Lucas 11

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Qa ƚunye'jkii iye pa'aj pa' Jesús in iyin qa pa'n qu' na'ni'iji' iye pa'aj in iyin, qa in yili'ij pa'aj, qa pa' ewi'ƚ pekhewe' ƚ'ijatshenhei, qa yit'ijets pa'aj: —Yatsat'axyij, ets'ijatsheni'ƚij qu' nek'iyini'ƚ, in ƚunye'jek ka' Juan Bautista'ik'i in yijatshenij he' ƚ'ijatshenhei.—
1 De uma feita, estava Jesus orando em certo lugar; quando terminou, um dos seus discípulos lhe pediu: Senhor, ensina-nos a orar como também João ensinou aos seus discípulos.
2 Pa' Jesús qa yit'ij pa'aj: —Qu' iyini'ƚ qa it'iƚij: “Intata, neniwqinhetji'ha aka' qiji' ii. Yape namets pa' ƚahats'ij qu' qi'ija qu' enek'enhei.
2 Então, ele os ensinou: Quando orardes, dizei:
3 Esƚisi'ƚij ha'ne neƚuji' pa'qu' hetuji'ƚ in ƚunye'jek week neƚuts.
3 o pão nosso cotidiano dá-nos de dia em dia;
4 Iwu'mi'ƚyik'ui pe' uƚ'ets haqsi'ji'ƚijkii in yijunyejeyi'ƚek in hiwejinƚi'iƚ week nekhewe' uƚ'ax yaqsi'jtaxi'ƚ ye'mijkii. Hasu'uj etswejinƚi'iƚij qu' netswumi'ƚju' pa' witaqjaajinkeye'j.”—
4 perdoa-nos os nossos pecados, pois também nós perdoamos a todo o que nos deve;
5 Qa yit'ij iye pa'aj pa' Jesús: —Jit'enqeku'ni' ek pa'qu' ewi'ƚe' ekheweli'ƚ qu' nana'l pa'qu' ƚejuwaika'ye', qa' nakii in hats ƚeqewuk'uji' naja'x, qa' nit'ijets: “Waika', atsatkinhenin qeku'nets wetshetk'ewi'ƚe' pane',
5 Disse-lhes ainda Jesus: Qual dentre vós, tendo um amigo, e este for procurá-lo à meia-noite e lhe disser: Amigo, empresta-me três pães,
6 qe hanee'ij namyii ha' ewi'ƚ waika' iye toxii pa' ta'ƚji'. Ham yaqi'ijup qu' hetisij.”
6 pois um meu amigo, chegando de viagem, procurou-me, e eu nada tenho que lhe oferecer.
7 Pakha'an qa nekuƚetsfik'i qa' nit'ij: “Hasu'uj atsjati'meten. Hats yijanit'axji' na' ƚeji' qa yiwhifetsju' iye ene' yilits. Qa nite' ƚeke' qu' netsiipha'm qu' k'eƚisij pe'ye'.”
7 E o outro lhe responda lá de dentro, dizendo: Não me importunes; a porta já está fechada, e os meus filhos comigo também já estão deitados. Não posso levantar-me para tos dar;
8 Hit'ij ewets, in yemjeetax in ƚejuwaika'tax qa nite' ni'yijupha'm qu' netisij pe'ye', qa hastaax qa' niipha'm qe ta'ƚets in nite' yili'ij in iyinijetsji'kii. Ma' qa week tisij pe'qu' hami'im.
8 digo-vos que, se não se levantar para dar-lhos por ser seu amigo, todavia, o fará por causa da importunação e lhe dará tudo o de que tiver necessidade.
9 Qa hik ta'ƚijupi' qu' hit'iƚij ewets: “Iyini'ƚetskii qa' esti'yi'ƚij. Mowo'oƚiikii qa' i'weni'ƚ. Ilani'ƚetskii na' ƚeji' qa nenit'iƚij e'mii qhof.”
9 Por isso, vos digo: Pedi, e dar-se-vos-á; buscai, e achareis; batei, e abrir-se-vos-á.
10 Qe week na'aj iyinkii qa testii. Qa na'aj wo'oikii qa yi'wen iye. Qa na'aj yilanetskii na'aj ƚeji' qa' wenit'iji'mii qhof.
10 Pois todo o que pede recebe; o que busca encontra; e a quem bate, abrir-se-lhe-á.
11 Jit'enqeku'ni' ek iye pa'qu' ewi'ƚe' ekheweli'ƚ qu' hats nana'li'm pe'qu' ƚelitse', qa pa'qu' ƚa'se' qu' niyintaxijets sehetse', ¿me qa' netisij pa'qu' q'oiq'oye' in iyintaxijets sehetse'?
11 Qual dentre vós é o pai que, se o filho lhe pedir [pão, lhe dará uma pedra? Ou se pedir] um peixe, lhe dará em lugar de peixe uma cobra?
12 I'nƚi'i qu' niyintaxijets pe'qu' ƚihi'ye', ¿me qa' netisij pe'qu' neyeye'?
12 Ou, se lhe pedir um ovo lhe dará um escorpião?
13 Qe ekheweli'ƚ in uƚ'etstaxi'ƚ qa ƚe'niyayi'ƚij pa'qu' ƚisi'ƚij wekwek ƚe'wis ene' elitsi'ƚ, qa na' Atata'aƚ i'ni' na' wa's in ƚe'wiisija, qa les in ƚe'wis wiikfik'i qu' netisij na' Espíritu Santo pekhewe' qu' niyinijets.—
13 Ora, se vós, que sois maus, sabeis dar boas dádivas aos vossos filhos, quanto mais o Pai celestial dará o Espírito Santo àqueles que lho pedirem?
14 Qa pa' Jesús qa yukinik'uifik'i pa'aj pa' jukhew pa' i'ntaxji', ewi'ƚ inwo'met ham ƚe'lijeye'. Qa ƚunye'jkii pakha'aj pa' inwo'met in hats ikfik'i, qa pa' jukhew qa hats iyet pa'aj. Qa pe' olots jukhew qa efuts qa qi in yitjuƚaxijpha'm pa'aj aka' ƚunye'jkii.
14 De outra feita, estava Jesus expelindo um demônio que era mudo. E aconteceu que, ao sair o demônio, o mudo passou a falar; e as multidões se admiravam.
15 Qa uja'x pe' yit'ijju': —Pakha'ƚe Beelzebú, ƚatata pe' inwo'metets, tisij hane'en pa' ƚet'unha'xijup qa ƚeke' in yuki'nfik'ikii pekhewe' inwo'metets.—
15 Mas alguns dentre eles diziam: Ora, ele expele os demônios pelo poder de Belzebu, o maioral dos demônios.
16 Qa pekhewepƚe qa naqjaajinkeyu'ujek, ma' qa yiyajitaxijets qu' nethinij pa'qu' ham ƚunye'ji'iju'ƚ qu' nata'ƚetspha'm na' wa's.
16 E outros, tentando-o, pediam dele um sinal do céu.
17 Pa' Jesús qa hats nikfe'lets pa' ƚaqjamtikineyejeitaxkii pekhewe'en, qa yit'ijji'ju': —Na'aj qi witset qu' nawatlanju'kii ma' qa ƚakha'ƚe ƚete'm qu' netwuƚ'enhetju', qa hik ƚunye'j iye na'aj ewi'ƚ jukhew qa ƚelits qa ƚewhe'ye' iye in watlanju'kii, qa ƚekhewelƚe ƚete'm iye in wetwuƚ'enhetju'.
17 E, sabendo ele o que se lhes passava pelo espírito, disse-lhes: Todo reino dividido contra si mesmo ficará deserto, e casa sobre casa cairá.
18 Qa hik ƚunye'j iye nakha' Satanás qu' neqet'ets wetju'ƚkii qa wapilƚe wetju'ƚkii, ¿qa pa'n ƚunye'j qu'nte' niliyi'ij pa' ƚet'unha'x? Aka'an hit'iƚij ewets qe ƚit'iƚijets in hata'ƚijets pa' ƚet'unha'x pa' Beelzebú qa ƚeke' in hukinfik'ikii ne' inwo'metets.
18 Se também Satanás estiver dividido contra si mesmo, como subsistirá o seu reino? Isto, porque dizeis que eu expulso os demônios por Belzebu.
19 Ekheweli'ƚ in ƚit'iƚijets qu' hukinfik'ikii pe' inwo'metets qu' nata'ƚets pa' ƚet'unha'x pa' Beelzebú, ¿qa ƚek ƚet'unha'xek pa' yit'iji' nekhewe' elitsi'ƚ in yiwu'mfik'i pe' inwo'metets? Qa hik ta'ƚijupi', nekhewe'en qu' hik nekhewe'ye' qu' nejeƚiƚijik'ui aka' ƚit'iƚijju'.
19 E, se eu expulso os demônios por Belzebu, por quem os expulsam vossos filhos? Por isso, eles mesmos serão os vossos juízes.
20 Qa yakha' in hukinfik'ikii ne' inwo'metets qa hit'iji' pe' ƚayaqsi'ƚe na' Dios, qa aka'an qa hats jutsiqaxij na' tenek'enheiji' na' Dios hats namtaxi'ƚ ewetsju'.
20 Se, porém, eu expulso os demônios pelo dedo de Deus, certamente, é chegado o reino de Deus sobre vós.
21 Pa'qu' jukhewe' in t'un, watjanithen week na'l ƚatjanetits, qa yejeeƚija pe'qu' ƚetsi'ye', qa pekhewe' i'nifi wekwek pekhe'en qa ham peeyi'ijkii qe tejeƚitii.
21 Quando o valente, bem-armado, guarda a sua própria casa, ficam em segurança todos os seus bens.
22 Qa na'lƚe iye pakha' les t'un iye wiikfik'i t'anipji' pakha'an, ma' qa t'ilit'ets qa naxij, qa nitka'mij week pe' ƚatjanetistax hik pekhewe' qi in wetjumtitaxets. Qa yeka'xik'ui pe' week ƚewekwekitstax qa week t'ihinijkii.
22 Sobrevindo, porém, um mais valente do que ele, vence-o, tira-lhe a armadura em que confiava e lhe divide os despojos.
23 Pakha' qu' nite' yi'feyi'ij pakha'an yejuihife'ej. Qa pakha' nite' tsi'fenij in haqsi'jje'mkii qa yak'esa'xƚekii.—
23 Quem não é por mim é contra mim; e quem comigo não ajunta espalha.
24 —Pa'qu' ewi'ƚe' espíritu uƚ'ax in ikik'uifik'i na'aj jukhew, ma' qa nekƚi'ikii pa' ham i'ni'i' yisƚaxkii, wo'taxiikii ƚawapiihiwet'e. Qa in nite' yi'wen pa'qu' nawapi'yi', qa yijamtikii: “Maa, ma hapiliyek ke' yitsi' ke' hata'ƚifi.”
24 Quando o espírito imundo sai do homem, anda por lugares áridos, procurando repouso; e, não o achando, diz: Voltarei para minha casa, donde saí.
25 Qa in tepilii qa yi'wen in hats wetp'ilastaxifi qa hats wanaqsi'jtaxifi iye.
25 E, tendo voltado, a encontra varrida e ornamentada.
26 Ma' qa ik iye qa yi'wen qa t'eqe'mets pekhewep iye wetsjuk tatsai (7) espíritu les uƚ'ets wiikfi' nite' hik ƚunyejei pakha'an. Ma' qa week enewe'en qa uiji'teje'm iye qa i'nji' iye pakha' jukhew. Pakha'an ma' qa les qi'ija in uƚ'ax, nite' hik ƚunye'j in yojo.—
26 Então, vai e leva consigo outros sete espíritos, piores do que ele, e, entrando, habitam ali; e o último estado daquele homem se torna pior do que o primeiro.
27 In mexe iyetij pa'aj pa' Jesús ekewe' wekwek, qa ewi'ƚ pe' efu i'nji'teje'm pekhewe' olots, qa taya'yij pa'aj in yit'ij: —Qi qu' ƚe'wisi'imkii pe' efu ƚata'ƚets in ƚenekfik'i qa nefunenkii iye.—
27 Ora, aconteceu que, ao dizer Jesus estas palavras, uma mulher, que estava entre a multidão, exclamou e disse-lhe: Bem-aventurada aquela que te concebeu, e os seios que te amamentaram!
28 Qa yeku'ƚ pa'aj pa' Jesús: —Ehe, qa lesƚe qu' qi qu' ƚe'sitsi'imkiiha pekhewe' qu' nepiye'ek'i eke' ƚe'lijei na' Dios qa yaqsi'jijkiiha iye.—
28 Ele, porém, respondeu: Antes, bem-aventurados são os que ouvem a palavra de Deus e a guardam!
29 Pekhewe' olots jukhew qa efuts, in hats les t'ijaifik'i qa olots wiikfik'i, ma' qa pa' Jesús qa yit'ij pa'aj: —Ene' hane'ej na'l ha'ne ƚahats'ij qi in uƚ'ets, iyintaxets qu' net'ethinheti'yij pa'qu' ewi'ƚ ham ƚunye'ji'iju'ƚ, qa teesƚe qu' net'ethinheti'yij, qa ewi'ƚƚe hatse' qu' net'ethinheti'yij ka' ƚunye'jkii ka' Jonas'ik'i.
29 Como afluíssem as multidões, passou Jesus a dizer: Esta é geração perversa! Pede sinal; mas nenhum sinal lhe será dado, senão o de Jonas.
30 Qe hik qu' ƚunye'ji'ija ka' ƚunye'jkii ka' Jonas'ik'i in yamii ma' qa jutsiqetsi'm kakha' qek ƚunyejeye'taxkii kekhewe' Nínive ƚeiƚetsik'i, qa hik aka' qu' ƚunyeji'ijek ha'ne Ƚa's na' Jukhew enewe' hane'ej ƚahats'ij.
30 Porque, assim como Jonas foi sinal para os ninivitas, o Filho do Homem o será para esta geração.
31 Kekhe' qi witnene efu'uk'i ta'ƚiiju' na' i'wk'uyi'liiju' niipha'm hatse' qu' newetjeyumtshentax ene' jukhew ha'ne hane'ej ƚahats'ij, ma' qa' nit'iƚij ewets qu' qiye' qu' uƚ'etsi'iƚ, qe kekhe'en toxii pa' ta'ƚji' qa namii qe qa' nepi'ye'ej ka' qi ƚikfeliya'xkii ka' Salomon'ik'i. Qa hane'ej, jeƚ qeku'ni'ƚek nakha' les t'anipji'ha ka' Salomon'ik'i hats ha'ne i'ntaxi'in.
31 A rainha do Sul se levantará, no Juízo, com os homens desta geração e os condenará; porque veio dos confins da terra para ouvir a sabedoria de Salomão. E eis aqui está quem é maior do que Salomão.
32 Kekhewe' Nínive ƚeiƚetsik'i niipha'mkii hatse' qu' newetjeyumtshentax ene' jukhew ha'ne hane'ej ƚahats'ij, ma' qa' nit'iƚij ewets qu' qiye' qu' uƚ'etsi'iƚ, qe kekhewe'en yili'ij pe' uƚ'ets in yaqsiijkii in yepi'ye' ek'i ke' ƚe'lijei pa' Dios nifeli'm kakha' Jonas'ik'i. Qa hane'ej, jeƚ qeku'ni'ƚek nakha' les t'anipji'ha ka' Jonas'ik'i hats ha'ne i'ntaxi'in.—
32 Ninivitas se levantarão, no Juízo, com esta geração e a condenarão; porque se arrependeram com a pregação de Jonas. E eis aqui está quem é maior do que Jonas.
33 —Ham pa'qu' nene'ƚji' fetitjiye' qa nat'inkii, qa nite' ƚeke' iye qu' nit'onijju' pe'qu' ti'najki'ye' ƚasi'ye'. We'nitonpha'm yijat'ij qe we'nenpha'm hats'inha qa week yi'wenkii pe'qu' nuiteje'mkii.
33 Ninguém, depois de acender uma candeia, a põe em lugar escondido, nem debaixo do alqueire, mas no velador, a fim de que os que entram vejam a luz.
34 Ne' otoi hik ƚunyejei qu' ƚefetitjiye' na' ese'n, qa hik ta'ƚijupi', ne' otoi qu' ƚe'sitse' qa' nana'ljiim kiyek na' ese'n. Qa qu' uƚ'etse'ƚe ne' otoi qa' nooye'jiimkiyek na' ese'n.
34 São os teus olhos a lâmpada do teu corpo; se os teus olhos forem bons, todo o teu corpo será luminoso; mas, se forem maus, o teu corpo ficará em trevas.
35 Jeƚ etij pa' na'lkii in'etji' qa hasu'uj qu' noo'ye'kii.
35 Repara, pois, que a luz que há em ti não sejam trevas.
36 Qe qu' weeke' na' ese'n qu' hik ƚunye'je' qu' nana'lkii qa ham pa'qu' ƚuk'eye' qu' noo'ye'kii, ma' qa' qi'ija qu' nana'l e'mkii hik qu' ƚunye'je' ne'ej fetitjii qu' nanalit epji' pa'qu' ƚ'uƚaxe'.—
36 Se, portanto, todo o teu corpo for luminoso, sem ter qualquer parte em trevas, será todo resplandecente como a candeia quando te ilumina em plena luz.
37 In yili'ij pa'aj pa' Jesús in iyet, qa pa' ewi'ƚ fariseo qa t'eqe'mets qu' netekiƚi'ju' pe' ƚetsi'ii. Qa pa' Jesús qa yijayan pa'aj qa uiteje'm qa i'nijupju' pa' ƚekula'x.
37 Ao falar Jesus estas palavras, um fariseu o convidou para ir comer com ele; então, entrando, tomou lugar à mesa.
38 Pa' fariseo qa qi in yitjuƚaxijpha'm pa'aj in yi'wen pa' Jesús in nite' yijayanij pakha' yit'ij pe' ƚawa'mhitsik'i qu' nojo qu' nawa'nqa' qa' i'nk'aƚe netek.
38 O fariseu, porém, admirou-se ao ver que Jesus não se lavara primeiro, antes de comer.
39 Qa pakha'ƚe Yatsat'ax'inij qa yit'ijets pa'aj: —Ek'en qeku'ni'ƚek ekheweli'ƚ fariseol, ekheweli'ƚ ƚenliji'ƚju' na' i'nfik'i na' wasu qa tok'o iye, qa nakha'ƚe ƚatawe'jji' qa topo'oj nakha' wit'ejtenheye'j qa na' uƚ'ax iye.
39 O Senhor, porém, lhe disse: Vós, fariseus, limpais o exterior do copo e do prato; mas o vosso interior está cheio de rapina e perversidade.
40 Ham ƚenikfe'li'iƚets. Nakha' yaqsiijkii na' i'nfik'i, ¿me nite' yaqsiijkii iye na' i'nteje'm?
40 Insensatos! Quem fez o exterior não é o mesmo que fez o interior?
41 Ihini'ƚij yijat'ij nekhewe' wekwek topo'oj nakha' i'nteje'm qa' ƚisi'ƚ ne' ham yiwq'axine', ma' qa' hayitse' yijat'ij qu' ham ƚejili'ye' na' i'nteje'm qa na' i'nfik'i.
41 Antes, dai esmola do que tiverdes, e tudo vos será limpo.
42 ¡Qa hiyee'ƚe e'newusitsi'ƚ fariseol! Qe in ƚeqethentaxi'ƚfik'i ne'ej menta qa ne'ej ruda qa week iye ni'khewepij ƚesejets, in yamets qu' diezse' qa ewi'ƚ na'aj ƚetisi'ƚij na' Dios. Qa ƚ'anƚi'iƚipji'kii nite' ƚaqsiiƚijkii pa' yatsathen qa pa' witeqsu'unka'xij iye pa' Dios. Hik ekewe'tax qek aqsiiƚijkii yijat'ij, qa hasu'ujƚetax qek ili'iƚij kekhewep iye hats ƚaqsi'ji'ƚijkii.
42 Mas ai de vós, fariseus! Porque dais o dízimo da hortelã, da arruda e de todas as hortaliças e desprezais a justiça e o amor de Deus; devíeis, porém, fazer estas coisas, sem omitir aquelas.
43 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ fariseol! Qe ƚisu'uni'ƚ wiikfik'i qu' ni'iƚipji' ne'ej ƚots'oji'laxits ne'ej tenek'enhei ne' witlijtsitjiyitsifi, qa ƚisu'uni'ƚ iye qu' eniwetfelhe'yiƚi'mkii ne' witaqhawetitsji'.
43 Ai de vós, fariseus! Porque gostais da primeira cadeira nas sinagogas e das saudações nas praças.
44 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ! Qe hik ejunyejeyi'ƚ ne'ej nimeƚkui qe hats nite' yeqet'etsiikii na'aj i'ni' qa t'otsipji'kii ene' jukhew qa efuts qe nite' nikfe'lets.—
44 Ai de vós que sois como as sepulturas invisíveis, sobre as quais os homens passam sem o saber!
45 Qa yeku'ƚ pa'aj pa' ewi'ƚ i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei: —Maestro, in ƚit'ij aka'an yekheweli'ƚ iye in ƚatswakanini'ƚkii iye.—
45 Então, respondendo um dos intérpretes da Lei, disse a Jesus: Mestre, dizendo estas coisas, também nos ofendes a nós outros!
46 Pa' Jesús qa yit'ij: —¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ iye ekheweli'ƚ, i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei! Qe ƚiƚkonini'ƚij ene' jukhew pe' niihetits witqatai jutsitets qu' jinteka'xtax, qa ekheweli'ƚ qa nite' ƚisu'uni'ƚ qu' eka'xi'ƚ nite' ewii'ƚe' iye pe'qu' ayaqsiyi'iƚ qu' ekumhini'ƚi'.
46 Mas ele respondeu: Ai de vós também, intérpretes da Lei! Porque sobrecarregais os homens com fardos superiores às suas forças, mas vós mesmos nem com um dedo os tocais.
47 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ! Qe ƚeniihini'ƚpha'm qa ƚaqsi'ji'ƚ ne' ƚenimeƚkui ke' profetalik'i in hik ekewe' ƚalanhei iye ke' aqa'jteyi'ƚik'i.
47 Ai de vós! Porque edificais os túmulos dos profetas que vossos pais assassinaram.
48 Qa aka'an in ƚaqsiiƚijkii, ma' qa hats ƚi'sinhetiƚijupi' aka' yaqsiijkii ke' aqa'jteyi'ƚik'i, qe kekhewe'en nilanju' qa ekheweli'ƚ qa ƚeniihini'ƚpha'm ƚaqsi'ji'ƚ ne' ƚenimeƚkui.
48 Assim, sois testemunhas e aprovais com cumplicidade as obras dos vossos pais; porque eles mataram os profetas, e vós lhes edificais os túmulos.
49 Qa hik ta'ƚijupi' na' qi ƚikfeliya'xkii na' Dios in yit'ij iye: “He'nukini'ƚ ei hatse' pe'qu' profetale' qa apóstoles iye, pekhewe'en qa' natlanhetiiju' pe'qu' uja'xe' qa pekhewep iye qa' natawitjaxtii.”
49 Por isso, também disse a sabedoria de Deus: Enviar-lhes-ei profetas e apóstolos, e a alguns deles matarão e a outros perseguirão,
50 Qa hik ta'ƚijupi' ene' hane'ej ha'ne ƚahats'ij qu' netitijitiyijets hatse' qu' ƚekhewele' qu' nanlanju' pe' week profetalik'i in uja'xek pe' talanhetii'ju'kii ta'ƚijii in i'nk'a wanaqsiijkii ha'ne sehe'.
50 para que desta geração se peçam contas do sangue dos profetas, derramado desde a fundação do mundo;
51 Qa' nata'ƚijii in talanhetii ka' Abel'ik'i qa' namijii in talanhetii ka' Zacarias'ik'i. Hikka' talanheti'yi' nakha' ƚeqewuk'uji'ju' na' ts'eewe'epji' (altar) qa ne' t'ejutshenheti'yets na' Dios. Ehe, yakha' hit'iƚij ewets, aka'an in t'enhetiyipji' iye enewe' hane'ej ƚahats'ij.
51 desde o sangue de Abel até ao de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e a casa de Deus. Sim, eu vos afirmo, contas serão pedidas a esta geração.
52 ¡Hiyee' e'newusitsi'ƚ, i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei! Qe ekheweli'ƚ ƚaqsi'jtaxi'ƚ ne' ƚejinje' na' witikfeliya'xkii. Qa ekheweli'ƚ nite' ƚe'nuihiyu'uƚii qa nite' ƚiwejiniƚi'm iye nekhewe' hats nuihiyu'taxii.—
52 Ai de vós, intérpretes da Lei! Porque tomastes a chave da ciência; contudo, vós mesmos não entrastes e impedistes os que estavam entrando.
53 In ikik'uifik'i pa'aj pa' Jesús pe' wititsi', qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa pekhewe' iye fariseol, qa yijayanfik'i pa'aj, ma' qa yapeƚek qa iyetƚe etsek pa'aj qe qi in nayu'um, qa pekhel ƚ'anyejeyetskii in nifaakankii,
53 Saindo Jesus dali, passaram os escribas e fariseus a argui-lo com veemência, procurando confundi-lo a respeito de muitos assuntos,
54 qe tewqeleiƚetaxijik'ui qu' nophe'ƚji' pa'qu' nit'ij.
54 com o intuito de tirar das suas próprias palavras motivos para o acusar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.