Mateus 19

Tupana Ehay Satere Mawe Pusupuo (MAVNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Toi'atumu'e kahu hawyi toto i ra'yn Iesui tetama Karireia pyi mekewat Iũtãu hy sakpo yi Iuteu kape toto.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Mi'i hawyi miit'in typy'i kahato tuwat hupi i'ewyte i'ahu rakaria. Mi'i haria ti Iesui ti'atu­moe­hãite kahato i'ahu rakaria itote.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Mi'i turan tõ'ẽ howawi nagnia ehay enoi haria ta'atuehay piat Iesui ti'aparap hap ta'atu­ky'esat haype. Mi'i hawyi ta'atuiã'ãg hap te'ero'e Iesui pe — Mehĩ urunãpin En sio waku apo uruwary wywo uruto'o'atoiat urumi­ky'esat ewy sio yt i'atu'e.
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 — U pãi e yt karãpe i apo nimuat sese miwan ete eiwemu'e apo'are aikotã mi'i pe sa'awy'i sese to'e — Ainug hap ihainia hawyi hary­poria wẽtup yn tutunug hap ete e. Wẽtup ipa'iat wẽtup iwary'i yn ni tutunug e miwan me.
4 Jesus respondeu:
5 Mi'i tupono tehary'i hawyi ihainia toiat to'ywot toty e hawyi toĩne'en tehary'i wywo yn. Mi'i hawyi toĩne'en tehary'i wywo hawyi wẽtup miit ewy yn na'yn topyhu'at wẽtup ihainia wẽtup hary­poria typy miit pytkai e Iesui.
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 To'okyi'at hawyi wẽtup miit yn na'yn ihainia hary­poria pytkai e. Katu­pono Tupana tunug mi'iria wẽtup miit ewywuat e. Mi'i tupono yt naku i ti Tupana mipehik watitek e Iesui nagnia ehay enoi haria pe
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Mi'i pote apo'i'atu'e — Kat poteĩ pyno Musei to'e ahepe sa'awy'i — Yt eiwo'o­wese i ehary'i wywuat hawyi ti ewetunug no iwan me aikotã ehary'i wywuat yt eiwo'o­wese i hap hawyi waku eiwo'o'atoiat e Musei i'atu'e.
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 — Ta'i yt eiwo'oky'e kuap i pote mio tã e Musei ehepe toĩne'en turan ma'ato sa'awy'i sese ti ipa'iat iwary'i nug hap e'at pe yt kat hin i wo'o'atoiat hap toĩne'en e.
8 Jesus respondeu:
9 Pywo pe ti uwe uwe he'aito kahato rakat atoiat hawyi toĩne'en wẽtup ok wywo mi'i miit ti'aparap kahato ra'yn Tupana wanẽtup hawe e Iesui Tupana ehay enoi haria pe.
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Mi'i pote ipotmu'eria — Urumu'e hat i'atu'e pyno yt karãpe i waku uruto'o'atoiat uruehary'i pote po'og waku yt iwary rakanuat i urutu­kupte'en sio yt i'atu'e.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 — Ma'ato tukupte'en iwary kahato rakaria i'ewyte tukupte'en yt iwary rakanuat i mesuwat yi tote e.
11 Jesus respondeu:
12 Tukupte'en wyti ihainia'in yt iwary rakat nuat i katu­pono ta'atu­hire pyi te ta'atu'ywã'ĩ pyi te yt i'atu'yp i rakaria e. I'ewyte ti tukupte'en wyti miit'in minug misa'ahep takat ewywuat ko'i e. I'ewyte yt yne i ma'ato tukupte'en tuereto — Uito yt atiky'esat i uiwary katu­pono po'og waku yt iwary rakanuat i areĩne'en Tupana potpap nug hamuat e haria e. Yt yne i wen ma'ato ho'okup mio tã e haria e. Mi'i tã ewei'e eiwa­nẽtup hawe pote waku mi'i tã eweikupte'en Tupana potpap nug hamo ma'ato yt pote yt e Iesui ipotmu'eria pe.
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Mi'i hawyi miit'in te'eropo'ok teran hira­karia Iesui kape — Mehĩ i'atu'e ereponug no urumẽpyt'in ete hawyi ehẽtup to Tupana pe urumẽpyt'in poityro hap i'atu'e. Mi'i hawyi ma'ato ipotmu'eria ti'atu­pyhyp kahato hira­karia howawi — Wãi'i'atu'e.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 — Yt ewei'atu­pyhyp tei'o hira­karia uhowawi pãi e Iesui ipotmu'eria pe. Tupana tiky'esat kahato temiit'in no hira­karia e. Tero tõ'ẽ uhowawi e. Katu­pono karãpe Tupana topyhu'at Morekuat no mesuwe mi'i hap e'at pe hira­karia ewywuat yn wakuat nuaria toi'airo temiit'in akag ko'i wo e Iesui temiit'in me.
14 Aí ele disse:
15 Mi'i hawyi tuwe­ponug hira­karia ete hawyi toi'atue­waku yne ra'yn topo wo hawyi tuwat i ra'yn Iesui'in itote pyi.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Mi'i turan wẽtup ok kurum put'ok'e hawyi to'e Iesui pe — Wo'omu'e hat waku sese ti En e. Uimu'e ro aikotã aikotã atipuẽti uheĩne'en wuat'i e'at piat hap sa'up e. Mi'i pote ariot ewawi uimu'e hamuat e katu­pono wakuat sese ti En Uhyt e.
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 — Tupana yn ni wakuat sese kurum e Iesui wuat'i e'at piat heĩne'en hap ky'esat hat pe. Uito ti wakuat sese ere'e apo uhepiat e. Pyno etunug no yne Tupana miky'esat miwan miat ko'i hawyi waku pe ereĩne'en e Iesui kurum me.
17 Jesus respondeu:
18 — Pyno etimo­herep to uhepe Uhyt kat imiky'esat ko'i waku atunug e. — Ta'i yt erepot'auka tei'o are yt ewary wary tei'o are yt sero'ok'ere tei'o are yt etoma'at tei'o wẽtup ehay wo e.
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 Etomõ­typot ro e'ywot ety e eti'atuky'e ro irania'in aikotã eweiky'e hap ok tã hap ewy e. Etunug mi'i tã mote waku pe ereĩne'en e Iesui kurum me.
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 — Ma'ato Uhyt e uihire pyi te ti rat mio tã e'e hap miwan miat atunug yne e. Kat e hap pyno mi'i hawyi waku atunug uheĩne'en wuat'i e'at piat hamuat puẽti hamo e.
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 — Ta'i wẽtup mo etunug hawyi hekat rakat sese wo ereĩne'en aru atipy pe atum kurum e. Pyno etum yne ekare'en ahyt yne hatek takaria pe hawyi era'aipok uhowawi ereto uhupi uhemiit no hamo kurum e Iesui wuat'i e'at piat ky'esat hat pe.
21 Jesus respondeu:
22 Mio tã e hap toikuap hawyi ti tohaty'u ra'yn topy'a pe hawyi toto ra'yn katu­pono yt toimõ'ẽ teran i tekare'en sok yt hekat i rakaria pe haype.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Mi'i hawyi Iesui to'e topot­mu'eria pe — Are pãi niatpo sese ti rat wekare'en ky'e haria tuwehyt'ok atipy pe aikope Tupana toĩne'en Morekuat no hawe e.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Pywo ti niatpo kahato aikotã aihũ iwato rakat Kameru teke teran awi ehapo ka'a puo hap ewy niatpo hap ewy e. Mi'i hap ewy ti ma'ato po'og po'og niatpo hekat rakaria te'eru­wehyt'ok Tupana etama pe e.
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Mio tã e hawyi ipotmu'eria te'eru­wa­nẽtup kahato — Pyno niatpo kahato Tupana etama pe uruwehyt'ok uruekat pote i'atu'e. Niatpo kahato urueha­kyera'at hap Mehĩ i'atu'e.
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Mi'i pote teha'at kahato topot­mu'eria kape hawyi to'e — Yt uwe i tuwe­ha­kyera'at kuap e. Tupana yn ni miit'in ehakyera'at kuap hat e. Katu­pono mi'i yn nyti po'og hat toĩne'en e. Tupana tunug kuap yne yne. Yt kat i hin i ti niatpo tutunug towa­nẽtup hawe e.
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Mi'i hawyi Peteru to'e — Urumu'e hat e sa'awy'i uru'atoiat yne ra'yn uruekat eupiat urutuwat hamo e. Pyno kat aru ha'up etum uruepe e.
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Mi'i pote Iesui tiwesat — Karãpe yi ipakup turan karãpe Uito Eheyke'et ara'apyk Morekuat e'amyap tote wuat'i miit'in miat uimõ­typot hamo mi'i turan ti aru pywo eweikupte'en ui'yatype 12 morekuat e'amyap tote uiwywo e ai'ywania Isareu ywania tok puo wẽtup ywania wẽtup ywania morekuat no eweikupte'en aru uwe yt naku i uwe waku hap e hamo eweikupte'en aru e.
28 Jesus respondeu:
29 Pywo ti rat uwe uwe uhehay upi uhupiat toto haype i'atoiat to'yat towywyt'in tokywyt'in toinyt'in tosaki'yt'in to'ywot'in toty'in tomẽpyt'in toko ko'i tomikoi uimi­ky'esat nug hamo mi'i hat ti aru po'og ipuẽti meimuẽwat tomi'atoiat ko'i kai sa'awy'iwuat kai. Po'og po'og ipuẽti meimuẽwat tomi'atoiat ko'i kai. Tomi'atoiat wẽtup kaipyi toipuẽti 100 na'yn mesuwe i'ewyte ti aru toipuẽti wuat'i e'at piat toĩne'en hamuat e.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 I'ewyte ti aru mesup te wuat'i uimohey haria — Uito po'og e haria uimohey haria po'og kurin nakaria wo te'ero­pyhu'at atipy pe ma'ato uhemiit wuat'i miit'in eropat haria wo mesup we mi'i haria miit'in akag wo tukupte'en aru atipy pe e Iesui Peteru'in temiit'in me.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.