João 9
Kara New Testament (LEU_PNG) vs NAA
1 Na Yesus e mu fefeng sina ri taxa sangaset e nane xalum a saxa mataa matana piif ti la yaan ina luluuxan.
1 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem cego de nascença.
2 E mu fefeng ri fin na Yesus, “Ai Mataa ina Fepitaa, naseꞌ fo faasaal, a mataa aanabeꞌ o na ninana nare tamana e voxo nane maa luxan pana matana piif?”
2 E os seus discípulos perguntaram: — Mestre, quem pecou para que este homem nascesse cego? Ele ou os pais dele?
3 Na Yesus a sui nari, “A mo aanabeꞌ pife savat sena faasaalan sina o si ninana nare tamana, piau. Nane fo luxan malaan talo Piran i taa faxalit a gutan sina sena.
3 Jesus respondeu:
4 Layaan a bina taxa paanaas lunai taara taa vil a maana faisok sina saxa aava fengau. A vung i taxa filimaan e piau ta saxa a fexaxaas sena faisok.
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Layaan nenia, ne taxa waan la xavala, nenia xa ne malang xana mu rabuna la xavala.”
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Layaan nane fo ferawai malaan nane kaanus xuluna xavala e vesan a fomirak ruruveak e timine la ro matana mataa aave
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu na terra, fez lama com a saliva e com a lama untou os olhos do cego.
7 e xuuse, “Falet e no fe suf la Raarum ti Siloam (a malasuf ina vapaling, siloam ve: fengan).” E voxo nane falet e fe susuuf e layaan nane ulaa nane fexaxaas sena kaalum.
7 Então disse ao cego: Siloé quer dizer “Enviado”. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 A mu rabuna aava ri fuuna taagul faasilak sena e nari aava ri fo xalume paamua layaan fuuna taaxanak xolai, ri kuus, “Ai, a mataa aanabeꞌ mon ve fuuna lo taaxanak, bo?”
8 Então os vizinhos e os que antes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: — Não é este o que ficava sentado pedindo esmolas?
9 Saxanufuna ri kuus, “Aang” e xasanofuna ri kuus, “Piau, nane kaalum fexaxaas malaan sena mon.” Taasaxa nane fatak a kuus, “Nenia move!”
9 Uns diziam: — É ele. Outros: — Não, mas se parece com ele. O homem dizia: — Sou eu.
10 E ri fine, “A ro mataam, re talakas malaafaa?”
10 Então lhe perguntaram: — Como foram abertos os seus olhos?
11 Nane sui nari, “A mataa ri xalie pa Yesus, nane vesan a ruruveak e timine xuluna ro mataak e xuusau, ‘Falet e no fe suuf pave Siloam.’ E voxo ne falet xe pave e ne fe susuuf e naboxo ne fexaxaas sena kaalum.”
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez lama, passou nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave-se.” Então fui, lavei-me e estou vendo.
12 E ri fine, “E faa ta mataa aave?” Nane sui nari, “Ne pife texaas.”
12 Eles perguntaram: — Onde está ele? Respondeu: — Não sei.
13 Ri lisan et a mataa aava fo mo piif xe sina mu Ferasi.
13 Levaram aos fariseus aquele que antes era cego.
14 Senaso la yaan aava na Yesus a vesan a ruruveak e vil fatalakas a matana mataa aave ve la Yaan ina Fangaafusan.
14 E era sábado o dia em que Jesus fez a lama e lhe abriu os olhos.
15 E nari mu Ferasi ri fin fulane o malaafaa nane fexaxaas sena kaalum. E nane xuus nari, “Nane timin a ruruveak xuluna ro mataak e ne fe suuf e naboxo ne fexaxaas sena kaalum.”
15 Então os fariseus lhe perguntaram outra vez como podia ver. Ele respondeu: — Ele pôs lama sobre os meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Saxanu Ferasi ri kuus, “A mataa aava vil malaane ve, pife sina Piran senaso nane pife usi a vuputkai ti la Yaan ina Fangaafusan.” E saxanofuna ri kuus, “A fexaxaas vaxa saxa mataa saat i taa vil a mo faꞌipul malaan?” E ri fegagelai xolai sena.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: — Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Mas outros diziam: — Como pode um homem pecador fazer sinais como estes? E houve divisão entre eles.
17 Ri fin fulan a mataa aava fo mo piif, “No kuus malaafaa sena mataa aapave, senaso no kuus o nane fo fatalakas a ro mataam?” E nane kuus, “Nane a mataa ina kuus fatuxai.”
17 De novo perguntaram ao cego: — O que você diz a respeito dele, uma vez que lhe abriu os olhos? Ele respondeu: — É um profeta.
18 A mu matalava Juda xaves ri pife namkai sena ferawaian sina layaan nane kuus o nane fo mo piif e naboxo nane fexaxaas sena kaalum. E voxo ri xel na ninana nare tamana,
18 Os judeus não acreditaram que ele tinha sido cego e que agora podia ver, enquanto não chamaram os pais dele
19 e ri fin nare, “A lak sime nabeꞌ bo? Me kuus o nane piif ti la yaan ina luluuxan, bo? Malaafaa nane fexaxaas sena kaalum naboxo?”
19 e lhes perguntaram: — É este o filho de vocês, que vocês dizem que nasceu cego? Como é que agora ele está vendo?
20 Na ninana nare tamana re kuus, “Maame texaas o nane a natumaame e vaxa nane piif ti la yaan ina luluuxan.
20 Então os pais responderam: — Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego,
21 Taasaxa maame pife texaas malaafaa nane fexaxaas sena kaalum naboxo o naseꞌ fo kas a ro matana. Nane a matalava, fine; nane fexaxaas i taa ferawai pana fatak.”
21 mas não sabemos como agora está vendo. E também não sabemos quem lhe abriu os olhos. Perguntem a ele, pois já tem idade e poderá falar por si mesmo.
22 Nare, re kuus malaan senaso re matautan a mu matalava Juda. Nari mu matalava Juda ri fo turoxo o tamo ta mataa taa kuus o na Yesus ve a Mataa Failai, lavaxa ri taa ti votan a mataa aave i muta laak lana mu lifu ina faxuvulan.
22 Os pais dele disseram isso porque estavam com medo dos judeus, pois estes já tinham combinado que, se alguém confessasse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 Malaan e na ninana nare tamana ri kuus o fine suꞌ senaso nane a matalava.
23 Foi por isso que os pais dele disseram: “Ele já tem idade e poderá falar por si mesmo.”
24 La yaan naang xa, ri xel fulan a mataa aava fo mo piif. E ri xuuse, “Kuus tuuna. Maam texaas o a mataa aave a mataa ina faasaalan.”
24 Então chamaram, pela segunda vez, o homem que tinha sido cego e lhe disseram: — Diga a verdade diante de Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Nane sui nari, “Ne pife texaas tamo nane a mataa fafaasaal o piau. Saxa mo ne texaas sena ve, nenia ne luxan pana mataak a piif e naboxo ne fexaxaas sena kaalum.”
25 Ele respondeu: — Se é pecador, não sei. Uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 E ri fin fulane, “A so ta mo nane fo vile sema? Malaafaa nane fo fatalakas a mataam?”
26 Perguntaram-lhe outra vez: — O que ele fez a você? Como lhe abriu os olhos?
27 Nane sui nari, “Ne fo xuus nami pana e mi langai pesalai. Xenaso mi buk langai fulane? Naak nami vaxa, rao mi savat fefeng sina sait?”
27 Ele respondeu: — Já lhes disse, mas vocês não ouviram. Por que querem ouvir outra vez? Por acaso vocês também querem se tornar discípulos dele?
28 E ri sei pengane, “Nano, no fefeng sina, taasaxa nemaam, maam mu fefeng si Moses.
28 Então o insultaram e lhe disseram: — Discípulo dele é você! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Maam texaas o a Piran fo ferawai xe si Moses, taasaxa mataa aanabeꞌ maam vungut sena so ta bina nane filimaan ti lana.”
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas este nem sabemos de onde é.
30 A mataa aave a sui nari, “Ai, a mo faꞌipul nabeꞌ, nami, mi vungut o nane filimaan ti faa taasaxa nane xo, fo fatalakas a mataak.
30 O homem respondeu: — É estranho que vocês não saibam de onde ele é, mas ele me abriu os olhos.
31 Taara texaas o a Piran i taa pife langai a mu rabuna saat, taasaxa naseꞌ ta mataa i taa suaian fatak a Piran e i taxa usi a vubuxanan sina, a Piran i taa langai a mataa malaan.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores. Pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Taara pi lalangai maan ti paamua xa pana saxa mataa fo vil fatalakas a matana mataa aava fo luxan pana matana piif.
32 Desde que o mundo existe, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 A mataa aanabeꞌ a savat sina Piran, tamo piau, nane pife fexaxaas sena vil ta saxa mo!”
33 Se este homem não fosse de Deus, não poderia ter feito nada.
34 E nari, ri suie, “Nano, no fo taagul lapaana vilaana saat ti la yaan ina luxaan nano, malaafaa no taxa lamon o no fexaxaas sena fapiti nemaam?” E ri ti votane i muta laak lana mu lifu ina faxuvulan.
34 Mas eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e quer nos ensinar? E o expulsaram.
35 Na Yesus a langai o nari, ri fo ti votan a mataa aave e layaan nane tingine, a fine, “Nano, no namkai sena Natuna Mataa?”
35 Jesus ouviu que eles tinham expulsado o homem. Ao encontrá-lo, perguntou:
36 E nane suie, “Ai, Matalava, nane naseꞌ? Xuusau talo ne taa namkai sena.”
36 Ele respondeu: — Quem é, Senhor, para que eu creia nele?
37 Na Yesus a xuuse, “No fo xalume. Nane xo, i taxa ferawai xuvul pama.”
37 E Jesus lhe disse:
38 Nane kuus, “Matalava, ne namkai.” E nane tapiit turung faasilak la ka Yesus.
38 Então ele afirmou: — Eu creio, Senhor! E o adorou.
39 Na Yesus a kuus, “Ne sivimaan xe nabeꞌ la xavala xena tiisaana mu rabuna talo nari aava ri piif ri taa kaalum e nari aava ri xakaalum, ri tafe piif.”
39 Jesus continuou: —
40 E saxano Ferasi aava ri taxa waan xuvul pana, ri langaie e ri fine, “Nemaam vaxa, maam piif?”
40 Alguns dos fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: — Por acaso também nós somos cegos?
41 Na Yesus a xuus nari, “Tamo mi rabuna piif, mi taa pife vupuno. Taasaxa mi fo kuus o mi fexaxaas sena kaalum e voxo mi taxa vupuno lunai.
41 Jesus respondeu:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.