Lucas 2
Mbumbukiam-qa Manqat Mbomambaqape (KVG) vs AAI
1 Ta khøuwa-te ndøgo, Siza Ogastes, ndego Lom kawa ezoqam kandambaqape, manqat āv gene-vøovám nqǽgo: Ezoqa ewaqape, manqei-manqei ate qægoam, Lom gaman gimbo-kewagam, tiqa iziz gaman-qá mbuk-té qabe-peawáp.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Ezoqa gevebam matev av nqægo, khokhofá qafakhan, Lom gaman-qa mokho-te. Ta khøuwa-te ndøgo, Silia plovins-te, Kuilinius kawa ndøgoám.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Yaq ezoqa ewaqape, ekeza vemiav-té ginø-qavøním, tigi atanakha-zapazapa-za ma gindizav ndøgo, iziz vømø̄-awam.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Yaq até Zoséf-a, Nazalet vemiav, Gelili plovins-te ndøgo, gè-iváv. Yaq Deivid-qá vemiav-té genøqavíg, Zudia plovins-te ndøgo. Zapa ndǿgo, ndego Deivid-gé zeó. Ta vemiav-qa iz Betliém.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Yaq iz vee-qa gewav, Melí namba me꞉-apát. Ndigu søvøta mba zøgoám. Geté Meli ndugu, emu-ús.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Yaq Betliem vemiav-te gi꞉sokhoam, Meli tùni-ová.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Nakhasam gemboqan, anganeám. Meli-gé nakhasa khøuwá. Yaq ndabuá guni-løvønøvém, kao lou loge nonqo-te sasa ndøve. Zapa ndǿgo, khoev kouwat ndøgo, ma okha ezoqam gisømbi꞉matun, løvøzupøteáv. Gùmukhazém.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Ta lova ndøgo, Betliem vemiav bavokho, sip keoge ezoqam mø̀ndøgoám. Sip zøkewagát.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Yaq nqova mbaín, Evezøza-gé enzol ezoqam zøfakhán. Yaq Evezøza-qa waev-qape, sùgumu-gutavát, ndigu sip keoge ezoqam. Yaq ndigu møe kandambá gigonem.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Geté ndego enzol ezoqam gezø-ein, “Zo møe ndøgòne᷄m. Nqáe! No manqat mbomambaqape nondapavún zo-te. Ndøgo ezoqa ewaqape khanakhanakh zǿ-etoám.
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Nqægo lova, Deivid-qa vemiav-te, Betliem, khandi etoam ezoqam ndøqán, zo-te. Ndego Kelisó. Evezøzá.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Zo ngenek nakhasam, āv qazøté-ometám nqǽgo: Ndego ndabua løvønøváp, neka kao lou loge nonqo mokho-té gunu꞉-utøvé.”
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Yaq nqova mbaín, enzol ezoqa nøme kopoav-qape ndøfakház. Mbumbukiam-qá iz ndø-eqatát. Āv gini-manqatám nqǽgo,
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 “Mbumbukiam-qa iz yà beto-eqawát, ndego uni ova-in ngo꞉yage. Manqei-qape-te nqanek, sambi matev ndǿfakhán, ndigu ezoqam-te, Mbumbukiam ndømbopoev.”
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Yaq enzol ezoqam, yan-te nango giqavaz, ndigu sip keoge ezoqam āv gini-einím nqǽgo, “Bìziniáv, Betliem vemiav-te ndøgo, matev bizimø̄-qeivim, av Evezøza manqat ginindi-khofotav ndægo.”
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Yaq nakhamas-té ginøzáv, Meli neka Zosef neka nakhasam vømø̄zømet, ndego kao lou loge nonqo-te gu꞉qeiam.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Nakhasam gi-ometam ndøgo, yaq ndigu emanqat me꞉vototém, av enzol ezoqam, nakhasam-qa yaq-te gezømbe-ein.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Yaq ezoqa ewaqape, sip keoge ezoqam-qa manqat giyogem, ndigu nqova ndafe kandambá.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Geté Meli ndugu, matavap mba ndø-aumát, matev ate ndægo qambo-fakhanumat. Ndugu oskia mbomatavupám.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Yaq sip keoge ezoqam giqavanat, ndigu Mbumbukiam-qa iz até go꞉-eqatát neka ike manqat vømbō-manqatat, matev ate qægoam-qa yaq-te, giyogem neka vø̄qeivim. Matev āv tønefakhán, av enzol ezoqam gezømbe-ein. Yesu ge꞉qan|alt="DCC" src="CN01624B.tif" size="span" ref="2:6-20"
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Yaq nakhasam-yo khøuwa eit qamømbo-ndap, tegi ngusum gi꞉kepøtøzem, iz Yesu mbo-akhaém, ate av-té, av enzol ezoqam Meli gumbøe-ein, ndugu emu itøneav qagoam.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Yesu ge꞉qan, yaq khøuwa foti-qa zita-te, Meli kha sunguzam matev qamømbøe-navøem, av Mozes-qa guguna manqat qæ-ein, nakhasam ge꞉qanɨn, yaq Zosef neka Meli, Mbumbukiam-qá khoev-té ginøzáv, Zelusalem taon-te ndøgo, Yesu Evezøza-qa zenda-te vømǿveēm.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Taqa yaq-te, Evezøza-qa guguna manqat, āv qane-eín nqǽgo, “Nakhei angana ate ti꞉goat, bugukhokhof tiqanet, ndigu Evezøza-gi ndǿgoát.”
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Yaq ndigu etoam matev møgoném, Mbumbukiam-te, av Evezøza-qa guguna manqat qæ-ein. Ndøgo āv qane-eín nqǽgo: Kuvøkuvu o mumuk nakhei menas qó-áb.
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Zelusalem taon-te ndøgo, ezoqa mø̀ndøgoám. Teqa iz Simeón. Ndego ezoqam ndaføyamba-qapé neka Mbumbukiam mbovizupám. Ndego teqá tenø-kewagám ndégo, Izlael ezoqam tekhandi꞉z. Mbumbukiam-gé Nqova Mbomambaqape mo꞉goám, te-te.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Nqova Mbomambaqape, ndego āv gene-omát nqǽgo: Ndego naqanøká génanimák. Geté Mesaya ndø̀khæ-omét, ndego Evezøza tendo-khofotav.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Ta khøuwa-te ndøgo, Nqova Mbomambaqape, Simeon Mbumbukiam-qá khoev-té genø-itú. Yaq Meli neka Zosef, Yesu gindu-ndafem, gindu-oz, matev tigonem, av Mozes-qa guguna manqat qæ-ein,
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 yaq Simeon até gendego, nakhasam gèndāf, Mbumbukiam ike manqat vømbō-ein. Āv gene-eín nqǽgo,
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 “Evézøza Eqeiwat-Qape. Manqa mbusa ndøgo, no-te qoqove, mø̀ndø-unimanqatín. Yaq no, qoge sasae ezoqam, ndakin kopømbá, mbomambá sǽnaním.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 No ndakin qoqa ezoqa khandi꞉zat matev, nøkeza bøí qateqeív,
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 ndøgo qo bawabawan ate ndægo nonqo qoqo-khakheinam.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Ngenek bawan vini-ak-qá waev ndǿgoát, neka Mbumbukiam-qa yaq-te vøzømbé-vevezumāt, neka ni Izlael-ak, qogi bawan ezoqam, iz kandambaqape vønígoāt.”
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Simeon nqanek manqat ge-ein, yaq ndigu evøndipakha, nqova ndafe kandambá.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Yaq Simeon zenda mo꞉vé ti-te, vøzø̄-guligulim. Yaq ndego Meli gumbo-ein, “Nqáe! Mbumbukiam ngenek nakhasam tene-veatáv ndǿgo: Ezoqa kopoáv gé-o꞉atát, ndego tisanqawat, neka ezoqa kopoav vǿwaniapāt, ndego ti-unimanqatintat, nqanek Izlael manqei-te. Ndego Mbumbukiam-qá khakhatap ndǿgoát. Geté ezoqa kopoav gembó-sanqaupát.
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Yaq, qo Meli, qoqa mbøni andé nakhag kaiya me qambé-keqáz. Timbo-sanqaupat, yaq ezoqam-qa matavap, khonoam-te ndøgo, segendó-veveám.”
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Ezoqa nøme mø̀ndøgoám, Mbumbukiam-qa khoev-te ndøgo. Sævám. Tuqa iz, Ená. Ndugu Mbumbukiam-gú manqa vevezam ezoqám. Fanuel-gú yú. Asa khagua bawan-ák. Ndugu ngæpuká. Anganeam namba gi꞉yagam, viav seven mbá, yaq tēnø̄-nānīm.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Yaq ndugu tuni-ngæmam-év ndǿgo, atema ndakin, viav 84 vømbōndap. Ndugu Mbumbukiam-qa khoev løvøinøvemáv. Pavpave neká lovølova, Mbumbukiam-qá iz mba ndø-eqatám, lou logemav matev vø̄goam-a, vø̄guligulimam.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Simeon ate av-té Meli neka Zosef namba manqat gi꞉manqatam, yaq ndugu tùndiwáv, Mbumbukiam-qa iz vø̄-eqa neka ezoqa ewaqape nakhasam-yo-qa yaq-te vø̄ezømas, ndigu khandi etoam ezoqam gimbøe-kewagam, ndego Zelusalem ezoqam tenqovotaz.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Zosef neka Meli, matev ate ndægo gumugonem, av Evezøza-qa guguna manqat ndæmanqate, ndigu ekeza vemiav-té ginøqaváz, Nazalet, ndøgo Gelili plovins-te.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Yaq ndego nakhasam gekhouwevtat, bazaføgakh-ús neka matavap loloakh-ús. Neka Mbumbukiam-qá kuku matev mo꞉goám te-te.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Viav-viav ate qægoam, Yesu-gi evøndipakha, Zelusalem taon-té ginø-okhoám, Pasova khøuwa kandakanda matev vømø̄-gonemɨn.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Yaq Yesu viav tuelv qamømbøe-ndap, até ndegó-a, ti namba møvømbam khøuwa kandakanda-te vø̄wav, av tiqa matev qazømbe-goam.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Yaq pindap qamezømbe-navøem, tegi evøndipakha gi꞉qavanat, Yesu Zelusalem taon-té segeqóm. Geté tegi evøndipakha zøtezateáv.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Ndigu gimatavupam, ezoqá nømé namba me꞉qavanét. Geté khøuwa seke gingiaumat, gi꞉-apat, ndigu tigi ekeza ezoqam neka zifuap-te amba mbøevawém.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Geté ndigu ometeáv. Yaq Zelusalem taon-té ginøveséz, vømømbō-vawem.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Yaq khøuwa misika-qa zita-te, Mbumbukiam-qá khoev-té gi-ometám. Mbumbukiam-qá Manqat nømendim ezoqám namba me꞉qonavám. Tiqá manqat ndø-ewagát, neka vøzø̄-sinøzumat.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Ezoqa ewaqape, teqa manqat giyogem, ndigu teqa otevat neka manqa qavøiwat-qa yaq-te, nqova zøndáf.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Yaq tegi evøndipakha gi-ometam, ndigu nqova ndafe kandambá. Yaq evo gumbo-ein, “Áti. Gekha zapâ, qo matev av nqægo qoqoni-matanam? Nqáe! No qave namba, fofogeap kandambá qeitaqa-goat, amba qeitaqambe-vawat.”
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Yaq Yesu gezø-qavøiu, “Gekha zapâ, no qazonø-vawat? Gê, zo zøtezateâv, av nqægo, no Tat-qā khoev-tē qabatu꞉gū?”
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Geté ndigu manqa mokho ndapeáv, gekhā mé꞉manqatam.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Yaq Yesu evøndipakha namba, ekeza vemiav-té ginøqaváz, Nazalet. Yaq ndego tiqa manqat o-mba zømbo-ndapám. Geté Meli ndugu, matavap mba ndø-aumát, matev ate ndægo, qambo-fakhanumat.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Yaq Yesu gekhouwevtat, até matavap loloákh namba sege-khouwevtát, Mbumbukiam neka ezoqam, kuku vøzø̄goam te-te.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.