƚahats'ij qa na' ƚiƚijii iye kekhewe' hats naxtaxju', qa hats nite' tewhe'yei hatse' nite' testi'yij iye qu' netewhe'yeiji'ijju',
35 mas os que serão julgados dignos do século futuro e da ressurreição dos mortos não terão mulher nem marido.
36 qe hats nite' ƚeke' qu' nawa'm hatse', hik qu' ƚunyejeye' ne' angelits. Pekhewe'en ƚelitsijha hatse' na' Dios qe ƚelitsij na' witiƚijii.
36 Eles jamais poderão morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, porque são ressuscitados.
37 Pe' hats naxtaxju' iƚii iye hatse', ka' Moises'ik'i i'nq'ijatshenij qa yenji' pa' ƚafaakanek qa yika'ajji pa' ƚunye'jkii pekhe' tujje'm pa'aj najkak ƚasi', in hik pakha'a' pa'aj in taya'yets nakha' Yatsat'ax'inij, ƚeqe Dios ka' Abraham, ka' Isaac qa ka' Jacob.(Ex 3:6)
37 Por outra parte, que os mortos hão de ressuscitar é o que Moisés revelou na passagem da sarça ardente {Ex 3,6}, chamando ao Senhor: Deus de Abraão, Deus de Isaac, Deus de Jacó .
38 Nakha'an nite' ƚeqe Dios pe' naxju', qe ƚeqe Dios yijat'ij pe' iƚii, qe nakha'an week iƚiyi'm.—
38 Ora, Deus não é Deus dos mortos, mas dos vivos; porque todos vivem para ele.
39 Qa uja'x pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei, qa yit'ijets pa'aj: —Maestro ¡hayits qa ƚ'asinik'iha kakha' ƚit'ij in ƚ'inku'ƚ!—
39 Alguns dos escribas disseram, então: Mestre, falaste bem.
40 Ma' qa hik pakha'aj pa'aj qa hats wetjeyepunets qu' nanfaakanij iye pe'ye' iye.
40 E já não se atreviam a fazer-lhe pergunta alguma.
41 Ma' qa pa' Jesús qa nifaakanek pa'aj, qa yit'ijets: —¿Pa'n ƚunye'j in titijiti'yijets pa' Cristo qu' ƚa'se' ka' David'ik'i?
41 Jesus perguntou-lhes: Como se pode dizer que Cristo é filho de Davi?
42 Ka' David'ik'i hik kakha'ija in yit'ij qa yika'ajji' na' ƚafaakanek Salmos, in yit'ij: “Pa' Yatsat'ax'inij yit'ijets pa' Yatsat'axyij: ‘Niju' ni'iju' ha'ne ts'iyayik'i,
42 Pois o próprio Davi, no livro dos Salmos, diz: Disse o Senhor a meu Senhor: Senta-te à minha direita,
43 ipƚu'ui qu' hentaxiiju' ne' week ejuihifets ne' ef'iyei.’”(Sal 110:1)
43 até que eu ponha os teus inimigos por escabelo dos teus pés {Sl 109,1}.
44 Ma' hayits, ka' David'ik'i in yit'ijets: “Yatsat'axyij,” ¿qa pa'n ƚunye'j in wenit'ijets qu' ƚa'se'?—
44 Portanto, Davi o chama de Senhor! Como, pois, é ele seu filho?
45 Week pekhewe' jukhew qa efuts iye in mexe tek'enets pa'aj, qa yit'ijets pa'aj he' ƚ'ijatshenhei:
45 Enquanto todo o povo o ouvia, disse a seus discípulos:
46 —Jeƚi'ƚiju'ƚ nekhewe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei, nekhewe'en yisu'unƚe qu' nijalkisijkii ne' ƚ'uihitjiyits juffufuf, qa qi'ija iye in yisu'un qu' neniwqinhetji'ha qu' netniwetfelhiyi'm in neki'kii na'aj joofji'ju', wo'oiji' iye qu' na'nipji' ne'ej ƚots'oji'laxits ne'ej tenek'enhei nekhewe' witlijtsitjiyitsifi, wo'oiji' iye qu' na'nipji' ne'ej qitsji' ƚots'oji'laxits na'aj qi ƚekujiiji'.
46 Guardai-vos dos escribas, que querem andar de roupas compridas e gostam das saudações nas praças públicas, das primeiras cadeiras nas sinagogas e dos primeiros lugares dos banquetes;
47 Nitka'mij iye ne' wikiihalei ne' ƚetsil. Qa yape'ejets iye qe iyin qe yisu'unƚe qu' ne'twenhetii ma' qa' netjumtaxtii qu' yijaayi'ija qu' nijayan na' Intata. Nekhewe'en les qu' qiye' qu' nattanithenhetii hatse'.—
47 que devoram as casas das viúvas, fingindo fazer longas orações. Eles receberão castigo mais rigoroso.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.