Mateus 27

Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 O nili humbusini lindanawani puris hima laka lenga Isurel ko kipe mekupu hima laka lenga Jisas ni wu yewa ri hano mwanji tini funda wu bwani ya wu mendi.
1 Ora, chegada a manhã, todos os principais sacerdotes e os anciãos do povo entraram em conselho contra Jesus, para o matarem;
2 Wosini seni kupu ki rini wu injisini gapiman apukolaka hima ri tambwa wu raꞌaini ya rini wu ha.
2 e, maniatando-o, levaram-no e o entregaram a Pilatos, o governador.
3 Jisas ni omwemendindau hima leni haro hima ri, Jutas, ri heiwani Jisas ni kapwa sumbu woro hima hinga rini wu nasini nomo le ya rini wu handa. Wowani o tini ri heifuni inaka rihi ti ai jamekoni ri hambwafuni ele silifa ya mekumbo namili ri tororo ti, ri ai ri raꞌaini ele puris hima laka lenga mekupu hima laka lenga ya wunu ri ai ha.
3 Então Judas, aquele que o traíra, vendo que Jesus fora condenado, devolveu, compungido, as trinta moedas de prata aos anciãos, dizendo:
4 Wosini ya ri sawe, “Kapwa sumbu naha ni a woro. Kapwa sumbu fo wonda nambwe hima ni rini omwemendindau hima leni ani haro, o keke ya ri hakonda.” Wowani wunu ga ya wu sawe, “O sumbu nunjenga nu wosi nambwe, o mihi fo.”
4 Pequei, traindo o sangue inocente. Responderam eles: Que nos importa? Seja isto lá contigo.
5 Ete wowani Jutas ele silifa ya Gotri aka laka we tiki ri rumbweꞌisini ri sirani ini rinjenga hataikupu ti ya ri fwali.
5 E tendo ele atirado para dentro do santuário as moedas de prata, retirou-se, e foi enforcar-se.
6 Wowani puris hima laka le ele silifa ya wu rukosini ya wu sawe, “Ahaꞌa hima ni ye kinani wasinguya longoro ya. Ka ya tapa hinga apa Gotri aka laka ki dau ya lenga funda nu owe hinga.”
6 Os principais sacerdotes, pois, tomaram as moedas de prata, e disseram: Não é lícito metê-las no cofre das ofertas, porque é preço de sangue.
7 Wosini o ya ki nuwe ki hungwe sindau hima ri nuwe tipa foni wu ra kinani mwanji funda wu bwani wu mendisini ya wu ra. Wunu ete wu hambwaro, o nuwe nu rasini matimat nu wosiwa hima kicha hinga taro hima le keke sa da.
7 E, tendo deliberado em conselho, compraram com elas o campo do oleiro, para servir de cemitério para os estrangeiros.
8 Ete wosiwani o nuwe tipa hi ti, Hima Fi Nuwe, ya wu uchasi. Wosiwani o nuwe tipa hi uchasiro o ete da.
8 Por isso tem sido chamado aquele campo, até o dia de hoje, Campo de Sangue.
9 Ka sumbu hinga ti, injelembwa Gotri mwanji bwarakarandaro hima ri, Jeremaiya, ri takisopo ki bwaro hingambwa mwe naha ya sukwa. Ete ri sawero, “Wunu silifa ya ti mekumbo namili wu rukoro. Ya mwe oti Isurel hima kupu le rini ni yeni si kinani wasinguya longoro ya.
9 Cumpriu-se, então, o que foi dito pelo profeta Jeremias: Tomaram as trinta moedas de prata, preço do que foi avaliado, a quem certos filhos de Israel avaliaram,
10 Wosini Apukolaka ani sawero hingambwa o silifa ya ki nuwe ki hungwe sindau hima ri nuwe tipa fotini ya wu ra.”
10 e deram-nas pelo campo do oleiro, assim como me ordenou o Senhor.
11 Wosini ele hima Jisas ni gapiman apukolaka i miyaningisopo tiki wu esisiwani gapiman apukolaka ya rini sili, “Mini Juta hima kupu lei king apukolakaꞌa?” Wowani Jisas ya sawe, “O mi sawenda to.”
11 Jesus, pois, ficou em pé diante do governador; e este lhe perguntou: És tu o rei dos judeus? Respondeu-lhe Jesus: É como dizes.
12 Wosiwani puris hima laka lenga mekupu hima lenga wunu ya rini wu kotimwonda. Wondawani rini mwanji wasa foti ri bwa nambwe.
12 Mas ao ser acusado pelos principais sacerdotes e pelos anciãos, nada respondeu.
13 Ete wowani gapiman apukolaka, Pailat, ya rini sawe, “Mini dele hima mini wu kotimwondau mwanji le mi mendinda nambweꞌe?”
13 Perguntou-lhe então Pilatos: Não ouves quantas coisas testificam contra ti?
14 Wowani Jisas mwanji wasa fo gapiman apukolaka Pailat ni ri sawe nambwe. Ete wowani gapiman apukolaka inaka miyafo ya ri hambwa.
14 E Jesus não lhe respondeu a uma pergunta sequer; de modo que o governador muito se admirava.
15 Ele asama hinga Pasofa gisi laka ki ele himiyama hurahama kalapus hima forini wu rawara kinani gapiman apukolaka ni wu uchani wu sawewani o gapiman apukolaka ori hima ni hanjaꞌaiwani ya ri sirau.
15 Ora, por ocasião da festa costumava o governador soltar um preso, escolhendo o povo aquele que quisesse.
16 Ka gisi ki kapwa hima naha fori kalapus tiki ya ri da, hi rihi ti, Jisas Barapas. Ele hima rini ni wu hambwandau.
16 Nesse tempo tinham um preso notório, chamado Barrabás.
17 Wosiwani ele himiyama hurahama wausiwani Pailat apukolaka ya wunu ri sawe, “Kui okokona ti namo ni kunu tambwa a rawarano? Jisas Barapas ni a rawaranoꞌo, Kurais hi ki wu uchandau Jisas ni a rawarano?”
17 Portanto, estando o povo reunido, perguntou-lhe Pilatos: Qual quereis que vos solte? Barrabás, ou Jesus, chamado o Cristo?
18 Woroti rini ri hambwanda, wunu Jisas Kurais numbwa sembe amwaka wunu andawani ori hima ni ri tapa tenge ki wu haro.
18 Pois sabia que por inveja o haviam entregado.
19 Wosini Pailat apukolaka koti mendindau tei tiki ri linindawani ri humwe mwanji foti ka hinga ti humbwewani ya ta, “Mini apa kapwa sumbu nambwe hima ori ni sumbu foti minjenga wosi kei. Hinde wowani, niliki a tukuyaneheini rini ni ani heisini nomo laka foti do a mendinda.”
19 E estando ele assentado no tribunal, sua mulher mandou dizer-lhe: Não te envolvas na questão desse justo, porque muito sofri hoje em sonho por causa dele.
20 Wondawani puris hima laka lenga mekupu hima laka lenga ele hima i sembe ni ya wu yeni rasainda, wowa Pailat Barapas ni ri hanjaꞌaisini Jisas ni ri yewa ha ki.
20 Mas os principais sacerdotes e os anciãos persuadiram as multidões a que pedissem Barrabás e fizessem morrer Jesus.
21 Ete wowani gapiman apukolaka ya ai wunu ri sawe, “Dopi hima fisi enindau ti, kui okokona ti, namoni ani hanjaꞌaino?” Wowani ya wu sawe, “Barapas.”
21 O governador, pois, perguntou-lhes: Qual dos dois quereis que eu vos solte? E disseram: Barrabás.
22 Wowani Pailat apukolaka ya wunu ri sawe, “O hinga nawa bwele sumbu hinga ni Kurais hi ki wu uchandau Jisas ni a wosino?” Wowani wunu tinda ete ya wu sawe, “Me yapweke tiki ma rini ye!”
22 Tornou-lhes Pilatos: Que farei então de Jesus, que se chama Cristo? Disseram todos: Seja crucificado.
23 Ete wowani Pailat apukolaka ya wunu ri sawe, “Ori hima bwele kapwa sumbu foni ri woro?” Ete wowani hapa tinga wu ai uchani ya wu sawe, “Me yapweke tiki ma rini ye!”
23 Pilatos, porém, disse: Pois que mal fez ele? Mas eles clamavam ainda mais: Seja crucificado.
24 Wofunu Pailat ya ri hambwa, “Ani bati hinde rini ani okula kumbwa. Foki apa au mu wu musuno.” Wosini uku rini ratawani ele himiyama hurahama lei miyaningisopo ki tapa rihi ri yokoni ri goloni ri rawakasini ya ri sawe, “Dorihaꞌa hima hawa, o ai nomo mina, o kui nomo fo.”
24 Ao ver Pilatos que nada conseguia, mas pelo contrário que o tumulto aumentava, mandando trazer água, lavou as mãos diante da multidão, dizendo: Sou inocente do sangue deste homem; seja isso lá convosco.
25 Ete wowani ele himiyama hurahama mwanji wasa ya wu ai sawe, “Dohaꞌa nomo nunu ga nui che lenga nu ra kinawa sa dawa nu ra.”
25 E todo o povo respondeu: O seu sangue caia sobre nós e sobre nossos filhos.
26 Ete wowani Pailat Barapas ri hanjaꞌaiwani wunu tambwa iwani, hima fweleni ri sawewani Jisas ni wu tanambwasiwani au anaye hima lei tapa tenge tiki ya ri ha, wowa wundo me yapweke tiki rini wu ye ki.
26 — ausente —
27 Wosiwani gapiman apukolaka ri au anaye himache le Jisas ni ra ra gapiman apukolaka aka we ki rini wu rakarusiwani ele au anaye himako tinda ete tani ya rini wu hawei.
27 Nisso os soldados do governador levaram Jesus ao pretório, e reuniram em torno dele toda a corte.
28 Wosini ri nikaꞌari wu dangoni wu humbweꞌisini king apukolaka hinga rini wu hei kinani nikaꞌari naro fotini ya rini wu soꞌoisi.
28 E, despindo-o, vestiram-lhe um manto escarlate;
29 Ete wosini lame chele kupu tiki king apukolaka letindau mwalinjangwei hinga wu balisini mwa rihi ki ya wu letisi. Wosini suwa kumbo foti tapa mama rihi tokwe wu hasini tatumbu ti rini ni wu ombungwesini ya rini wu saweholiyanda. Wondani ya rini wu sawe, “Seꞌe, mini Juta hima kupu lei king apukolaka!”
29 e tecendo uma coroa de espinhos, puseram-lha na cabeça, e na mão direita uma cana, e ajoelhando-se diante dele, o escarneciam, dizendo: Salve, rei dos judeus!
30 Wondani sungwa ti rini wu yisindani, o suwa kumbo kumbwa wu torosini mwa rihi ki ya wu dininda.
30 E, cuspindo nele, tiraram-lhe a cana, e davam-lhe com ela na cabeça.
31 Ele sumbu hinga wu woni rini wu saweholiyasinimbwa, o nikaꞌari naro wu dangosini nikaꞌari rihi ki ya ai rini soꞌoisi. Wosini me yapweke tiki rini ye kinani ya rini wu raꞌai.
31 Depois de o terem escarnecido, despiram-lhe o manto, puseram-lhe as suas vestes, e levaram-no para ser crucificado.
32 Wu indani Sairini hima fori ya wu hei, hi rihi ti, Saimon. Rini wu heisini Jisas me yapweke tini ri kicha kinani ya rini wu ekichasi.
32 Ao saírem, encontraram um homem cireneu, chamado Simão, a quem obrigaram a levar a cruz de Jesus.
33 Wosini wu ini michi foki ya wu raru, o michi hi ti, Golikota. Golikota mwanji mu mwe ti ka hinga: Hima mwa hapa dau michi.
33 Quando chegaram ao lugar chamado Gólgota, que quer dizer, lugar da Caveira,
34 Wosini o michi ki awani kwe indau marasini uku ga waini uku fwelenga anahulehusiro tini Jisas a kinani ya wu ha. Wowani ri a ki ri simiyaneheiwani mina, ri a nambwe.
34 deram-lhe a beber vinho misturado com fel; mas ele, provando-o, não quis beber.
35 Wosini me yapweke tiki rini wu yesini, o mu kumbwa ri nikaꞌari ni funda funda hisiwasi wu raꞌai kinani minga ti ya wu heinda.
35 Então, depois de o crucificarem, repartiram as vestes dele, lançando sortes, {para que se cumprisse o que foi dito pelo profeta: Repartiram entre si as minhas vestes, e sobre a minha túnica deitaram sortes.}
36 Wosini o michi ki wu litisini ya rini wu aulinda.
36 E, sentados, ali o guardavam.
37 Mwa rihi heiye tokwe rini wu yero mwanji mu ni ka hinga kau o wu kaisiwani da: Dori Jisas, Juta hima kupu lei King Apukolaka.
37 Puseram-lhe por cima da cabeça a sua acusação escrita: ESTE É JESUS, O REI DOS JUDEUS.
38 Woro Jisas takai ki hili ya hima fopini o wu yesinda, fori tapa mama tokwe forito tapa yanji tokwe.
38 Então foram crucificados com ele dois salteadores, um à direita, e outro à esquerda.
39 Wosiwani numbo ki ichiꞌuchandaro himiyama hurahama le rini wu hei hei mwa wuhi ti wu rakairasukwandani ya rini wu saweholiyanda.
39 E os que iam passando blasfemavam dele, meneando a cabeça
40 Wondani ya wu sawenda, “Mini Gotri aka laka ni mi lendosini gisi namili kumbwa mi rasaindau hima. Woro mini Gotri Che nawa minjenga ma ai okulani me yapweke ti ma hanjaꞌaisini ma sika!”
40 e dizendo: Tu, que destróis o santuário e em três dias o reedificas, salva-te a ti mesmo; se és Filho de Deus, desce da cruz.
41 Wondawani puris hima laka le, Gotri lo mwanji hambwandau hima le, e, mekupu hima laka le wunu okwe ka hinga ya wu saweholiyanda,
41 De igual modo também os principais sacerdotes, com os escribas e anciãos, escarnecendo, diziam:
42 “Hima fweleni ri okularo. Woro rinjenga ri ai okulano ti mina. E, rini Isurel pe King Apukolaka nawa me yapweke ti sa ri hanjaꞌaisini ri sikawa nu heini sembe rini ni nu ha to.
42 A outros salvou; a si mesmo não pode salvar. Rei de Israel é ele; desça agora da cruz, e creremos nele;
43 Sembe Gotri ni ri hasini ri sawendaro, ‘Ani Gotri Che.’ Gotri o hinga rini keke ri wondau ti nawa ya sa rini okula.”
43 confiou em Deus, livre-o ele agora, se lhe quer bem; porque disse: Sou Filho de Deus.
44 Wondawani hili ya hima opi me yapweke tiki fini wu yero ti, fini okwe Jisas ga kau funda wu dani o hingambwa ya rini fi saweholiyanda.
44 O mesmo lhe lançaram em rosto também os salteadores que com ele foram crucificados.
45 Nika gondi naha tiki dawani ele nuwe mapwa hinga tinda ete hundusini ete da dawani nika ti raini 3 kilok ya i.
45 E, desde a hora sexta, houve trevas sobre toda a terra, até a hora nona.
46 Nika ti raini 3 kilok iwani Jisas hapa tinga ka hinga ya ri ucha, “Eli, Eli, lema sapakitani.” Mwanji mu mwe ti ka hinga, “Ai Gotri, ai Gotri, hinde wowani mi ani hanjaꞌairo?”
46 Cerca da hora nona, bradou Jesus em alta voz, dizendo: Eli, Eli, lamá sabactani; isto é, Deus meu, Deus meu, por que me desamparaste?
47 Wowani hima fweleto takaini enindaro ti, o mwanji ni wu mendini ya wu sawe, “Kari biya hima Ilaicha ni uchandau.”
47 Alguns dos que ali estavam, ouvindo isso, diziam: Ele chama por Elias.
48 Wokoni metengei ete wundo forito namani ri ini uku rarundau sopu chele mwaꞌambwe ri ratasini awani fu naha indau uku tiki ri rawaini ri rasukwasini Jisas ni hawa a kinani suwa kumbo tiki fwarisini ya rini ha.
48 E logo correu um deles, tomou uma esponja, ensopou-a em vinagre e, pondo-a numa cana, dava-lhe de beber.
49 Wokowani fweleto sawe, “Waya, nu nikisifuni pwe. Ilaicha tani rini okulakondau poꞌumo mina?”
49 Os outros, porém, disseram: Deixa, vejamos se Elias vem salvá-lo.
50 Ete wowani Jisas hapa tinga ri ai uchakoni ri hingitinakoni ya ri ha.
50 De novo bradou Jesus com grande voz, e entregou o espírito.
51 Wowani o gisi kumbwa ete o nikaꞌari laka Gotri aka laka ki yechikinasiro ti tumwafu ki ambwesini lefeheni raini humbuwani tokwe tokwe ya i. Wokowani minawe dini nuwe raꞌichiꞌuchandawani humokuto laka ele ya tuhuwanda.
51 E eis que o véu do santuário se rasgou em dois, de alto a baixo; a terra tremeu, as pedras se fenderam,
52 Wondawani matimat tukwawani Gotri ni sembe hasini haro hima le ya wu ai sainda.
52 os sepulcros se abriram, e muitos corpos de santos que tinham dormido foram ressuscitados;
53 Wunu wu saisiwani dani ini Jisas ai saisiwanimbwa Gotri rihi naro ko laka ki wu raruni wu indawani hima le ya wunu heinda.
53 e, saindo dos sepulcros, depois da ressurreição dele, entraram na cidade santa, e apareceram a muitos.
54 Wosiwani au anaye hima le wui apukolaka ga Jisas ni aulindaro hima lenga minawe dini nuwe raꞌichiꞌucharo ele sumbu hinga ni wu heini aki omwesika ki ya wu aki. Wokoni ya wu sawe, “Mwe naha dori hima Gotri Che.”
54 ora, o centurião e os que com ele guardavam Jesus, vendo o terremoto e as coisas que aconteciam, tiveram grande temor, e disseram: Verdadeiramente este era filho de Deus.
55 Wondawani humwe miyafo naha ya wu da, wunu imbihumbwa Galili mapwa ki wu hanjaꞌaisini wu tani Jisas ni wu okulandaro. Woro ele humwe to apahime hinga wu etisini wu maꞌaini ya rini wu heinda.
55 Também estavam ali, olhando de longe, muitas mulheres que tinham seguido Jesus desde a Galiléia para o ouvir;
56 Woro humwe fo o wui nindo tiki enindau ti, hi tihi ti, Mariya Makitala. Wowani humwe foti, Mariya, Jemis hima pi Josep nuwai. Ete wowani humwe foti Sepeti che fisi fi nuwai.
56 entre as quais se achavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago e de José, e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Wosiwani sisinawani Arimatiya ko kipe ya chele hima fori ya ta, hi rihi ti, Josep. Rini okwe Jisas ni sirinandau hima fo.
57 Ao cair da tarde, veio um homem rico de Arimatéia, chamado José, que também era discípulo de Jesus.
58 Ri tani Pailat tambwa ri ini Jisas hima tape dinga ni ri raꞌaini ri si kinani ya rini sili. Wowani Pailat au anaye hima ele ni ri sawewani Jisas hima tape dinga ti Josep ni ya wu ha.
58 Esse foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. Então Pilatos mandou que lhe fosse entregue.
59 Wowani Josep o ri hima tape ri raꞌaini nikaꞌari wamwa ako naha tiki ya rini beni.
59 E José, tomando o corpo, envolveu-o num pano limpo, de linho,
60 Wosini o hima tape dinga ri raꞌaini humokuto laka fo ki goro matimat ako rihi ki ya rini si. Wosini humokuto beiye laka ri dukweleni ratani o humokuto sopu ki ya ri ichaki. O hinga ri wosini ya ri i.
60 e depositou-o no seu sepulcro novo, que havia aberto em rocha; e, rodando uma grande pedra para a porta do sepulcro, retirou-se.
61 Wondawani Mariya Makitala ga humwe ba fo hi ti, Mariya, ga ya fi da. Fini matimat takai ki fi linindani o sumbu ni ya fi heinda.
61 Mas achavam-se ali Maria Madalena e a outra Maria, sentadas defronte do sepulcro.
62 Wosiwani Juta hima kupu lei himati gisi keke ahirahi hinga le wu otokunandau gisi ti humbusiwani ai lindanawani puris hima laka lenga Farisi hima lenga wu tani Pailat mu kumbwa ya wu wau.
62 No dia seguinte, isto é, o dia depois da preparação, reuniram-se os principais sacerdotes e os fariseus perante Pilatos,
63 Wosini ya wu sawe, “Hima apukolaka, nunu mwanji foni nu hambwandau, ka nimba gambondaro hima ri mwase ri dasini ka hinga ri sawero ti: ‘Gisi namili iwa ani ai a saino.’ Woro o tini nu hambwandau.
63 e disseram: Senhor, lembramo-nos de que aquele embusteiro, quando ainda vivo, afirmou: Depois de três dias ressurgirei.
64 O keke mini ma wunu sawewa o matimat norukweni sa wu diminambusini wu aulindawa gisi namili sa ini sa humbu. Foki ri himache le yanini wu tani hili yani rini wu raꞌaisini himiyama hurahama leni ete wu sawe ki, ‘Rini matimat ki ri ai saihiro.’ Wosiwa apa do nimba gambo mwanji to injelembwa pe nimba gambo mwanji o ni o dikikonda.”
64 Manda, pois, que o sepulcro seja guardado com segurança até o terceiro dia; para não suceder que, vindo os discípulos, o furtem e digam ao povo: Ressurgiu dos mortos; e assim o último embuste será pior do que o primeiro.
65 Ete wowani Pailat ya wunu sawe, “Au anaye hima fwele ma ku rani ku ini o rini siro matimat ti ku hambwandau hingambwa ma norukweni ku auli.”
65 Disse-lhes Pilatos: Tendes uma guarda; ide, tornai-o seguro, como entendeis.
66 Ete wowani wu ini o matimat wu diminambusini o humokuto beiye ki wupa fo wu owesini ele au anaye himako ni wu sawesiwani o matimat ni ya wu aulinda.
66 Foram, pois, e tornaram seguro o sepulcro, selando a pedra, e deixando ali a guarda.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.