Atos 10
Kalam NT (KMH_KAL) vs ARC
1 Pen bi amiybi gok kuyip kond mindyiŋgip biyomb bap, miñmon Siysariya mindyiŋgip. Yimb nuk ak Konliyas. Amiybi nuk kond mindyiŋgip gok kuyip “Yitaliy amiybi,” aŋgyiŋgipay. Biyomb Konliyas kun ak, biynimb korip nup ap mindyiŋgipay gok yip, Gor nup lotiw giyiŋgipay. Nuk Jiwda biynimb tap gunap ma mindek; maniy tap gok monmon ñiyiŋgip. Pen nuk Gor nup minek minek aŋgniŋyiŋgip.
1 E havia em Cesareia um varão por nome Cornélio, centurião da coorte chamada Italiana,
2 — ausente —
2 piedoso e temente a Deus, com toda a sua casa, o qual fazia muitas esmolas ao povo e, de contínuo, orava a Deus.
3 Minek bap pumb kuyim gak won ak, day niŋak: Gor enjol bap yokek apiy aŋgak, “Konliyas!”
3 Este, quase à hora nona do dia, viu claramente numa visão um anjo de Deus, que se dirigia para ele e dizia: Cornélio!
4 Aŋgek, pirikiy aŋgak, “Biyomb. Yip yenen aŋgak.” Aŋgek, enjol ak nup aŋgak, “Nand Gor nup aŋgniŋying, biynimb simbgeprek gok kuyip tap monmon ñiyiŋg gipan ak; nip sakiy ma gip.
4 Este, fixando os olhos nele e muito atemorizado, disse: Que é, Senhor? E o anjo lhe disse: As tuas orações e as tuas esmolas têm subido para memória diante de Deus.
5 Nand bi gunap aŋgey, am miñmon Jopa amiy, bi Saymon Piyta apay ak nup, am aŋgey winimuŋ.
5 Agora, pois, envia homens a Jope e manda chamar a Simão, que tem por sobrenome Pedro.
6 Nuk Saymon, bi kaw wak woŋg gip ak yip mindpiyr, ñiŋg solwara gol ak aŋgak.”
6 Este está com um certo Simão, curtidor, que tem a sua casa junto do mar. Ele te dirá o que deves fazer.
7 Pen enjol ak minim kun ak aŋgiy amnakniŋ, Konliyas bi nup woŋg giñirik omiŋal ak sek, amiybi Gor nup gosimb niŋak bap sek aŋgek apeyak,
7 E, retirando-se o anjo que lhe falava, chamou dois dos seus criados e a um piedoso soldado dos que estavam ao seu serviço.
8 kuyip enjol ak minim yerip yerip aŋgak ak aŋgñi tep giy, aŋgyokek, Jopa amniŋg saŋdiyak.
8 E, havendo-lhes contado tudo, os enviou a Jope.
9 Am am kinjeŋnamb ak kinyak. Minek am am, pumbnamb yomb yoŋ won ak, miñmon Jopa maŋ maŋ giyak. Won kun ak Piyta, Gor nup aŋgniŋniŋg amnak, korip miŋgan ar biyoŋ.
9 E, no dia seguinte, indo eles seu caminho e estando já perto da cidade, subiu Pedro ao terraço para orar, quase à hora sexta.
10 Amiy, Gor nup aŋgniŋ mindakniŋ, nup yiwan yomb yimb ak gak. Pen biynimb nuk gok, tap daŋgiy giyakniŋ, nuk day niŋiy niŋak: semb biyoŋ miŋgan yikiy, wand yomb bap kun biyoŋ nimb lum biyaŋ owak.
10 E, tendo fome, quis comer; e, enquanto lhe preparavam, sobreveio-lhe um arrebatamento de sentidos,
11 — ausente —
11 e viu o céu aberto e que descia um vaso, como se fosse um grande lençol atado pelas quatro pontas, vindo para a terra,
12 Wand miŋgan kun ak kanj, kimin, yakir, siyŋ, saraw, Jiwda biynimb ma ñimbay tap gok keykey kuŋaynep mindek.
12 no qual havia de todos os animais quadrúpedes, répteis da terra e aves do céu.
13 Minim bap pen aŋgak, “Piyta. Tikjakiy tap ñiŋemb kun kayaŋ gok pik daŋgiy ñiŋan aŋgak.”
13 E foi-lhe dirigida uma voz: Levanta-te, Pedro! Mata e come.
14 Aŋgek, pen aŋgak, “Biyomb. Mer! Yenen ñiŋan aŋgiy apan? Chin Jiwda biynimb tap asik kun gok ma ñimbun aŋgak.”
14 Mas Pedro disse: De modo nenhum, Senhor, porque nunca comi coisa alguma comum e imunda.
15 Aŋgek, minim kun ak tip aŋgak, “Tap yerip yerip yand gen suŋ mindip gok, asikep aŋgiy ma aŋgnimin aŋgak.”
15 E segunda vez lhe disse a voz: Não faças tu comum ao que Deus purificou.
16 Day niŋak kun ak, tip ak niŋiy, tip ak niŋiy gak. Kisen mey, tap wand yomb kun ak, andkind semb biyoŋ amnak.
16 E aconteceu isto por três vezes; e o vaso tornou a recolher-se no céu.
17 Kun gek, Piyta “Day niŋbiyn kun ak yerginiŋgamb aŋgiy,” gos kuŋay niŋmindakniŋ, bi Konliyas yokek nup aŋgniŋg wiyak bi kaw ak, kinjeŋrumb ak amjakiy aŋgyak, “Bi Saymon, yimb nuk bap Piyta apay ak, biy mindip akaŋ aŋgyak.”
17 E, estando Pedro duvidando entre si acerca do que seria aquela visão que tinha visto, eis que os varões que foram enviados por Cornélio pararam à porta, perguntando pela casa de Simão.
18 — ausente —
18 E, chamando, perguntaram se Simão, que tinha por sobrenome Pedro, morava ali.
19 Pen Gor Kawnan ak Piyta nup aŋgak, “Bi omiŋal nokom, yand key aŋgen, nip piyowsipay ak; kuyip gos kuŋay ma niŋiy; biyaŋ amiy, kiy yip minim aŋgnimimb aŋgak.”
19 E, pensando Pedro naquela visão, disse-lhe o Espírito: Eis que três varões te buscam.
20 — ausente —
20 Levanta-te, pois, e desce, e vai com eles, não duvidando; porque eu os enviei.
21 Aŋgek, biyaŋ amiy, kuyip niŋiy aŋgak, “Bi piyowniŋsipim ak mey, yand nep. Yip minim bap aŋgniŋg opim?”
21 E, descendo Pedro para junto dos varões que lhe foram enviados por Cornélio, disse: Sou eu a quem procurais; qual é a causa por que estais aqui?
22 Aŋgek aŋgyak, “Biyomb Konliyas, amiybi gok kuyip kond mindip ak, chinup aŋgyokek opun. Nuk Gor nup gosimb niŋek, Jiwda kay nup niŋey tep gip. Nuk day niŋak: enjol bap apiy nup aŋgak, ‘Nand bi gunap yokey, am Saymon Piyta nup poŋind apey, minim aŋgnimuŋ ak niŋnimimb aŋgak.’ Enjol ak kun aŋgek mey, Konliyas niŋiy, chinup aŋgyokek aswun aŋgyak.”
22 E eles disseram: Cornélio, o centurião, varão justo e temente a Deus e que tem bom testemunho de toda a nação dos judeus, foi avisado por um santo anjo para que te chamasse a sua casa e ouvisse as tuas palavras.
23 Kun aŋgey, Piyta kuyip aŋgek korip miŋgan amiy kinyak. Minek Piyta, bi Jopa nimb Jiysis nup gosimb niŋyak gunap diy, Konliyas yokak biriwin ak yip am am kinjeŋnamb ak kinyak. Minek mey, Siysariya amjakiy, Konliyas korip ak amniyak. Pen Konliyas nuk Piyta asaw aŋgiy, biynimb nuk gok sek, numiy numam nuk gok sek kuyip suk aŋgek ap nan-giy mindeyak.
23 Então, chamando-os para dentro, os recebeu em casa. No dia seguinte, foi Pedro com eles, e foram com ele alguns irmãos de Jope.
24 — ausente —
24 E, no dia imediato, chegaram a Cesareia. E Cornélio os estava esperando, tendo já convidado os seus parentes e amigos mais íntimos.
25 Piyta amiy, korip miŋgan amniŋg gakniŋ, Konliyas nup tep gek, am tomb kiñiŋ siŋak koŋgim yimak.
25 E aconteceu que, entrando Pedro, saiu Cornélio a recebê-lo e, prostrando-se a seus pés, o adorou.
26 Kun gek, Piyta nup di jakñiy aŋgak, “Yand Gor mer; yand bi yikop nen, Jakan aŋgak.”
26 Mas Pedro o levantou, dizendo: Levanta-te, que eu também sou homem.
27 Aŋgek jakakniŋ, minim aŋgyiŋg korip miŋgan biyaŋ amnirik. Amiy, Piyta niŋak: biynimb kuŋaynep ap nan-giy mindeyak.
27 E, falando com ele, entrou e achou muitos que ali se haviam ajuntado.
28 Niŋiy, kuyip aŋgak, “Nimb key niŋbim: chin Jiwda biynimb gok asik tep gipun. Korip miñmon gunap ma ambun sek; Jiwda mer gok yip yiŋgoŋg giy ma tapun. Pen yand day niŋnik; Gor yip minim bap aŋgak ak mey, biynimb gunap asiŋ mindpay aŋgiy, kuyip asiknim rek ma ayip.
28 E disse-lhes: Vós bem sabeis que não é lícito a um varão judeu ajuntar-se ou chegar-se a estrangeiros; mas Deus mostrou-me que a nenhum homem chame comum ou imundo.
29 Kun ak niŋiy mey, Konliyas minim aŋgip ak niŋiy ma kirpiyn; aŋgip rek niŋiy opiyn. Kun ak yip yerginiŋg aŋgem opiyn?”
29 Pelo que, sendo chamado, vim sem contradizer. Pergunto, pois: por que razão mandastes chamar-me?
30 Piyta kun aŋgek, Konliyas aŋgak, “Yand menikarik namb siŋbiy pumb kuyim gip won biy rek, korip miŋgan biyaŋ Gor nup aŋgniŋ mindyiŋg niŋnik: bi chech tund yimb yimak bap, ap mindenik siŋak miseŋ giy aŋgak,
30 E disse Cornélio: Há quatro dias estava eu em jejum até esta hora, orando em minha casa à hora nona.
31 ‘Konliyas. Nand Gor nup aŋgniŋying, maniy tap gok biynimb yimgeprek gok kuyip monmon ñimban ak, Gor niŋimb.
31 E eis que diante de mim se apresentou um varão com vestes resplandecentes e disse: Cornélio, a tua oração foi ouvida, e as tuas esmolas estão em memória diante de Deus.
32 Kun ak mey, bi gunap aŋgyokey, miñmon Jopa amiy, bi Saymon yimb nup bap Piyta apay ak, poŋind winiŋgiy. Nuk Saymon, bi kaw wak woŋg gip ak yip mindpiyr solwara gol ak aŋgak.’
32 Envia, pois, a Jope e manda chamar Simão, o que tem por sobrenome Pedro; este está em casa de Simão, curtidor, junto do mar, e ele, vindo, te falará.
33 “Enjol ak yip kun aŋgek, yand kasek bi yand gunap aŋgenik, nip am poŋind apey mey, yip tep gip. Biy Gor yip mindpun rek, minim kuyip aŋgnimin aŋgiy nip aŋgip ak, chinup aŋgey niŋun aŋgak.”
33 E logo mandei chamar-te, e bem fizeste em vir. Agora, pois, estamos todos presentes diante de Deus, para ouvir tudo quanto por Deus te é mandado.
34 Konliyas kun aŋgek, Piyta aŋgak: “Yand miñiy niŋbiyn. Gor chinup Jiwda nep diyn aŋgiy gos ak ma niŋimb; biynimb miñmon okok maŋgiysek diniŋgamb.
34 E, abrindo Pedro a boca, disse: Reconheço, por verdade, que Deus não faz acepção de pessoas;
35 Miñmon okok maŋgiysek, biynimb an siskoy diy, minim nup diniŋgambay gok kuyip diniŋgamb.
35 mas que lhe é agradável aquele que, em qualquer nação, o teme e faz o que é justo.
36 Pen Gor chinup Yisrel biynimb diniŋg, minim tep aŋgak ak niŋbim. Nund yip jimñiy mindeyaŋ aŋgiy, biyomb chin kond mindyiŋgipun Jiysis Krays nup yokek owak. Nuk nep mey, biynimb okok maŋgiysek Biyomb chin yipund giy yimb mindip.
36 A palavra que ele enviou aos filhos de Israel, anunciando a paz por Jesus Cristo (este é o Senhor de todos),
37 Nimb key niŋbim! Wosrey, Jon bi ñiŋg pikñemb ak ñiŋg pikñiyiŋg, minim tep kun ak kiñiŋ giy aŋgak miñmon Galiyliy. Kun giy aŋgek, aŋg dand amiy, aŋg dand amiy, biynimb Jiwdiya mindpay gok maŋgiysek niŋyak.
37 esta palavra, vós bem sabeis, veio por toda a Judeia, começando pela Galileia, depois do batismo que João pregou;
38 Pen niŋbim! Bi Jiysis miñmon Nasaret nimb apun ak; Gor yip mindiy Kawnan nuk ak nup yokek kond mindakniŋ, miñmon okok taŋgiy, biynimb yikop gok direp giyiŋg, biynimb Seytan gek kosyam mindeyak gok kuyip gek, suŋ ayak.
38 como Deus ungiu a Jesus de Nazaré com o Espírito Santo e com virtude; o qual andou fazendo o bem e curando a todos os oprimidos do diabo, porque Deus era com ele.
39 “Pen Jiysis, Jiwda miñmon okok giraŋgiy, miñmon yomb Jerusalem giraŋgiy gak gak rek, chin key niŋnuk rek aspiyn. Nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirikayey kumak ak pen, ñin omiŋal nokom mindiy, Gor gek tip tikjakiy, ap miseŋ gek niŋnuk.
39 E nós somos testemunhas de todas as coisas que fez, tanto na terra da Judeia como em Jerusalém; ao qual mataram, pendurando-o num madeiro.
40 — ausente —
40 A este ressuscitou Deus ao terceiro dia e fez que se manifestasse,
41 Biynimb maŋgiysek nup ma niŋyak; Gor chinup biynimb nuk niŋayak gok nep, Ñinuk nup yomek miseŋ niŋnuk. Chin mey nuk kumiy tikjakek, yip jimñiy tap ñiŋnuk.
41 não a todo o povo, mas às testemunhas que Deus antes ordenara; a nós que comemos e bebemos juntamente com ele, depois que ressuscitou dos mortos.
42 Chinup aŋgak, ‘Minim tep yand ak biynimb okok kuyip aŋgñirep giyiŋg aŋgnimimb. Kisen Gor aŋgek, Ñinuk Jiysis, biynimb kumyak gok sek, biynimb kim mindeniŋgambay gok sek kor niŋniŋgamb.
42 E nos mandou pregar ao povo e testificar que ele é o que por Deus foi constituído juiz dos vivos e dos mortos.
43 Pen ar kun ak, bi Gor minim aŋgep gok maŋgiysek aŋgyak, “Krays nuk apiy giniŋgamb rek Nop biynimb nup gosimb niŋniŋgambay gok kuyip tap siy tap timey gipay ak wiykyokniŋgamb’ aŋgyak.” ”
43 A este dão testemunho todos os profetas, de que todos os que nele creem receberão o perdão dos pecados pelo seu nome.
44 Pen Piyta kun giy minim aŋg mindakniŋ, Gor Kawnan ak kuyip bak ayek,
44 E, dizendo Pedro ainda estas palavras, caiu o Espírito Santo sobre todos os que ouviam a palavra.
45 Gor yimb nup dand aranyiŋg, minim yimb keykey aŋgyak. Kun geyak, bi Jiwda Jiysis nup gosimb niŋiy, Piyta yip wiyak gok niŋiy aŋgyak, “Gor Kawnan nuk ak, biynimb Jiwda mer guniy kuyip monmon yokek ap bak ayek, minim keykey yimb aspay aŋgyak.” Piyta pen aŋgak,
45 E os fiéis que eram da circuncisão, todos quantos tinham vindo com Pedro, maravilharam-se de que o dom do Espírito Santo se derramasse também sobre os gentios.
46 — ausente —
46 Porque os ouviam falar em línguas e magnificar a Deus.
47 “Gor Kawnan chinup yokak rek ak, miñiy biynimb guniy kuyip kunep yokip. Kun ak ñiŋg pikniŋg aŋgey, biynimb gunap kuyip mer aŋgniŋgiy rek ma ayip aŋgak.”
47 Respondeu, então, Pedro: Pode alguém, porventura, recusar a água, para que não sejam batizados estes que também receberam, como nós, o Espírito Santo?
48 Kun aŋgiy, binuk gunap aŋgek, Jiysis ker mindpay aŋgiy, kuyip ñiŋg pikñeyak aŋgyak, “Piyta! Ñin kaw bap chin yip mindenimin aŋgyak.” Aŋgeyak, ñin kaw bap, kiy yip mindek miñmon kun ak.
48 E mandou que fossem batizados em nome do Senhor. Então, rogaram-lhe que ficasse com eles por alguns dias.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.