Mateus 26

Kwanga New Testament (KWJ_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jisas ele mwanji hinga tinda ri bwani ri humbusini o gisi kumbwa ri himache leni ya ri sawe,
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 “Ku hambwandau, gisi fisi ini humbuwa gisi laka fo, hi ti, Pasofa, o sukwakonda. Wosiwa dori Hima ri Che rini omwemendindau hima lei tapa tenge tiki rini wu hawa rini toroni me yapweke tiki o rini wu yekonda.”
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 Woro o gisi ki puris hima lei wui hima laka lenga Juta hima kupu le wui mekupu lenga wu tani puris hima apukolaka fori aka kumbwa ya wu wau, hi rihi ti, Kayafas.
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 Wu wausini Jisas ni gambosini rini wu raꞌaini wu yewa ri hano mwanji fweleni wu bwani ya wu injinda.
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Wondani ya wu sawe, “Apa do Pasofa gisi laka ki o sumbu hinga nu wosi hinga. Foki apa himiyama hurahama leni au mu nu musuno.”
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Wondawani Jisas Betani ko tiki sechi okwe aro hima fori, Saimon, ri aka tiki ya ri da.
6 — ausente —
7 Wondawani humwe foti humokuto ki wosiro botoli tiki dau kuwa kipe tandau weli ti, ya laka ki raro tini, ti nangini rini tambwa ya ti ta. Ti ta ti raruni ti heiwani tei tiki ya ri lininda. Wondawani o kuwa kipe tandau weli ni ti toroni Jisas mwa tiki ya ti owehena.
7 — ausente —
8 Wowani ri himache le o tini wu heikoni sembe enge ti ya wunu a. Wokoni ya wu sawe, “Hinde wowani do weli nimba ti timbendau?
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 E, nunu do weli hinga hima foki ya wungwa nu jipo, o ya miyafo nu torosini ele bwarichape hima leni ya nu hau.”
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Wowani Jisas wui inaka tini ri heini ri hambwasini ya wunu ri sawe, “Hinde wowani do humwe ni nomo ku handau? Tini sumbu kipe naha ni ti ani wosiro to sa.
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Gisi gisi ele bwarichape hima kunu ga dau. Woro ani kunu ga gisi miyafo hinde apa a da kumbwa.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 Doti humwe do kuwa kipe tandau weli ai tape tiki ti owehenaro ti, matimat ki wu ani eini sino sumbu keke ti otokunaro.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Mwe naha ki kunu a sawendau. Dele nuwe mapwa hinga tinda ete do Gotri mwanji kipe ele hima wu bwani indani o humwe ani wosiro sumbu okwe o wu bwani indakonda, wosiwa ti woro sumbu tini inaka miyafo wu hambwandakonda.”
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Ka gisi ki tapaꞌangi tapaꞌangi hatachi fisi himache rihi fori, hi rihi ti, Jutas Isukariyot, rindo puris hima hima laka le tambwa ya ri i.
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 Ri ini ya ri sawe, “Ya geni ku ani hawa Jisas kui tapa tenge tiki kunu ani hano?” Ete wowani silifa ya ti mekumbo namili ya rini wu ha.
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Woro o gisi ki ambwesini Jisas ni wui tapa tenge tiki ri hano numbo tini ya ri wakinda.
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Bereti hehenandau wo, yis, owe nambwe kale gisi laka nindo ki metengei naha sukwandau gisi ki, ri himache le rini tambwa wu tani ya wu sawe, “Mi okokona ti soki ahirahi nu otokunasiwa mi tawa Pasofa ahirahi nu ano?”
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 Wowani ya ri sawe, “Ma ku ini ko laka ki ku raruni hima fori ku heini ma ete rini ku sawe, ‘Ondiyakandiyandau hima ete sawero. Gisi ahi takaihiro. Ani ai himache lenga Pasofa ahirahi mi aka tiki nu a ki.” ’
18 Ele respondeu:
19 Wowani wu ini Jisas wunu sawesiro hingambwa ori hima ni wu sawesini Pasofa ahirahi ti ya wu otokunanda.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Wosiwani sunduya ki ri tani ri himache tapaꞌangi tapaꞌangi hatachi fisi lenga o tei ki ya wu liti.
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 Wosini ahirahi wu andani ya ri sawe, “Mwe naha ki kunu a sawendau, kunu forito ani omwemendindau hima lei tapa tenge tiki o ri ani hakonda.”
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Ete wowani sembe amwaka wu akoni funda funda ya rini wu sili, “Apukolaka andoꞌo?”
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Ete wowanumbwa mwanji wasa ka hinga ya ri ai sawe, “Hima mwe ri ri tapa ti ani ga disi we tiki funda si rawairo.
23 Jesus respondeu:
24 Ei, mwe naha, dori Hima ri Che Gotri chengi sawero hingambwa ya ri hakonda. Woro dori Hima ri Che ni rini omwemendindau hima leni hano hima ri sa fiya walambe rini i! Kari hima nuwai rini ra nambwe napo kipe ri dakoro.”
24 Pois o
25 Ete wowani Jisas ni omwemendindau hima lei tapa tenge ki hakondau hima ri, Juta, to mwanji wasa ya ri sawe, “Ondiyakandiyandau hima, andoꞌo?” Wowani Jisas ya rini sawe, “Ei, mindo o mi sawenda to.”
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Pasofa ahirahi wu andawani Jisas bereti fo torosini Gotri ni ri weseꞌani ri lepikasini ri himache leni ri hasini ya ri sawe, “Ma toroni ku a. O ai hima tape.”
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Wosinumbwa kapu tiki dau waini uku ri torosini Gotri ni ri weseꞌasini wunu hasini ya wunu ri sawe, “Kunu tinda ete do waini uku ma ku a.
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 Dohaꞌa o ai fi, woro o fi ki Gotri mwanji fo kwambu ki o injisinda. Himiyama hurahama lei kapwa sumbu rani rumbwe kinani ai fi o owehenakonda.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Kunu a sawendau. Ani apa waini uku ani ai a hinga, ichaimbwa kunu ga ai Yapai dau ko kipe naha ki funda nu wausinimbwa nu ano.”
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Wosini hukwa fo wu rasini wu sirani wu ini Olif kimba laka ki ya wu rau.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Ete wosini Jisas ya wunu sawe, “Sembe ku ani haro ti, apa niliki ki kunu tinda ete ku akitiwotikoni ku hichako sindau. Gotri chengi ki ete sawero, ‘Sipisip aulindau hima ni a yewa, ele sipisip anasawe hinga akini berumbuchini ele ikonda.’
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Woroti ani ai a saini ando a mwaseni Galili mapwa ki ani ikonda.”
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Ete wowani Pita mwanji wasa ka hinga ya ri sawe, “E, ele hima sembe haro ti, mini ni wu heini wu hichakowa ani apa sembe ani haro ti hinde apa a hichako kumbwa.”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Wowani Jisas ya rini sawe, “Mwe naha ki mini a sawendau. Do niliki ki apwetoko gi nambwe ete dawa hi ahi tini numbo namili o mi hamisakonda.”
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Wowani Pita ya rini sawe, “Ani mini ga ete si hano. Apa ete a sawe hinga, ‘Ani mini ani hikisandau.’ Minambwe naha!” Ete wowani ele ri himache okwe o hingambwa ya wu sawe.
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Wosini Jisas ga ri himache lenga michi fo hi ti, Gerisemani, uchandau michi o ki ya wu i. Wosini ri himache leni ya ri sawe, “Kunu ahaꞌa ki ma ku linindawa, ani ini o biya ki Gotri ni ani uchahambwa.”
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Ri ikoni Pita ga Sepeti hurahama che fisi ga ri rani ya wu i. Wosini sembe rihi ti nomo sukwakoni ri hambwawani walambe naha ya i.
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 Wokoni ya wunu ri sawe, “Sembe ahi nomo naha tumbwa ihiro. O keke ya ani hakondau. Kunu ahaꞌa ki ma ku hambwafwaꞌaisini ani ga ku da.”
38 e disse a eles:
39 Wosini biya hinga ri ini ri ombungwesini miyaningisopo nuwe tiki ri rakaisini Gotri ni ka hinga ya ri uchahambwa, “Ai Yapai, Gotri, mi ohounawa do ai sembe nomo ma rani rumbweꞌi. Woroti, mini apa ai okokona tunumbwa sirina kei, mina. Mini mi okokona tunumbwa ma sirina.”
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Wosini ri himache le tambwa ri ai ini ri heiwani wunu ya tukuyanda. Wowani Pita ni ya ri sawe, “Hinde wowani ku tukuyandau? Wo ani ga ku dau ti, ka gisi faiche hinga ku hambwafwaꞌaisini ku da hingaꞌa?
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Ma ku hambwafwaꞌaisini ku dani Gotri ni ku uchahambwanda, foki apa kunu simiyaneheino sumbu fwele o kunu sukwakonda. Mwe naha, sembe kuhi au saindau, woro talihapa kuhi ti yakinano to mina.”
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Wosini numbo fonga ri ai ini ka hinga ya ri uchahambwa, “Ai Yapai, Gotri, do amwaka a mendino tini a ratako kinani a wondau ti, o tini minambwe mi nawa mi okokona tunumbwa ya ma sirina.”
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Wosini ri ai tani ri heiwani miya ga wunu hipiwani wu ai tukuyahiro.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 Ete wowani wunu ri hanjaꞌaisini ri ai ini tambwa ri uchahambwaro hingambwa Gotri ni ri uchahambwawani numbo namili ya i.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Wosinumbwa ri himache le tambwa ri ai tani ya ri sawe, “Kunu ete ku tukuyandani ku himatindauꞌu? Ma ku mendi, gisi mwe takaihiro. Dori Hima ri Che kapwa sumbu wondau hima lei tapa tenge tiki ya wu hakonda.
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Ma ku saiwa nu i. Ma ku hei, ani omwemendindau hima lei tapa tenge tiki ani hano hima mwe ri tani takaihiro.”
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Jisas o mwanji ni ete ri bwandawani tapaꞌangi tapaꞌangi hatachi fisi himache rihi fori, Jutas, ya ri ta. Hima miyafo naha hachangipi huwe lenga mesaripa lenga wu nangini rini ga ya wu ta. Isurel hima kupu lei puris hima laka lenga mekupu hima lenga wunu humbwewani wu taro.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Numbo ki apambwa wu tandani Jisas ni wu hambwano sumbu foni Jutas ya wunu ri sawe, “Ani ini ori hima ni a yakosini rini ni a tumwatamwaꞌawa ya ma ku hambwa, Jisas ori. Wowa ya ma rini ku toroningi.”
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Wu tani rindo metengei ete Jisas ni ya ri sawe, “Ondiyakandiyandau hima, Seꞌe.” Wokoni rini lomongosini ya rini tumwatamwaꞌa.
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Wowani Jisas ya rini sawe, “Ai nau, sumbu fo mi ani wosi ki mi taro ti nawa, o metengei ya ma ete wo.” Ete wowani wu tani Jisas ni ya wu toroningi.
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Wowani Jisas ga dau hima forito hachangipi huwe rihi longoni torosini puris hima apukolaka ri tau ra himache ni sekosini wasamba tokwe rini tangesewani o wasamba nuwe tiki ya rai.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Ete wowani Jisas ya rini sawe, “Hachangipi huwe mihi oti daro michi kumbwa ma ai soꞌoi. Ele hima hachangipi huwe ki au anayendau ti, ichai hachangipi to ai wunu sewa wu humbuno.
52 Aí Jesus disse:
53 Ka sumbu hinga ni mi hambwanda nambweꞌe? Ani ai Yapai ni a silipo nerimbe tapaꞌangi tapaꞌangi hatachi fisi au anaye hima leni dikino ensel le miyafo naha ri ani hano.
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 Woro o hinga a wowa Gotri chengi tiki injelembwa sawero sumbu mwe naha hinde hinga sirano? O keke Gotri chengi ki sawero sumbu hingambwa sa ete sira.”
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Wosini o gisi kumbwa ete Jisas ele hima miyafo naha enindawani ya ri sawe, “Ku ani raꞌai ki hachangipi huwe lenga mesaripa lenga ku nangini ku taro ti, hili ya hima forini ku toroꞌinji kinani ku taroꞌo? Gisi gisi himiyama hurahama leni Gotri aka laka we tiki wunu ani ondiyakandiyandawani ka hinga ku tani ku ani toroningi nambwe.
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 Dohaꞌa sumbu hinga sukwandau ti, injelembwa Gotri mwanji bwarakarandaro hima leto kairo hingambwa sukwandau.” O hinga wowani Jisas ri himache le rini wu hanjaꞌaisini ya wu akini i.
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Jisas ni toroningiro hima le puris hima apukolaka, Kayafas, tambwa ya rini wu raꞌai. Wondawani Gotri lo mwanji hambwandau hima lenga, mekupu hima laka lenga wu wausini ya wu lininda.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Rini wu raꞌaindawani Pita rini sirinani apahime hinga wusariche nawosi nawosi ya ri inda. Ri ini puris hima apukolaka i aka tini ini injisiro ti ri raruni apungwandai kicha himako lenga ya ri lininda. Wosini bwele sumbu hinga rini wu wosino tini ri hei ki.
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 Wondawani puris hima laka lenga kanisol hima lenga Jisas ni mwanji gambono hima leni ya wu wakinda, wowa rini wu yewa ri ha ki.
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 Wondawani hima miyafo naha wu tani mwanji gambo fwele ya rini wu bwanda. Woroti rini wu yewa ri hano numbo foti wu waki nambwe. Dani inumbwa hima fisi ya sira.
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 Fi sirani ya fi sawe, “Dori hima ete sawero. ‘Ani apa do Gotri aka laka a lendosini gisi namili kumbwa ai a rasaino.” ’
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Ete wowani puris hima apukolaka ri saiꞌetisini Jisas ni ya sawe, “Mini mwanji wasa foti mi bwa hingaꞌa? Hinde wowani dele mwanji wundombwa mini bwandau?”
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Wowani Jisas rini mwanji foti ri bwa nambwe. Ete wowani puris hima apukolaka ya rini sawe, “Gotri hi tiki mini a silindau, mwe naha kari kau ma na. Mini Kurais, Gotri Cheꞌe, mina?”
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 Ete wowani Jisas ya rini sawe, “O mi sawe to. Woroti kunu a sawendau, ichai dori Hima ri Che ku heiwa kwambu ga dau Gotri tapa mama tokwe ri linindani hewen ko tiki dau hiki tenge tiki ri etisini ri ai tano.”
64 Jesus respondeu:
65 Jisas o hinga ri sawewani, puris hima apukolaka sembe enge rini akoni nikaꞌari rihi ti ri lefehesini ya ri sawe, “Rini Gotri ni saweholiyaro! Apa hima fweleni ri woro sumbu kili kinani ku ai ucha kei. Dori hima apachumbwa naha ki ku mendiwani Gotri ni saweholiyahiro.
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 Hinde hinga ku hambwandau?” Ete wowani ya wu sawe, “Rini kapwa sumbu chele, rini ri ha sindau.”
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 Wokoni sungwa ti miyaningisopo tokwe rini wu yisisini ya rini wu ye. Wowani hima fwele rini wu yetapesini
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 ya wu sawe, “Mini Kurais nawa ma sawe, hinde na hima to mini yero?”
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Wondawani, Pita, aka ni haweini injiro ini we tokwe ya ri lininda. Wondawani tau ra humwe fo tani ya rini sawe, “Mini okwe Galili mapwa kipe Jisas ga funda ki daro.”
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Wowani Pita ele hima i mwakambe naha ki ka hinga ya ri sawe, “Ani do mwanji ni bwandau ti, ani hikisandau.”
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Ete wowani biya hinga ri ai ini o aka rarususirasi tiki ya ri eninda. Wowani tau ra humwe fo ai tani rini heisini ele rini takaisindau himiyama hurahama leni ya ti sawe, “Dorihaꞌa hima Nasaret ko kipe Jisas ga daro.”
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Ete wowani Pita ri ai hamisani ya ri sawe, “Mwe naha kari kau, ani ori hima ani hikisandau.”
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Ai dani ikowani hima fwele o ki enindaro le wu tani Pita ni ya wu sawe, “Mwe naha, mini wui hima kupu fo. Mwanji gale mihi tito amwei mini wohiro.”
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Ete wokowani Pita mwanji kwambu ki hapa tinga ka hinga ya ri sawe, “Mwe naha kari kau, ani ori hima ani hikisandau. Minambwe naha.” O hinga ri sawesiwani apwetoko ti ya gi.
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 Wokowani Pita Jisas ka rini sawero mwanji ni ya ri ai hambwa, “Apwetoko gi nambwe dawa numbo namili o mi ani hamisakonda.” Pita o tini ri hambwakoni hoko tokwe ri raruni ya ri ichakanda.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.