Atos 7
God Da Geka Seka (KPR) vs AAI
1 Ava gido, fristi+ da giti jighariimi Stephen kena ategi usira, “E geka beká resera, ai? Ni God da Geka a Moses da Geka doyoro dae sise resesa, ai tefo?”
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Aminge setiri, Stephen minonda sisira, “Nanda nano namendi a nanda natofo, dengoro jave ningivu! Na geka itako sari dae erena. Namondeda abua Abraham reighi javo Heren aminda jo yae irise, nu Frovensi Mesopotemia aminda iriri, God usasa beká a gari durode ava numokena isagha etiri gosusira.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Gosiri, God sisira, ‘Ninda oro a reighi dodo yasi, reighi eni mutono, aminda dighi anumbase!’
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Aminge setiri, Abraham nu eredo nunda reighi Kaldia a Mesopotemia ava dodo, fira emboro soroda, Heren aminda didighusira. Dighido iriri, numamo ambiri, God numokena sekago yare dae setiri, Abraham eredo, namondeda reighi Israel eminda fusira.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 — ausente —
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 — ausente —
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 — ausente —
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Aminge sedo, nu Abraham ghae tofo tofo beka gagojusera ainda tano futusira. Amo, Abraham nunda vika mendo anoso ava gafugare dae sisira. Aminge sisira aindae, Abraham da mandi Isaac siroretiri, sifo 8 dadabetiri, Abraham God da Geka ava kotedo, Isaac da vika mendo anoso ava gafugusira. Gafugetiri, Isaac baji evetu fitido, nunda mandi Jacob siroretiri gido, nunda vika mendo anoso gafugusira. Avori, Jacob nu baji evetu fitido, mandi sasingu siroretiri gido, nunda sasingu vide jamena isambu 12 amo, kau daba ava usira. Sasingu 12 resena emo, namondeda abuamaneri.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 — ausente —
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 — ausente —
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Amingiri, namondeda reighi Israel eminda (o Keinan giti sedo ghuseri) a Egypt aminda baimara teria sirorusira. Bayau dadabari beká etiri itatamuse, evetu genembo dubo mema useri. Amingetero, namondeda abuamane da bayau barago dadabusira.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Egypt aminda bayau itako iriri ainda bino ava ningido, namondeda abua Jacob nunda sasingu ava dirigetiri, nenda gitida Egypt aminda bayau ombari dae iseri. Nunda sasingu isera amo, namondeda abuamaneri.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Era buvudo, bayau ombudo jovereghe fuseri. Ainda amboda, sekago iseri. Era buvero, Joseph nemokena sisira, ‘Na nenda mandakorasi, erama na buneove!’ aminge setiri, Pharaoh nu Joseph da natofo ava kasama usira.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Etiri, numamo a nunda natofo isambu 75 ava saoro, Egypt aminda yaore dae sedo, Joseph aghi mutiri iseri.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Era buvudo setero ningido, Jacob mane eredo, Egypt aminda iseri. Era buvudo, Jacob namondeda abuamane Joseph de dabade, Egypt aminda iriara sirivo useri.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Sirivo eoro, nenda sasingu nombuamane da tamo budo yama, reighi Sekem aminda furugedo ghuseri. Sekem resena aminda, Jacob da nombua Abraham anakora Hamor ondikena ofofo vasa amo, moniimi ofusira.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 “Namondeda natofo Egypt aminda siroredo digarigo etero, sifo fira buvari dae iri, God nu beka gagojuse, Abraham kena enda mutari sisira ava, nu sekago kotisira.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 — ausente —
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 — ausente —
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Sifo aminda, mandi eni gari evevago sirorusira, nunda javo mo Moses ri. Moses siroretiri gido, noi numamo Pharaoh da geka aindae imboe edo, kamboda undéro tambuno etodaba naká dadabusira.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Dadabetiri, noi numamo bune jaredo, nenda kokoi budo isaghada fitero, Pharaoh da gagara fira, Moses tambudo budo ira, nunda mandidae sedo undiri babojusira.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Bajiri gido, ijuga kakato mendeni fera, Egypt embo da kasama, nenda kiki, a nenda kotari isambu ava ijugetero, Moses kasama usira. Kasama use, baji mindafu edo Moses nu bajari teria eni usira. Amingedo, geka bekáda bekáda sise, ari numo beká edo ghusira.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 “Use, nunda ghaeko 40 ava dadabetiri, Moses nu eredo nunda nano namendi Israel embo, ava gari dae isira.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Ira buvudo, Egypt embo genembo eniimi namondeda abua eni ava doriri gido, ainda mino ari dae sedo, Moses nu Egypt embo genemboá detiri ambududurusira.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Amingiri gido, nu kotisira, ‘God setiri, na nanda natofo unumbe budo, namondeda reighida yari dae ojena ava, natofo kasama arera tano,’ ava kotisira. Avata nunda natofo ne jo kasama aeri.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Avori, sifo dabako dadabetiri ainda amboda, namonde Israel embo da abuamane etoto naká nengae tataya ero gido, Moses nemokena sisira, ‘Ningivu! Ne oro dabakori. Redae totofo tataya erevu?’
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Aminge setiri, genembo nu giti nunda komana dorusira aimi, eredo Moses jighi miminguse sisira, ‘Mave setiri, ni kotofu da geka resesi?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Ni Egypt embo sife doreso na gosumutani. Ava sedo, na erá dereose!’
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Aminge setiri, Moses geka ava ningido, oju edo sufusira. Sumbudo ira, reighi Midian aminda buvudo, evetu eni fitido nunda imboti atovode dabade irero, nunda vide jamena etoto naká siroruseri.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 “Ghaeko 40 ava dadabetiri ainda amboda, Moses reighi uvu irae da vasa a doriri Sainai ainda dengesi aminda fetirise, orobu jokáda ika veveyako aminda, avaraka gambu avise bubura iri gosusira. Aneya bubura jokáda fetiriri gosusira.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 — ausente —
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 — ausente —
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Fetiriri, God sekago numokena sisira, ‘Ninda ata anoso asuge fetiresa, ava kosughe! Reighi emo, vasa kakarari.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Nanda natofo da mema a nenda irari eko beká Egypt aminda ava eregosena. Nenda sorara ava ningido, nemo sonembari dae refena. Ni fu, nane dirigaono Egypt aminda yase!’ aminge sisira.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 “Genembo Moses setena ava, Israel emboi ighagha useri. Nu ighagha use, eminge siseri, ‘Mave setiri, ni kotofu da geka resesi?’ Namondeda abuamane Moses ighagha usera avata, God setiri, Moses nune daba aimi kotofuko edo, natofo sonembari dae sedo jovereghe nemokena Egypt aminda isira. Aneya mo avaraka buburaghae ika jokáda avíri Moses gosusira ainda sonembaimi, God setiri Moses amingusira.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Ira buvudo, namondeda natofo unumbedo emboro ijuguse, nune giti budo Egypt ghedo iseri. Amo, Moses nu Egypt aminda tuturo edo, tano a ari mendeni mendeni udo fusira. Aminguse, esuru eni javo ‘Kokoigo’ aminda, a kotugo reighi tomanako uvu irae da vasa aminda, nu tano a ari mendeni mendeni eari, namondeda natofo ne jo gae iriara ava, nenda gitida siroreari gi dudukughedo ghuseri. Vasa daba aminda deinghero ghaeko 40 dadabusira.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Moses resena eimi sisira, ‘God nunda feroveta eni namongoá, dirigari yama namondeda natofo jokáda sirorarira.’
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Kotugo Moses daba aimi, namondeda abuamanede dabade reighi tomanako uvu irae da vasa aminda irise, nu doriri Sainai viti ya aminda, aneya da geka ningido, a God da Geka evovodae irarira ava ningido, namonde baoro dae sedo gefusira.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 — ausente —
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 — ausente —
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Sifo aminda, ne ove keve simbugetero, roera eni burumakava mandi (calf) da kaugo ava etero sirorusira. Siroredo, natofo da kotofu usira. Etiri, evetu genembo nenda kotofu, ava sedo nenda godekena, joba futuse, sino fuka de oje dungedo kirumo useri.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Amingetero, God namondeda abuamane gukai futuse, ne ighagha edo, ne utu da damana ava tumonde bainghaoro dae sedo dotutusira. God setiri nunda feroveta eni namondeda abuamane da ari aindae, eminge gefusira:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Ne nenda gode eni javo Moloch seraera, ainda kau ava nenda yeyedae simbugedo, bu deinghuse tumondedo ghusevu.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 “God nu nange nange evovodae irise, evetu genembo kaifa eraira ava, ijugari kasama aoro dae sedo, nu namonde dobo itoro dae sisira. Dobo da kau a nunda mindafu ava, Moses kena ijuge gogoghombusira. Etiri ningido, dobo amo, embo boka aimi firedo simbuguseri. Simbugedo, reighi tomanako a uvu irae da vasa aminda bu deinghedo ghuseri. Ne amingusera da beká mo: God nu nemonde dabade irá gheraira ava kasama ari dae sedo useri.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Ainda amboda, namondeda abuamane ambeoro, nenda sasingu a nenda imemesiri doboá budo Moses da ambo jimbi Joshua de dabade fera namondeda reighi eminda teteruseri. Teretero, God sonembetiri, namondeda afamanei gitofu mendeni ava detero sirivo ero, mendeni oju sufuseri. Sumbero, reighi emo abuamane budo, dighi anumbuseri. Anumbedo, dobo amo sekago itutuseri. Itero, dobo vasa daba aminda sifo ghousa ambari ava iriri, David sirorusira.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Siroretiri, God nu David da irari a nunda tumondari ava gido, David dubo bu gogoghombusira. Amo God nombua Jacob tumondedo ghusira daba aindae resena. God ‘avori’ sari ningido, David nunda kambo beká ava itari dae benunu sisira.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Avata erá David nune kambo iteure dae, God imboe usira. Etiri, David da mandi Solomon nune itutusira.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Itutusira avata, God iká bekáda irira amo, jo evetu genembo kambo ungoi itari aminda irari da kaugo iraeri. Ava kotise, God da feroveta eni eminge gefusira:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 — ausente —
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 “Nemo, ne isambu gogore kakatori! Ne gitofu da kakaugo use, God jo tumondae a nunda geka jo ningae eraeva. Namondeda abuamane kau nange nange God buregedo ghuseri, ne kau daba aminga ava, Asisi Kakara buregeraeva.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Nenda abuamane God da feroveta isambukena fakarago eoro, feroveta mendeni, God nunda Genembo eveva beká ava dirigari furariá sedo ghusera, nembarago detero sirivo useri. Nenda abuamane ferovetakena amingedo ghusera, a ne kau daba aminga ava use, God da Genembo Eveva ava, namondeda gitofukena mutevo budo detero ambududurusira.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 God nunda Agho Dari setiri, aneya ai budo fera mutero, namondeda natofo ruruseri. Kotugo namonde barago ruruseri. Rurusera avata, ne God da Geka amo jo ningae eraeva,” Stephen nu geka aminge sisira.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Babojegari totorugusera amo, Stephen da geka nininguse, janje ekoko useri. Edo, dika ghininji ghananja ghuseri.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Amingusera avata, Asisi Kakara Stephen kena vose asugari beká etiri, diti fainghedo, God da usasa, a Iesu God da ungo gimandukena fetiriri gosusira.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Gido, sisira, “Givu! Utu afigetiri, na Evetu Genembo da Koro,+ God da ungo gimandukena fetiriri eregosena,” aminge setiri,
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 — ausente —
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 — ausente —
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 — ausente —
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 — ausente —
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.