Atos 27

Buka Tumute (KPX) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iniale vani mole kosive keau Bolo mai Italie hanavoveve humaha ke kaovaliale bae bouti mole elehai Bolota dibulae ata degomoleta malevei ame kosive mole Diuliasi omisi isiviale au nalievei. Keu ame etule mole Ogasita ke kosive.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ige no bouti kemo biloluvilu. Bouti keu Adalamiti kemo lohoale isiviale Esia vatae tai. Kateige no kemo biloluvisi tige malaha mole Alistakasi keu nohehi tinu. Malaha keu subuta Masedonia vatae o mole Tesalonia ke halei lohonu.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 No vani mole lohoale Saidoni oe velehovoge ame kosive Diuliasiu Bolo hoesehavoi namihage au tiale au haokuvu elegevege abu isivive hau omilu.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ige no o ke halevai tota tige no tiveve keveatae heluka balugau lohoma. Ige no hedevei vata mole Saibalasi ke iae lotilu.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Keve lotilialeau Silisia vata evihai lotilialeau Babilia vata keta evihai tilialeau Lisia vatae velehovoi o mole Maila keve dobuluvilu.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Isi keve usege ame kosive keu bouti kaovasege bouti moleu Alekisandia kemo lohonu. Iale bouti keu Italie tiho vage kosive keu no holoevei kemo tinu.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Kemo tiale heluka balugau lohoge no saiavoi tilialeau o mole Naidasi keve velehovolu. Isi kemo inuta tioholisito hedevei vata mole Keliti keve tilialeau matama mole Salomone ke evihai Keliti vatae iae lotilu.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Keve lotiale vatae vava unahala lotilu. E keu toela balugage no saiavoi tilialeau boutiu lamimale matamae duae lavilu. Matama ke vavamo o mole Lasia keu ua.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ige no keve dobuluvisi vani moaga ua. No isiviai taito eu toela seleveage no keve usege Diue ataeau abu vaveve toela ulihamale ke vaniu uoholinu. Ige Bolou hoto mole loui kebia namigevenu.
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Isi avoe, “Di la namigevege evive. Nahiabuna vani kosealemo tiliege boutina toelage kunaiabuna emo tai uoholige mesoho nahiabuna haluvisi.”
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Bolou kateai lousege ame kosive keu hotove evioholisito bouti ke biage isi matahamale kebia hoto evinu.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Abu isiviale ke halevai o moleve tai. Kosealemo boutiu vaganamo keve lamiale keu toelanu. Kateige abu isiviai talive Keliti vatamo o mole Vonisi keve ui. Keu boutiu lamimale matamae dua. Helukau lohoito negoholimale matama.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Iniale vani mole heluka esehameu lohoi duaveage abu loui avoe, “Nahi tai.” Isi kateai abu boutie anika butuhai mai mavoi vatae vava unahala tilu.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Tisege hanunu baluga bouti matahamaleau ivihai avoe, Elokadoni keu vataeatae lohoale boutiemo lohonu.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Keu lohoale bouti mai tige abu isiviai bouti giloai hoidevei vataeatae tai. Isito hanunu balugau negoalemo abu kateige anekianu. Ige abu halevasege hanunu keu bouti mai e ni seleve tinu.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 No katelahalata lohoale e nie vata mole Kolada ke iae loholu. No ke iae lohoime vanagi mai bouti baluga iae etunuvale ke ebagevage keu toloanu. Isito no negoai ke ebagevai mai boutie uvue mavolu.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Ige eu no bouti baluga ke aiohavoge toelale ke no hote mai bouti ke valahatui umuvage bouti matahamale keau vabulahai valai butuhai etolevalu. Abu huhuai avoe, “Onoilage hanunuu no malevei Avilikae tiniege esagamo vatoge no haluvima.” Kateisege hanunuu no malevei tota e nie tinu.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Iniale vani mole eu balugai toelage abu kako degomole malei davalamo hatuge boutiu vokovokoanu.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Iniale vani mole eu tota kateige abu boutie hau degomole malei davalamo hatulu.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Hanunuu kateai vani moaga loholage vau bukai loalage no vanita didita elehaholisi moleho loui kosea, “Nahi bae ulivebene.”
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Keau katelahai vani moaga lovi ioholige Bolou vigoeabemo lamisi namigevei avoe, “Evive. Di Keliti vatae laheho loui kosea, ‘Ti halevave.’ Ige la di hoto evioholige nahi lohoalemoike vaveve toela kou nahiemo velemanu.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Isito di hoto mole louge evive. Negolahave. Labeu bae hatilivebene. Lana bahata usege bouti unahana toelai uoholisi.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Di hilokale keu koseanu. Di Dilava baluga ke hoesehavoi atave holialemo au nivu vavimo au anelu hanavoge dae lohonu.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Isi loui avoe, ‘Bolo, ainaho vabualive. Ana bae Loma kosive baluga Sisa ke vudimo lamisi a deiada lounela. Ige Dilavau a guliguli ke evialemo aluvuta timale kebiataeabuna ue dua vai.’
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Anelu keu daho louale deiadaike di loui la namigevealemo negolahave. Di huhuige Dilavau hoto ke louale auna bae velemai.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Velemage bouti kona tiniege vata moleve vunavunai toelai.”
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Bolou kateai lousege hanunu balugau bula abuita ke uvumo no bouti mai e baluga Meditelenia kemo tiniale vavi ke vigomo bouti matahamaleau huhulahai avoe, “Mesoho nahi aike vatae vavaike ko lohoma.”
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Kateai loui isiviai hilokage esagana vuguvuguanu. Emena egeanu. Kateai hote mai mune mai avuemo etunuvai emo manevege keu dobai esaga male egeveu uani handele tuenti (120). Ige abu uito tota ke nahate va moleage egeveu dobai naintianu (90).
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Kateai vabulahai loui avoe, “Nahi aike onolahalata munemo tima.” Isi kateai bouti iae anika abuita abuita malei emo hatui isiviale vau solekai alamoi.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Isi vabulahai isiviale vanagi mai bouti baluga halevai vatae tai. Isi lobogevei loui avoe, “No anika malei vanagimo talive boutie ulimo hatui.”
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Kateai vanagi mai manevesege Bolou ame kosiveta esemuiabeta namigevei avoe, “Koeabuna bouti halevai tige laeabuna bahata uoholive.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Bolou kateai louge ame esemu keau vanagie hote heisi bohige keu emo dobage eu mai tinu.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Iniale vau alamoho vasege Bolou isiviale namigevege abu lovi isi. Isi loui avoe, “Nahi vanie ni votini (14) ke uvumo lovi ioholisito u unahalu.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Iale di isiviale lovi ilive elike negolahave. La bae haluvilivebene. Nahi bahataeabuna vatehani maleholisi bahata vatae velehovoi.”
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Kateai loui namigeveito lovi mai kebia vudimo hoesehavoi vakoai inu.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Ige abu bahata ke elehai negolahai bae abuta lovi ilu.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ata bahata bouti kemo uale noeau bahata tu handele seveniti sigisi (276).
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Ata keau bahata lovi ige uniabeu hanilahage abu tiale boutie uvue laisu busi moaga malei emo hatuge boutiu vokovokoanu.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Iniale vau alamosege bouti matahamale keau vata elehai ke hilokaholilu. Isito esagae dua elehai isiviale keve bouti mavoi dobuluvisi ui.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Isi kateai anikae hote bohisi abu tali umuvale ke lulehai isiviale matahage boutiu inuta esagae tai. Isi boutie ulimo valaie ese ebagevai isiviale helukau bouti mai esagae tai.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Isito bouti keu tiale munemo vatoge uliveu munemo dai gigiai usege e balugau deive hamasege keu vunavunama.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Ige tuvalie ataeau isiviale dibulae ata bahata havege abu haluvisi. Kosealem keau isiviholilu abu esagae talive detuluviliho.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Kateige ame kosive keu Bolo huhuai isiviholinu abu haveliho. Isi etolahai hilokale kebiaho louge abu vasohuta emo biloluvisi esagae tilu.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Isege no degomoleau etolahai hilokaholiale keau boutiu bokobokoale ivi malei avuemo tige no bahataeau esagae tihatulu.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.