Lucas 19
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs VC
1 Pa' Jesús qa yamji'teje'm pa'aj pa' witset Jericó, ma' qa nek ji'teje'm pa'aj pa' witset.
1 Jesus entrou em Jericó e ia atravessando a cidade.
2 Qa ewi'ƚ pa'aj pa' jukhew ƚii Zaqueo, tenek'enhe'yipji' pekhewe' yijaninkii wekwek t'ejuyets pa' Roma, pakha'an qi yiwq'axin iye pa'aj wekwek.
2 Havia aí um homem muito rico chamado Zaqueu, chefe dos recebedores de impostos.
3 Pakha'an neqwenkeyu'taxij pa'aj pa'n ƚunye'jija pa' Jesús, qa nite'ƚe ƚeke' qu' ni'wen qe olots pe' jukhew qa efuts iye, qe ik'ajiyit pa'aj pa' Zaqueo.
3 Ele procurava ver quem era Jesus, mas não o conseguia por causa da multidão, porque era de baixa estatura.
4 Hik ta'ƚijupi' in wekuma'x pa'aj qu' yojo'ok'oyii pa' teiji', qa weƚik'ipha'm pa'aj pe' najkak hats'inha qu' ni'wen, qe pa' Jesús hats k'esiyu'ui qa' neneki' pakha'an.
4 Ele correu adiande, subiu a um sicômoro para o ver, quando ele passasse por ali.
5 Qa pa' Jesús in yamets pa'aj, qa yeeƚik'ipha'm pe' najkak, qa yit'ijetspha'm pa'aj: —Zaqueo, if'elitik'i, ilitju', qe hane'ej qu' ya'mane' eku'ni' pe' etsi'ii.—
5 Chegando Jesus àquele lugar e levantando os olhos, viu-o e disse-lhe: Zaqueu, desce depressa, porque é preciso que eu fique hoje em tua casa.
6 Ma' qa pa' Zaqueo qa yif'elitik'i pa'aj in t'ilitju', qi in ƚe'wisi'mkii pa'aj qu' namiƚii pe' ƚetsi'.
6 Ele desceu a toda a pressa e recebeu-o alegremente.
7 In te'wenheti'yij pa'aj aka'an, ma' qa week in t'ayijji' pa'aj, qa yit'ijju': —Hats ikii qu' amani'i' pe' ƚetsi'ii aka' ewi'ƚ jukhew uƚ'ax.—
7 Vendo isto, todos murmuravam e diziam: Ele vai hospedar-se em casa de um pecador...
8 Pa' Zaqueo qa niipha'm pa'aj, ma' qa yit'ijets pa'aj pa' Yatsat'ax'inij: —Ma' hayits, Yatsat'axyij, pa' ƚapk'as enewe' na'l ye'm qa' hetisij nekhewe' if'iljetsits. Qa qu' nana'l pa'qu' he'yejteni'm pa'qu' ƚuk'eye'en qa' les ƚe'wis qu' ikwetju'ƚi'ij (4) qu' hanhinipji' qu' hepiletets.—
8 Zaqueu, entretanto, de pé diante do Senhor, disse-lhe: Senhor, vou dar a metade dos meus bens aos pobres e, se tiver defraudado alguém, restituirei o quádruplo.
9 Pa' Jesús qa yit'ijets pa'aj: —Hane'ej na' witiƚa'x nite' yili'ij hats namets ene' wititsi', qe ha'ne jukhew ƚa's iye ka' Abraham'ik'i qe hik ƚunye'j in nite' inqeku'.
9 Disse-lhe Jesus: Hoje entrou a salvação nesta casa, porquanto também este é filho de Abraão.
10 Qe ha'ne Ƚa's na' Jukhew nam qa' nowo'oikii qa' nenƚinju' iye pekhewe' hamitstaxiikii.—
10 Pois o Filho do Homem veio procurar e salvar o que estava perdido.
11 Pe' jukhew in yepi'ye' ek'i pa'aj ekewe' wekwek, pa' Jesús qa ewi'ƚij iye in nifel pa' ewi'ƚ yejeyumtshenijupi' iye, qe hats meti'mii ha' pa'aj ha' Jerusalén, qa pekhewe'en qa yumtitax pa'aj qu' hats k'esiyuye'etsha qa' na'nju' pa' tenek'enheiji' pa' Dios.
11 Ouviam-no falar. E como estava perto de Jerusalém, alguns se persuadiam de que o Reino de Deus se havia de manifestar brevemente; ele acrescentou esta parábola:
12 Qa hik ta'ƚijupi' in yit'ij pa'aj: —Na'l pa'aj pa' ewi'ƚ qiji' patun pa' ewi'ƚ witset, yamii pa' toxii witset qa' netestiyiji' qu' wittatayi'i pakha' ta'ƚi', ma' qa' ink'aye'ƚe qa' netpil iye.
12 Um homem ilustre foi para um país distante, a fim de ser investido da realeza e depois regressar.
13 Qa mexe taya'yii pa'aj pekhewe' week inyaqsii (10) ƚeqejkunenhei, qa week ewiƚeyi'mkii tinajits ƚelits pe' ƚ'astai in netisijju', qa yit'ijets iye pa'aj: “Ithayi'yi'ƚij enewe'en ipƚu'ui qu' hetpiltax iye.”
13 Chamou dez dos seus servos e deu-lhes dez minas, dizendo-lhes: Negociai até eu voltar.
14 Qa pekhewe'ƚe ƚetsetifets qa qi in napjaxi'm, ma' qa yijayankeninijpha'm pe' uja'x jukhew, qu' nit'ijets: “Nite' hisu'uni'ƚ qu' wittatayi'i ha' yitset'iƚ.”
14 Mas os homens daquela região odiavam-no e enviaram atrás dele embaixadores, para protestarem: Não queremos que ele reine sobre nós.
15 Qa hasƚe testi'yij qu' wittatayi'ij, qa tepilii iye pa' ƚetset. Ma' qa in namii pa'aj qa iyinii iye pekhewe' ƚeqejkunenhei netisijju' pa'aj pe' ƚaq'astai, qe qa' nenikfe'lets pa'n uja'x pe'qu' ƚaxifkinele' in t'ithayi'yij.
15 Quando, investido da dignidade real, voltou, mandou chamar os servos a quem confiara o dinheiro, a fim de saber quanto cada um tinha lucrado.
16 Pa' yojo qa nekets pa'aj, qa yit'ijets: “Yaqa patun, ene' aq'astai qi in ha'yanijfik'i, qa week inyaqsii (10) ene' tinajits ƚelits ene' ha'yanij.”
16 Veio o primeiro: Senhor, a tua mina rendeu dez outras minas.
17 Qa yit'ij pa' wittata: “¡Hayits yijat'ij! Akha' ƚeniyayij in e'witqejkunene'k, qe in nite' ƚawitjiƚe ke' nite' olotstax, qa hane'ej qa' k'eƚisij qu' enek'enhe'yipji' nekhewe' week inyaqsii (10) witsetits.”
17 Ele lhe disse: Muito bem, servo bom; porque foste fiel nas coisas pequenas, receberás o governo de dez cidades.
18 Ma' qa nekets iye pakhap iye, qa yit'ijets: “Yaqa patun, ene' aq'astai qi in ha'yanijfik'i lee'fij (5) ene' ti'najits ƚelits ene' ha'yanij.”
18 Veio o segundo: Senhor, a tua mina rendeu cinco outras minas.
19 Qa yeku'ƚ iye pa'aj pakha'an, qa yit'ijets: “Akha' qa' leefi'ijek (5) pe'qu' enek'enhe'yipji' ek witsetits.”
19 Disse a este: Sê também tu governador de cinco cidades.
20 Qa pakhap iye qa nekets iye, qa yit'ijets iye pa'aj: “Yaqa patun, enewe'en he' aq'astai. Hijuphe'ƚji' ka' penyilo in hat'inkii.
20 Veio também o outro: Senhor, aqui tens a tua mina, que guardei embrulhada num lenço;
21 Qe ts'ijiwei eju'ƚ qe akha' ewi'ƚ jukhew its'iyoptox, ƚ'eku'mi' qa ƚeka'x na'aj nite' akha' qu' eni' pakha' we'nentaxi' qa ƚenit'ijji' iye ne'ej ƚei ne'ej nite' akha' qu' enju'.”
21 pois tive medo de ti, por seres homem rigoroso, que tiras o que não puseste e ceifas o que não semeaste.
22 Ma' qa pa' wittata qa yit'ij: “Akha' ham e'wejuƚi'ij in e'witqejkunene'ktax, kekhewe' akha'ƚe in e'lijei hik kekhewe' qu' nata'ƚets qu' atanithenhetii. In ƚenikfe'l yiwets in yits'iyoptox qa he'yeku'mi' qa heka'x iye na'aj nite' yakha' qu' heni' pakha' we'nentaxi' qa henit'ijji' iye ƚei ne'ej nite' yakha' qu' henju'.
22 Replicou-lhe ele: Servo mau, pelas tuas palavras te julgo. Sabias que sou rigoroso, que tiro o que não depositei e ceifo o que não semeei...
23 ¿Qa inhats'ek in nite' ƚekaxii ne' yaq'astai pe'qu' bancoye', hats'inha qekha nana'ltax pe' qek nat'antaxfik'i in hetpil iye?”
23 Por que, pois, não puseste o meu dinheiro num banco? Na minha volta, eu o teria retirado com juros.
24 Qa yit'ijets pekhewe' i'nijup: “Enitka'mi'ƚij ne' ƚ'astai qa' ƚisi'ƚij nakha' t'anij ne' week inyaqsii (10) ti'naj ƚelits.”
24 E disse aos que estavam presentes: Tirai-lhe a mina, e dai-a ao que tem dez minas.
25 Pekhewe'en qa yit'ijju': “Yaqa patun, qa in hats week inyaqsii (10) iye ne' t'anij nakha'an.”
25 Replicaram-lhe: Senhor, este já tem dez minas!...
26 Qa yeku'ƚ pa' wittata: “Yakha' hit'iƚij ewets pakha' qu' ƚunye'je'ƚe qu' hats nana'li'm qa' les netesti'yij iye, qa pa'qu' hami'im qa' netitkamhiti'yij iye pa'qu' nana'ltaxi'm.
26 Eu vos declaro: a todo aquele que tiver, dar-se-lhe-á; mas, ao que não tiver, ser-lhe-á tirado até o que tem.
27 Qa nekhewe' yejuihifets, hik nekhewe' ne' nite' yisu'untax qu' ƚatataye'yij in ye'wittata, enka'xi'ƚ met hane'e'in qa' k'eweni'ƚij qu' anlani'ƚju'.”—
27 Quanto aos que me odeiam, e que não me quiseram por rei, trazei-os e massacrai-os na minha presença.
28 In yili'ij in yit'ij ekewe'en pa' Jesús, ma' qa yojofik'i iye qu' namii ha' Jerusalén.
28 Depois destas palavras, Jesus os foi precedendo no caminho que sobe a Jerusalém.
29 In hats meti'm pa'aj ha' witset ƚa's Betfagé qa ha' Betania meti'm ha' puumupha'm uteket ƚii Olivos, qa yukin pa'aj he' wetsjuk ƚ'ijatshenhei.
29 Chegando perto de Betfagé e de Betânia, junto do monte chamado das Oliveiras, Jesus enviou dois dos seus discípulos e disse-lhes:
30 Qa yit'ijets: —Ma'aƚii na' witset ƚa's, nakha' jiwankaajuƚesteje'm, na' les in met. Qa qu' ami'ƚetsteje'm qa' i'weni'ƚi' pa'qu' ewi'ƚ matikataxe' wo'nophe'ƚ, mexe ham i'ni' ipji'. Qa' enit'iƚijii qa' enka'xi'ƚ met.
30 Ide a essa aldeia que está defronte de vós. Entrando nela, achareis um jumentinho atado, em que nunca montou pessoa alguma; desprendei-o e trazei-mo.
31 Qa qu' nana'l pa'qu' nafaakantaxiƚij: “¿Inhats'ek in ƚenit'iƚijii?” qa' it'iƚijiju'ƚ: “Yisu'un ha' Yatsat'ax'inij.”—
31 Se alguém vos perguntar por que o soltais, responder-lhe-eis assim: O Senhor precisa dele.
32 Ma' qa ikkii pa'aj pekhewe' t'ukinhetii. Qa week yi'wen ekewe' hats yit'ijets pa'aj pa' Jesús.
32 Partiram os dois discípulos e acharam tudo como Jesus tinha dito.
33 In mexe nit'ijii pa'aj pa' matikatax, qa pe' yatsat'etsij qa nifaakan pa'aj: —¿Inhats'ek in ƚenit'iƚijii?—
33 Quando desprendiam o jumentinho, perguntaram-lhes seus donos: Por que fazeis isto?
34 Qa yeku'ƚ pa'aj pekhewe'en: —Qe ha' Yatsat'ax'inij yisu'un.—
34 Eles responderam: O Senhor precisa dele.
35 Ma' qa neka'xii pa'aj pa' Jesús, qa yipk'enipji'kii pe' ƚe'ntaafitits, ma' qa yinhini'pji' pa'aj pa' Jesús.
35 E trouxeram a Jesus o jumentinho, sobre o qual deitaram seus mantos e fizeram Jesus montar.
36 Qa in ikij pa'aj pa' Jesús, ma' qa pe' jukhew qa efuts iye qa yipk'enik'uiyi'jukii pa' witikheyijji' pe' ƚe'ntaafitits.
36 À sua passagem, muitas pessoas estendiam seus mantos no caminho.
37 In hats meti'm pa'aj ha' kiimiju' ma' qa' hats nakik'iju' ke' uteket Olivos, qa week pekhewe' olots ƚ'ijatshenhei qa taya'yijipji'kii qe ƚe'sitsi'mkii qa qi in yiwqinhetji' iye pa' Dios, qe hikpa' ta'ƚets pekhewe' week ham ƚunyejeyi'iju'ƚ in yi'wenij pa'aj.
37 Quando já se ia aproximando da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos, tomada de alegria, começou a louvar a Deus em altas vozes, por todas as maravilhas que tinha visto.
38 Qa yit'ijju': —¡Qi in ƚe'wis ha'ne wittata namij aka' ƚii pa' Yatsat'ax'inij!(Sal 118:26) ¡Wit'ikesimeya'xƚekii hatse' pa' wa'sji'pha'm qa' neniwqinhetji'ha iye pakha' i'ni' pa' les toxpha'mha!—
38 E dizia: Bendito o rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória no mais alto dos céus!
39 Qa uja'x pekhewe' fariseol i'nji'teje'm pa'aj pekhewe' jukhew, qa yit'ijets pa'aj: —Maestro, aq'ayinij aka' yit'ijju' enewe' ijatshenhei.—
39 Neste momento, alguns fariseus interpelaram a Jesus no meio da multidão: Mestre, repreende os teus discípulos.
40 Qa yeku'ƚ pa'aj pa' Jesús, qa yit'ij: —Yakha' hit'iƚij ewets, qu'nte' net'ewuyetax enewe'en qa' nekhewe'ye' utel qu' natyai wetju'ƚ.—
40 Ele respondeu: Digo-vos: se estes se calarem, clamarão as pedras!
41 Qa in hats meti'm pa'aj ha' Jerusalén, qa pa' Jesús in hats yi'wenii pa'aj ha' witset, ma' qa yayinju' pa'aj
41 Aproximando-se ainda mais, Jesus contemplou Jerusalém e chorou sobre ela, dizendo:
42 qa yit'ij pa'aj: —Qek akha'ye'ƚe iye qek enikfe'lets ha'ne neƚuji' nakha' qek k'eƚistaxij wit'ikesimeya'xƚekii. Qa ha'neƚi'ij qa hats wanat'in ek'uikii qa' nite' i'wene'.
42 Oh! Se também tu, ao menos neste dia que te é dado, conhecesses o que te pode trazer a paz!... Mas não, isso está oculto aos teus olhos.
43 Qe nam ewets hatse' nekhewe' uƚ'ets neƚuts. Ma' qa nekhewe' ejuihifets qa' nam ejupkii, qa' neqetsitenij ejup pa'qu' qiye'pha'm qa'nte' maye'fik'i.
43 Virão sobre ti dias em que os teus inimigos te cercarão de trincheiras, te sitiarão e te apertarão de todos os lados;
44 Week qu' nonopƚaxju' na' witset qa week qu' nalani'ƚju' iye akha' qa ene' elits. Ham nejete'pha'm pe'qu' uteye' qu' amani'ipji' pekhepe' iye uteye', qe nite' ƚenikfeliyu'ets ha'ne ƚahats'ij in hats namtax ei ha'ne Dios.—
44 destruir-te-ão a ti e a teus filhos que estiverem dentro de ti, e não deixarão em ti pedra sobre pedra, porque não conheceste o tempo em que foste visitada.
45 Pa' Jesús qa uyifi pa'aj ke' qi witlijtsitjii. Ma' qa yiwutshenijfik'ikii pa'aj pekhewe' i'ntaxijifi pe' t'ihinij,
45 Em seguida, entrou no templo e começou a expulsar os mercadores.
46 qa yit'ijji'ju' pa'aj: —Ke' we'nika'ajji' ƚe'lijei na' Dios yit'ij: “Ene' yitsi' qu' ƚetsiyi'ij pa' wit'iyinheye'j”(Jer 7:11) qa ekheweli'ƚ qa eqiwe'jtaxiƚij nekhewe' ejtenhetsilets.—
46 Disse ele: Está escrito: A minha casa é casa de oração! Mas vós a fizestes um covil de ladrões {Is 56,7; Jr 7,11}.
47 Qa week neƚuts i'nq'ijatshenifi pa'aj pa' Jesús ke' qi witlijtsitjii. Qa pekhewe'ƚe tenek'enhe'yipji' pe' pa'il qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa pekhewe' iye tenek'enheiji' ha' witset qa wotaxiikiyek pa'qu' ƚeqfenyejeyi'ij qu' nilan.
47 Todos os dias ensinava no templo. Os príncipes dos sacerdotes, porém, os escribas e os chefes do povo procuravam tirar-lhe a vida.
48 Qa nite'ƚe yi'wen pa'qu' ƚeqfenyejeyi'ij, qe week pakha' witset yisu'unjiija qu' nepiye' qa i'nq'ijatshenji'ij pa'aj pa' Jesús.
48 Mas não sabiam como realizá-lo, porque todo o povo ficava suspenso de admiração, quando o ouvia falar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.