Lucas 11

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Qa ƚunye'jkii iye pa'aj pa' Jesús in iyin qa pa'n qu' na'ni'iji' iye pa'aj in iyin, qa in yili'ij pa'aj, qa pa' ewi'ƚ pekhewe' ƚ'ijatshenhei, qa yit'ijets pa'aj: —Yatsat'axyij, ets'ijatsheni'ƚij qu' nek'iyini'ƚ, in ƚunye'jek ka' Juan Bautista'ik'i in yijatshenij he' ƚ'ijatshenhei.—
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Pa' Jesús qa yit'ij pa'aj: —Qu' iyini'ƚ qa it'iƚij: “Intata, neniwqinhetji'ha aka' qiji' ii. Yape namets pa' ƚahats'ij qu' qi'ija qu' enek'enhei.
2 Jesus respondeu:
3 Esƚisi'ƚij ha'ne neƚuji' pa'qu' hetuji'ƚ in ƚunye'jek week neƚuts.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Iwu'mi'ƚyik'ui pe' uƚ'ets haqsi'ji'ƚijkii in yijunyejeyi'ƚek in hiwejinƚi'iƚ week nekhewe' uƚ'ax yaqsi'jtaxi'ƚ ye'mijkii. Hasu'uj etswejinƚi'iƚij qu' netswumi'ƚju' pa' witaqjaajinkeye'j.”—
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Qa yit'ij iye pa'aj pa' Jesús: —Jit'enqeku'ni' ek pa'qu' ewi'ƚe' ekheweli'ƚ qu' nana'l pa'qu' ƚejuwaika'ye', qa' nakii in hats ƚeqewuk'uji' naja'x, qa' nit'ijets: “Waika', atsatkinhenin qeku'nets wetshetk'ewi'ƚe' pane',
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 qe hanee'ij namyii ha' ewi'ƚ waika' iye toxii pa' ta'ƚji'. Ham yaqi'ijup qu' hetisij.”
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Pakha'an qa nekuƚetsfik'i qa' nit'ij: “Hasu'uj atsjati'meten. Hats yijanit'axji' na' ƚeji' qa yiwhifetsju' iye ene' yilits. Qa nite' ƚeke' qu' netsiipha'm qu' k'eƚisij pe'ye'.”
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Hit'ij ewets, in yemjeetax in ƚejuwaika'tax qa nite' ni'yijupha'm qu' netisij pe'ye', qa hastaax qa' niipha'm qe ta'ƚets in nite' yili'ij in iyinijetsji'kii. Ma' qa week tisij pe'qu' hami'im.
8 Jesus disse:
9 Qa hik ta'ƚijupi' qu' hit'iƚij ewets: “Iyini'ƚetskii qa' esti'yi'ƚij. Mowo'oƚiikii qa' i'weni'ƚ. Ilani'ƚetskii na' ƚeji' qa nenit'iƚij e'mii qhof.”
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Qe week na'aj iyinkii qa testii. Qa na'aj wo'oikii qa yi'wen iye. Qa na'aj yilanetskii na'aj ƚeji' qa' wenit'iji'mii qhof.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 Jit'enqeku'ni' ek iye pa'qu' ewi'ƚe' ekheweli'ƚ qu' hats nana'li'm pe'qu' ƚelitse', qa pa'qu' ƚa'se' qu' niyintaxijets sehetse', ¿me qa' netisij pa'qu' q'oiq'oye' in iyintaxijets sehetse'?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 I'nƚi'i qu' niyintaxijets pe'qu' ƚihi'ye', ¿me qa' netisij pe'qu' neyeye'?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Qe ekheweli'ƚ in uƚ'etstaxi'ƚ qa ƚe'niyayi'ƚij pa'qu' ƚisi'ƚij wekwek ƚe'wis ene' elitsi'ƚ, qa na' Atata'aƚ i'ni' na' wa's in ƚe'wiisija, qa les in ƚe'wis wiikfik'i qu' netisij na' Espíritu Santo pekhewe' qu' niyinijets.—
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Qa pa' Jesús qa yukinik'uifik'i pa'aj pa' jukhew pa' i'ntaxji', ewi'ƚ inwo'met ham ƚe'lijeye'. Qa ƚunye'jkii pakha'aj pa' inwo'met in hats ikfik'i, qa pa' jukhew qa hats iyet pa'aj. Qa pe' olots jukhew qa efuts qa qi in yitjuƚaxijpha'm pa'aj aka' ƚunye'jkii.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Qa uja'x pe' yit'ijju': —Pakha'ƚe Beelzebú, ƚatata pe' inwo'metets, tisij hane'en pa' ƚet'unha'xijup qa ƚeke' in yuki'nfik'ikii pekhewe' inwo'metets.—
15 mas alguns disseram: — É
16 Qa pekhewepƚe qa naqjaajinkeyu'ujek, ma' qa yiyajitaxijets qu' nethinij pa'qu' ham ƚunye'ji'iju'ƚ qu' nata'ƚetspha'm na' wa's.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Pa' Jesús qa hats nikfe'lets pa' ƚaqjamtikineyejeitaxkii pekhewe'en, qa yit'ijji'ju': —Na'aj qi witset qu' nawatlanju'kii ma' qa ƚakha'ƚe ƚete'm qu' netwuƚ'enhetju', qa hik ƚunye'j iye na'aj ewi'ƚ jukhew qa ƚelits qa ƚewhe'ye' iye in watlanju'kii, qa ƚekhewelƚe ƚete'm iye in wetwuƚ'enhetju'.
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Qa hik ƚunye'j iye nakha' Satanás qu' neqet'ets wetju'ƚkii qa wapilƚe wetju'ƚkii, ¿qa pa'n ƚunye'j qu'nte' niliyi'ij pa' ƚet'unha'x? Aka'an hit'iƚij ewets qe ƚit'iƚijets in hata'ƚijets pa' ƚet'unha'x pa' Beelzebú qa ƚeke' in hukinfik'ikii ne' inwo'metets.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Ekheweli'ƚ in ƚit'iƚijets qu' hukinfik'ikii pe' inwo'metets qu' nata'ƚets pa' ƚet'unha'x pa' Beelzebú, ¿qa ƚek ƚet'unha'xek pa' yit'iji' nekhewe' elitsi'ƚ in yiwu'mfik'i pe' inwo'metets? Qa hik ta'ƚijupi', nekhewe'en qu' hik nekhewe'ye' qu' nejeƚiƚijik'ui aka' ƚit'iƚijju'.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Qa yakha' in hukinfik'ikii ne' inwo'metets qa hit'iji' pe' ƚayaqsi'ƚe na' Dios, qa aka'an qa hats jutsiqaxij na' tenek'enheiji' na' Dios hats namtaxi'ƚ ewetsju'.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 Pa'qu' jukhewe' in t'un, watjanithen week na'l ƚatjanetits, qa yejeeƚija pe'qu' ƚetsi'ye', qa pekhewe' i'nifi wekwek pekhe'en qa ham peeyi'ijkii qe tejeƚitii.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Qa na'lƚe iye pakha' les t'un iye wiikfik'i t'anipji' pakha'an, ma' qa t'ilit'ets qa naxij, qa nitka'mij week pe' ƚatjanetistax hik pekhewe' qi in wetjumtitaxets. Qa yeka'xik'ui pe' week ƚewekwekitstax qa week t'ihinijkii.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 Pakha' qu' nite' yi'feyi'ij pakha'an yejuihife'ej. Qa pakha' nite' tsi'fenij in haqsi'jje'mkii qa yak'esa'xƚekii.—
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 —Pa'qu' ewi'ƚe' espíritu uƚ'ax in ikik'uifik'i na'aj jukhew, ma' qa nekƚi'ikii pa' ham i'ni'i' yisƚaxkii, wo'taxiikii ƚawapiihiwet'e. Qa in nite' yi'wen pa'qu' nawapi'yi', qa yijamtikii: “Maa, ma hapiliyek ke' yitsi' ke' hata'ƚifi.”
24 Jesus continuou:
25 Qa in tepilii qa yi'wen in hats wetp'ilastaxifi qa hats wanaqsi'jtaxifi iye.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Ma' qa ik iye qa yi'wen qa t'eqe'mets pekhewep iye wetsjuk tatsai (7) espíritu les uƚ'ets wiikfi' nite' hik ƚunyejei pakha'an. Ma' qa week enewe'en qa uiji'teje'm iye qa i'nji' iye pakha' jukhew. Pakha'an ma' qa les qi'ija in uƚ'ax, nite' hik ƚunye'j in yojo.—
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 In mexe iyetij pa'aj pa' Jesús ekewe' wekwek, qa ewi'ƚ pe' efu i'nji'teje'm pekhewe' olots, qa taya'yij pa'aj in yit'ij: —Qi qu' ƚe'wisi'imkii pe' efu ƚata'ƚets in ƚenekfik'i qa nefunenkii iye.—
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Qa yeku'ƚ pa'aj pa' Jesús: —Ehe, qa lesƚe qu' qi qu' ƚe'sitsi'imkiiha pekhewe' qu' nepiye'ek'i eke' ƚe'lijei na' Dios qa yaqsi'jijkiiha iye.—
28 Mas Jesus respondeu:
29 Pekhewe' olots jukhew qa efuts, in hats les t'ijaifik'i qa olots wiikfik'i, ma' qa pa' Jesús qa yit'ij pa'aj: —Ene' hane'ej na'l ha'ne ƚahats'ij qi in uƚ'ets, iyintaxets qu' net'ethinheti'yij pa'qu' ewi'ƚ ham ƚunye'ji'iju'ƚ, qa teesƚe qu' net'ethinheti'yij, qa ewi'ƚƚe hatse' qu' net'ethinheti'yij ka' ƚunye'jkii ka' Jonas'ik'i.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Qe hik qu' ƚunye'ji'ija ka' ƚunye'jkii ka' Jonas'ik'i in yamii ma' qa jutsiqetsi'm kakha' qek ƚunyejeye'taxkii kekhewe' Nínive ƚeiƚetsik'i, qa hik aka' qu' ƚunyeji'ijek ha'ne Ƚa's na' Jukhew enewe' hane'ej ƚahats'ij.
30 Assim como o
31 Kekhe' qi witnene efu'uk'i ta'ƚiiju' na' i'wk'uyi'liiju' niipha'm hatse' qu' newetjeyumtshentax ene' jukhew ha'ne hane'ej ƚahats'ij, ma' qa' nit'iƚij ewets qu' qiye' qu' uƚ'etsi'iƚ, qe kekhe'en toxii pa' ta'ƚji' qa namii qe qa' nepi'ye'ej ka' qi ƚikfeliya'xkii ka' Salomon'ik'i. Qa hane'ej, jeƚ qeku'ni'ƚek nakha' les t'anipji'ha ka' Salomon'ik'i hats ha'ne i'ntaxi'in.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Kekhewe' Nínive ƚeiƚetsik'i niipha'mkii hatse' qu' newetjeyumtshentax ene' jukhew ha'ne hane'ej ƚahats'ij, ma' qa' nit'iƚij ewets qu' qiye' qu' uƚ'etsi'iƚ, qe kekhewe'en yili'ij pe' uƚ'ets in yaqsiijkii in yepi'ye' ek'i ke' ƚe'lijei pa' Dios nifeli'm kakha' Jonas'ik'i. Qa hane'ej, jeƚ qeku'ni'ƚek nakha' les t'anipji'ha ka' Jonas'ik'i hats ha'ne i'ntaxi'in.—
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 —Ham pa'qu' nene'ƚji' fetitjiye' qa nat'inkii, qa nite' ƚeke' iye qu' nit'onijju' pe'qu' ti'najki'ye' ƚasi'ye'. We'nitonpha'm yijat'ij qe we'nenpha'm hats'inha qa week yi'wenkii pe'qu' nuiteje'mkii.
33 Jesus continuou:
34 Ne' otoi hik ƚunyejei qu' ƚefetitjiye' na' ese'n, qa hik ta'ƚijupi', ne' otoi qu' ƚe'sitse' qa' nana'ljiim kiyek na' ese'n. Qa qu' uƚ'etse'ƚe ne' otoi qa' nooye'jiimkiyek na' ese'n.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Jeƚ etij pa' na'lkii in'etji' qa hasu'uj qu' noo'ye'kii.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Qe qu' weeke' na' ese'n qu' hik ƚunye'je' qu' nana'lkii qa ham pa'qu' ƚuk'eye' qu' noo'ye'kii, ma' qa' qi'ija qu' nana'l e'mkii hik qu' ƚunye'je' ne'ej fetitjii qu' nanalit epji' pa'qu' ƚ'uƚaxe'.—
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 In yili'ij pa'aj pa' Jesús in iyet, qa pa' ewi'ƚ fariseo qa t'eqe'mets qu' netekiƚi'ju' pe' ƚetsi'ii. Qa pa' Jesús qa yijayan pa'aj qa uiteje'm qa i'nijupju' pa' ƚekula'x.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Pa' fariseo qa qi in yitjuƚaxijpha'm pa'aj in yi'wen pa' Jesús in nite' yijayanij pakha' yit'ij pe' ƚawa'mhitsik'i qu' nojo qu' nawa'nqa' qa' i'nk'aƚe netek.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Qa pakha'ƚe Yatsat'ax'inij qa yit'ijets pa'aj: —Ek'en qeku'ni'ƚek ekheweli'ƚ fariseol, ekheweli'ƚ ƚenliji'ƚju' na' i'nfik'i na' wasu qa tok'o iye, qa nakha'ƚe ƚatawe'jji' qa topo'oj nakha' wit'ejtenheye'j qa na' uƚ'ax iye.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Ham ƚenikfe'li'iƚets. Nakha' yaqsiijkii na' i'nfik'i, ¿me nite' yaqsiijkii iye na' i'nteje'm?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Ihini'ƚij yijat'ij nekhewe' wekwek topo'oj nakha' i'nteje'm qa' ƚisi'ƚ ne' ham yiwq'axine', ma' qa' hayitse' yijat'ij qu' ham ƚejili'ye' na' i'nteje'm qa na' i'nfik'i.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 ¡Qa hiyee'ƚe e'newusitsi'ƚ fariseol! Qe in ƚeqethentaxi'ƚfik'i ne'ej menta qa ne'ej ruda qa week iye ni'khewepij ƚesejets, in yamets qu' diezse' qa ewi'ƚ na'aj ƚetisi'ƚij na' Dios. Qa ƚ'anƚi'iƚipji'kii nite' ƚaqsiiƚijkii pa' yatsathen qa pa' witeqsu'unka'xij iye pa' Dios. Hik ekewe'tax qek aqsiiƚijkii yijat'ij, qa hasu'ujƚetax qek ili'iƚij kekhewep iye hats ƚaqsi'ji'ƚijkii.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ fariseol! Qe ƚisu'uni'ƚ wiikfik'i qu' ni'iƚipji' ne'ej ƚots'oji'laxits ne'ej tenek'enhei ne' witlijtsitjiyitsifi, qa ƚisu'uni'ƚ iye qu' eniwetfelhe'yiƚi'mkii ne' witaqhawetitsji'.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ! Qe hik ejunyejeyi'ƚ ne'ej nimeƚkui qe hats nite' yeqet'etsiikii na'aj i'ni' qa t'otsipji'kii ene' jukhew qa efuts qe nite' nikfe'lets.—
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Qa yeku'ƚ pa'aj pa' ewi'ƚ i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei: —Maestro, in ƚit'ij aka'an yekheweli'ƚ iye in ƚatswakanini'ƚkii iye.—
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Pa' Jesús qa yit'ij: —¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ iye ekheweli'ƚ, i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei! Qe ƚiƚkonini'ƚij ene' jukhew pe' niihetits witqatai jutsitets qu' jinteka'xtax, qa ekheweli'ƚ qa nite' ƚisu'uni'ƚ qu' eka'xi'ƚ nite' ewii'ƚe' iye pe'qu' ayaqsiyi'iƚ qu' ekumhini'ƚi'.
46 Jesus respondeu:
47 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ! Qe ƚeniihini'ƚpha'm qa ƚaqsi'ji'ƚ ne' ƚenimeƚkui ke' profetalik'i in hik ekewe' ƚalanhei iye ke' aqa'jteyi'ƚik'i.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Qa aka'an in ƚaqsiiƚijkii, ma' qa hats ƚi'sinhetiƚijupi' aka' yaqsiijkii ke' aqa'jteyi'ƚik'i, qe kekhewe'en nilanju' qa ekheweli'ƚ qa ƚeniihini'ƚpha'm ƚaqsi'ji'ƚ ne' ƚenimeƚkui.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Qa hik ta'ƚijupi' na' qi ƚikfeliya'xkii na' Dios in yit'ij iye: “He'nukini'ƚ ei hatse' pe'qu' profetale' qa apóstoles iye, pekhewe'en qa' natlanhetiiju' pe'qu' uja'xe' qa pekhewep iye qa' natawitjaxtii.”
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Qa hik ta'ƚijupi' ene' hane'ej ha'ne ƚahats'ij qu' netitijitiyijets hatse' qu' ƚekhewele' qu' nanlanju' pe' week profetalik'i in uja'xek pe' talanhetii'ju'kii ta'ƚijii in i'nk'a wanaqsiijkii ha'ne sehe'.
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 Qa' nata'ƚijii in talanhetii ka' Abel'ik'i qa' namijii in talanhetii ka' Zacarias'ik'i. Hikka' talanheti'yi' nakha' ƚeqewuk'uji'ju' na' ts'eewe'epji' (altar) qa ne' t'ejutshenheti'yets na' Dios. Ehe, yakha' hit'iƚij ewets, aka'an in t'enhetiyipji' iye enewe' hane'ej ƚahats'ij.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ, i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei! Qe ekheweli'ƚ ƚaqsi'jtaxi'ƚ ne' ƚejinje' na' witikfeliya'xkii. Qa ekheweli'ƚ nite' ƚe'nuihiyu'uƚii qa nite' ƚiwejiniƚi'm iye nekhewe' hats nuihiyu'taxii.—
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 In ikik'uifik'i pa'aj pa' Jesús pe' wititsi', qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa pekhewe' iye fariseol, qa yijayanfik'i pa'aj, ma' qa yapeƚek qa iyetƚe etsek pa'aj qe qi in nayu'um, qa pekhel ƚ'anyejeyetskii in nifaakankii,
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 qe tewqeleiƚetaxijik'ui qu' nophe'ƚji' pa'qu' nit'ij.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.