Lucas 15
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs ARIB
1 Week pekhewe' yijaninkii wekwek t'ejuyets pa' witset Roma, qa pekhewe' iye titijiti'yijets in qi in uƚ'ets jukhew qa efuts iye, qa nekets pa'aj pa' Jesús qu' nepiye'.
1 Ora, chegavam-se a ele todos os publicanos e pecadores para o ouvir.
2 Pe' fariseol qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa yejefitki'ijipji' pa'aj qa yit'ijju': —Ha'ne jukhew t'eku'miju'ƚ ene' qi uƚ'ets jukhew qa efuts iye, qa ƚekufetskii iye.—
2 E os fariseus e os escribas murmuravam, dizendo: Este recebe pecadores, e come com eles.
3 Ma' qa pa' Jesús qa nifeli'm aka' ewi'ƚ yejeyumtshenijupi':
3 Então ele lhes propôs esta parábola:
4 —¿Pa'n ƚii ekheweli'ƚ pa'qu' nana'li'm cien (100) kots'etetse' qa ewi'ƚ pe'qu' hami'iikii, me nite' yiwejinƚe eku'ni' pe' noventa y nueve (99) pa' ƚ'ejinqa'wet, qa qi qu' nowo'oikii pe' hamiikii ipƚu'ui in yi'wen?
4 Qual de vós é o homem que, possuindo cem ovelhas, e perdendo uma delas, não deixa as noventa e nove no deserto, e não vai após a perdida até que a encontre?
5 Ma' qa in yi'wen qa tik'eyifi qa yeni' ƚowonje' qa qi in ƚe'wisi'mkii qe hats yi'wen pe' hamtaxiikii.
5 E achando-a, põe-na sobre os ombros, cheio de júbilo;
6 Qa in yamii pe' ƚetsi' qa no'thet wetju'ƚ week pe' ƚejuwaikal qa pe' metitsi'm iye qa yit'ijets: “Week je'ƚe'sitsi'imkiiha qe hats hi'wen ha'ne hamtaxiikii kots'etax.”
6 e chegando a casa, reúne os amigos e vizinhos e lhes diz: Alegrai-vos comigo, porque achei a minha ovelha que se havia perdido.
7 Yakha' hit'iƚij ewets in hik ƚunye'j aka'an, pa'qu' ewi'ƚe' in yili'ij in yaqsiijkii pa' uƚ'ax qa yi'nk'aihit pa'qu' ƚunye'je', ma' qa qi in ƚe'sitsi'mkiiha na' wa'sji', qe ta'ƚets pakha'an, qa nite' hik ƚeqjunyejeyij pe' noventa y nueve (99) yatsathen in hats nite' hamik'ui qu' ni'nk'aihit pa'qu' ƚunyejeye'.—
7 Digo-vos que assim haverá maior alegria no céu por um pecador que se arrepende, do que por noventa e nove justos que não necessitam de arrependimento.
8 —I'nƚi'i pe'qu' efuye' qu' nana'li'm week inyaqsii (10) ƚ'astai nijketitse' (plata) inyetets, qa ewi'ƚ pe'qu' nanamju'. ¿Me nite' aje'eƚ yitujinhetji' pe' fetitjii qa yit'iji' pe' ƚexp'ilasineti' in wo'oikii ipƚu'ui in yi'wen qa yili'ij?
8 Ou qual é a mulher que, tendo dez dracmas e perdendo uma dracma, não acende a candeia, e não varre a casa, buscando com diligência até encontrá-la?
9 Qa in yi'wen qa no'thet wetju'ƚ pe' ƚejuwaikakii qa pe' metitsi'm iye, qa yit'ijji'ju': “Week je'ƚe'sitsi'imkiiha qe hats hi'wen ene' hamtaxiikii yaq'astaki'.”
9 E achando-a, reúne as amigas e vizinhas, dizendo: Alegrai-vos comigo, porque achei a dracma que eu havia perdido.
10 Hit'iƚij ewets, in hik ƚunyejei aka'an ne' ƚaqa angelits na' Dios, in qi in i'nji'teje'm pa' witisa'xi'mkii nekhewe'en, qe ta'ƚets pa'qu' ewi'ƚe' in wenink'aihit qa yili'ij pa' uƚ'ax in yaqsiijkii.—
10 Assim, digo-vos, há alegria na presença dos anjos de Deus por um só pecador que se arrepende.
11 Pa' Jesús qa yit'ij iye: —Ewi'ƚ pa' jukhew wetsjuk pe' ƚelits.
11 Disse-lhe mais: Certo homem tinha dois filhos.
12 Pa' omehe' qa yit'ijets pa'aj pa' ƚatata: “Tata, esƚisij hane'ej week pa' uja'x pekhewe' tsatsat'etsijek.” Ma' qa pa' ƚatata qa yejeyumtshenij pekhewe'en pe'qu' natsat'etsijek.
12 O mais moço deles disse ao pai: Pai, dá-me a parte dos bens que me toca. Repartiu-lhes, pois, os seus haveres.
13 Ma' qa uja'x pe' neƚutsik'i pa'aj, pa' omehe' qa ewi'ƚ yeni' pe' week ƚewekwekits, ma' qa ik qa yamii pa' toxii witset. Qa hikpa' naq'axiji' nite' yoksi'wenik'i pe' ƚaq'astayik'i wekwekƚe pe' taqhayijets.
13 Poucos dias depois, o filho mais moço ajuntando tudo, partiu para um país distante, e ali desperdiçou os seus bens, vivendo dissolutamente.
14 Ma' qa in hats week naq'axij pe' ƚaq'astayik'i, qa nam pa'aj pa' qi yipku' pakha' witset. Ma' qa yapeƚek pa'aj pakha'an qa qi in iyipkun pa'aj.
14 E, havendo ele dissipado tudo, houve naquela terra uma grande fome, e começou a passar necessidades.
15 Ma' qa wo'oikii ƚ'ithayiwet'e. Qa yi'wen pa' ewi'ƚ jukhew tetseti'yi' pakha'an, ma' qa yukinii pa' ƚeq'ejinqa'wet qa yithayinenij pe' ƚeƚinhei tafitets.
15 Então foi encontrar-se a um dos cidadãos daquele país, o qual o mandou para os seus campos a apascentar porcos.
16 Qa yaqaamij qu' netuj pe' tafitets ƚaqats ƚei ne'ej najkak algarroba, qe ham testiyi'ij ƚaqe'.
16 E desejava encher o estômago com as alfarrobas que os porcos comiam; e ninguém lhe dava nada.
17 Ma' qa yijamtikii pa'aj, qa yit'ij: “Olots he' t'ithayi'yi' ke' ƚetsi' ha' tata qa na'l na'aj amanfik'i wityejket, qa hane'ej yakha' qa naq'aliyuyij yiyipku' ha'ne ha'ni'.”
17 Caindo, porém, em si, disse: Quantos empregados de meu pai têm abundância de pão, e eu aqui pereço de fome!
18 Qa' hapilii hane'ej ha' tata, qa hit'ijets: “Tata, yakha' yuƚ'ax. Nite' heik'enets pa' Dios qa akhap iye qa nite' heik'en ewets iye.
18 Levantar-me-ei, irei ter com meu pai e dir-lhe-ei: Pai, pequei contra o céu e diante de ti;
19 Nite' ye'weju'ƚij qu' it'ij yiwets, ya's. Umti yijat'ij qu' eqejkunenek'eyij.”
19 já não sou digno de ser chamado teu filho; trata-me como um dos teus empregados.
20 Ma' qa niipha'm, qa ik pa'aj qu' napilii pa' ƚatata. Qa k'esiyu'ui pa'aj pe' ƚetsi', ma' pa' ƚatata qa yi'weniju'ƚ qa qi in neq'eletij pa'aj. Qa wekuma'xiju'ƚ pa'aj, qa tik'eyi'ƚ wetju'ƚ, qa wetƚu'uƚ iye pa'aj.
20 Levantou-se, pois, e foi para seu pai. Estando ele ainda longe, seu pai o viu, encheu-se de compaixão e, correndo, lançou-se-lhe ao pescoço e o beijou.
21 Ma' qa iyet pa'aj pa' jutjana'x, qa yit'ij: “Tata, yakha' yuƚ'ax. Nite' heik'enets pa' Dios qa akhap iye qa nite' heik'en ewets iye. Nite' ye'weju'ƚij qu' it'ij yiwets, ya's.”
21 Disse-lhe o filho: Pai, pequei conta o céu e diante de ti; já não sou digno de ser chamado teu filho.
22 Qa pakha'ƚe ƚatata qa yit'ijets pa'aj pe' ƚeqejkunenhei: “If'elitiƚik'i qu' enka'xi'ƚ ne' les ƚe'sits witqhinatai qa' uihiniƚik'ipha'm. Enka'xi'ƚ iye ƚayaqsi'ye' qa' iyaqsineni'ƚji' iye, qa' ƚ'otshilaxtiye' iye qa' otshini'ƚji' iye.
22 Mas o pai disse aos seus servos: Trazei depressa a melhor roupa, e vesti-lha, e ponde-lhe um anel no dedo e alparcas nos pés;
23 Enka'xi'ƚ hakha' we'nujeninƚe wakka ƚa's, qa' ilani'ƚ, qa' hikha' jinteƚuj qu' jintaqsiijkii pa'qu' ƚe'wis neƚuye'.
23 trazei também o bezerro, cevado e matai-o; comamos, e regozijemo-nos,
24 Qe ha'ne ya's humtitax qu' hats nawa'm qete'e' mexe iƚa'x iye. Hamtaxiikii qa hane'ej qa jite'wen iye.” Ma' qa hik pakha'aj qa yenju' qu' naqsiijkii pa' ƚe'wis neƚu.
24 porque este meu filho estava morto, e reviveu; tinha-se perdido, e foi achado. E começaram a regozijar-se.
25 Qa pakha'ƚe ajit wita's qa mexe i'ni' pa'aj pa' ƚ'ithayi'wet pa' ƚ'ejinqa'wetji'. Ma' qa in tepil pa'aj, qa k'esiyuu'etsha pe' ƚetsi' qa yepi'ye' pe' fiƚii qa pe' t'otoi iye.
25 Ora, o seu filho mais velho estava no campo; e quando voltava, ao aproximar-se de casa, ouviu a música e as danças;
26 Ma' qa taya'yii pa' ewi'ƚ pekhewe' ƚeqejkunenhei qa nifaakanij pa'aj: “¿Pa'n ƚunye'jkii pe' t'otoi?”
26 e chegando um dos servos, perguntou-lhe que era aquilo.
27 Qa pa' witqejkunenek qa yeku'ƚ pa'aj qa yit'ij: “Qe hats nam ha' ek'ini'j. Qa ha' atata qa inaqyaji'ij kakha' we'nujenin wakka ƚasik'i qa talanhetii, qe ha' ek'ini'j ham ƚunye'je'kii in nam.”
27 Respondeu-lhe este: Chegou teu irmão; e teu pai matou o bezerro cevado, porque o recebeu são e salvo.
28 Ma' qa nayu'kii pa'aj pakha'an, qa nite' nuihiyu'ufi pe' wititsi'. Ma' qa pa' ƚatata qa uyetsfik'i pa'aj, qa qi in iyintaxijets qu' nuiteje'm.
28 Mas ele se indignou e não queria entrar. Saiu então o pai e instava com ele.
29 Ma' qa yeku'ƚ pa'aj qa yit'ijets pa'aj pa' ƚatata: “Akha' ƚenikfe'lets in olots ininqapits in he'yithayii e'mkii, qa ham pa'qu' nite' heik'eni'ik'i qu' it'ij yiwets, ƚa'mek qa nite' les qu' esƚisi'ij pe'qu' ewi'ƚe' kots'eteika'ye' qu' hilan qa' hekunhenij ne' waikal.
29 Ele, porém, respondeu ao pai: Eis que há tantos anos te sirvo, e nunca transgredi um mandamento teu; contudo nunca me deste um cabrito para eu me regozijar com meus amigos;
30 Qa hane'ej in nam na' oqwomehe', hik nakha' naq'axƚi'iji' ke' aq'astayik'i pe' witqesul, qa hane'ej qa ƚilanik'ui ka' t'ujei wakka ƚasik'i.”
30 vindo, porém, este teu filho, que desperdiçou os teus bens com as meretrizes, mataste-lhe o bezerro cevado.
31 Ma' qa pa' ƚatata qa yit'ijets pa'aj: “Ya's, akha' ƚa'nyijupkii. Qa week ene' yiwekwekits akha' eƚ'ewi'ƚƚe in ƚantsat'etsij.
31 Replicou-lhe o pai: Filho, tu sempre estás comigo, e tudo o que é meu é teu;
32 Qa lesƚe ƚe'wisij qu' jitaqsiijkii pa'qu' ƚe'wis neƚuye' qa' ƚe'sitse' ine'mkii, qe hane'en, ha'ne ek'ini'j humtitax qu' hats nawa'm qete'e' mexe iƚa'x. Hamtaxiikii qa hane'ej qa jite'wen iye.”—
32 era justo, porém, regozijarmo-nos e alegramo-nos, porque este teu irmão estava morto, e reviveu; tinha-se perdido, e foi achado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.