Mateus 5
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis, biynimb kuŋaynep kun gok niŋiy, am dum biyoŋ binuk onep wimiŋgan ak yip bisiŋg mindyiŋg, kuyip minim aŋgñak.
1 Quando Jesus viu aquelas multidões, subiu um monte e sentou-se. Os seus discípulos chegaram perto dele,
2 Nuk kuyip aŋgñiyiŋg aŋgak:
2 e ele começou a ensiná-los. Jesus disse:
3 “Biynimb Gor minim niŋrep ma gipun aŋgiy, yimgeprek mindpay gok, Gor kuyip diy kond mindeniŋgamb ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
3 — Felizes as pessoas que sabem que são
4 “Biynimb siy apay gok, Gor kuyip aŋgdiniŋgamb ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
4 — Felizes as pessoas que choram,
5 “Biynimb sayn kapkap mindpay gok, kiyk mankumb diniŋgambay ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
5 — Felizes as pessoas humildes,
6 “Gor biynimb tep nuk mindenjun aŋgiy, niŋbay gok kuyip kond mindeniŋgamb ak mey; miñmiñ giniŋgiy.
6 — Felizes as pessoas que têm fome e sede
7 “Biynimb simb niŋbay gok, Gor kuyip pen simb niŋiy diniŋgamb ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
7 — Felizes as pessoas que têm misericórdia
8 “Biynimb Gor nup gosimb nokom niŋbay gok, Gor nup niŋniŋgambay ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
8 — Felizes as pessoas que têm o coração puro,
9 “Jimñiy mindenjun aŋgiy gipay biynimb gok, Gor kuyip ñapan yand aŋgniŋgamb ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
9 — Felizes as pessoas que trabalham pela paz,
10 “Biynimb suŋ-tep mindey kuyip timey gipay gok, Gor kuyip diy kond mindeniŋgamb ak mey, miñmiñ giniŋgiy.
10 — Felizes as pessoas que sofrem perseguições
11 “Nimbip Jiysis biynimb nuk aŋgiy, gi timey giy, minim yesek aŋgiy aŋgjiweniŋgiy, miñmiñ yimb ginimimb.
11 — Felizes são vocês quando os insultam, perseguem e dizem todo tipo de calúnia contra vocês por serem meus seguidores.
12 Bi Gor minim aŋgep wosrey gok kuyip, ar kun ak nep giyak. Kun ak nimbip kunep giyakniŋ, gos yomb ma niŋnimimb; Gor chinup direp giniŋgamb aŋgiy miñmiñ yimb ginimimb.
12 Fiquem alegres e felizes, pois uma grande recompensa está guardada no céu para vocês. Porque foi assim mesmo que perseguiram os
13 “Nimb biynimb mankumb biy sol kiyk rek mindpim. Pen sol ak yindik nuk ak amdek, pisnep timey gip aŋgiy diyokey, tawsimbjakpay.
13 — Vocês são o sal para a humanidade; mas, se o sal perde o gosto, deixa de ser sal e não serve para mais nada. É jogado fora e pisado pelas pessoas que passam.
14 “Dawin yomb dum biyoŋ mindiy, weyginiŋgiy rek ma ayniŋgamb; miseŋ yimb mindeniŋgamb. Kun ak rek biynimb yand gok. Nimb biynimb gunap melik kuyip ak mindpim.
14 — Vocês são a luz para o mundo. Não se pode esconder uma cidade construída sobre um monte.
15 Lam ak daŋgiy tiyn miŋgan okok ma aypay; biynimb niŋrep giyaŋ aŋgiy, ar siŋbiyoŋ tik aypay.
15 Ninguém acende uma lamparina para colocá-la debaixo de um cesto. Pelo contrário, ela é colocada no lugar próprio para que ilumine todos os que estão na casa.
16 Kun ak rek, nimb mind tep gem, biynimb niŋiy, Nap semb biyoŋ mindip anup yimb ak dand araniŋgiy.
16 Assim também a luz de vocês deve brilhar para que os outros vejam as coisas boas que vocês fazem e louvem o Pai de vocês, que está no céu.
17 “Nimb yip aŋgniŋgambim: Gor low minim, Mosis aŋgak gok sek, bi Gor minim aŋgep gunap aŋgyak gok sek kirginimimb aŋgniŋg wip aŋgniŋgambim ak pen; ak mer! Yand winik ak, bi Gor minim aŋgep gok giniŋgamb aŋgiy aŋgyak rek, maŋgiysek ginimuŋ aŋgiy winik.
17 — Não pensem que eu vim para acabar com a
18 Yand nimbip niŋind yimb apiyn. Semb biyoŋ sek, mankumb biy sek pisnep kurginimuŋ rek ayip ak pen; Gor minim nuk ak ma kurginiŋgamb; perper nep mindeniŋgamb. Minim yerip yerip aŋgak ak, aŋgak rek nep giniŋgamb.
18 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: enquanto o céu e a terra durarem, nada será tirado da Lei — nem a menor letra, nem qualquer acento. E assim será até o fim de todas as coisas.
19 “Kun ak biynimb an Gor low minim ak niŋiy, minim sikoy won bap kirsipiyn aŋgiy, biynimb gok sisker aŋgñey kirginiŋgambay ak; Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin ak, yimb kuyip apyowniŋgamb. Pen biynimb an Gor low minim niŋiy, niŋrep giy, biynimb gok kuyip aŋgñirep giniŋgambay ak; Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin ak, yimb kuyip ak araniŋgamb.
19 Portanto, qualquer um que desobedecer ao menor mandamento e ensinar os outros a fazerem o mesmo será considerado o menor no
20 Bi Peresiy gok sek, bi low tiysa gok sek ‘Tep gipun’ apay ak pen; biynimb suŋ-tep ma mindpay. Kiyk gipay rek nep gem amniŋgamb ak; Gor miñmon tep nuk ma amniŋgambim.
20 Pois eu afirmo a vocês que só entrarão no Reino do Céu se forem mais fiéis em fazer a vontade de Deus do que os
21 “Wosrey napis nasind yes gok, Gor low minim aŋgyiŋgipay ar ak nimb niŋbim. Kiyk aŋgyiŋgipay, ‘Biynimb ma ñaŋgnimimb. Biynimb bap, biynimb bap nup ñaŋgayniŋgamb ak, kor niŋniŋgamb aŋgyiŋgipay.’
21 — Vocês ouviram o que foi dito aos seus antepassados: “Não mate. Quem matar será julgado.”
22 Minim kun ak niŋbim ak pen, nimbip miñiy aŋgrep giniŋgayn. Biynimb bap, biynimb bap nup miluk niŋniŋgamb ak, kor giniŋgamb. Biynimb bap, biynimb bap nup aŋgjiweniŋgamb; Jiwda kanjsol gok ap nan-giy, nup minim yomb aŋgniŋgambay. Biynimb bap, biynimb bap nup pen aŋgniŋgamb, ‘Nand bi sakiy sek yimb’ aŋgniŋgamb ak, mon key yinjap miŋgan ak amniŋgamb.
22 Mas eu lhes digo que qualquer um que ficar com raiva do seu irmão será julgado. Quem disser ao seu irmão: “Você não vale nada” será julgado pelo tribunal. E quem chamar o seu irmão de idiota estará em perigo de ir para o fogo do inferno.
23 “Kun ak nimb tap dam Gor nup kamb bind ar ak simboŋg ñiniŋg; mam ay gunap kuyip gipik rek minim mindip aŋgiy,
23 Portanto, se você estiver oferecendo no altar a sua oferta a Deus e lembrar que o seu irmão tem alguma queixa contra você,
24 am kuyip minim aŋgrep giy apiy nep, tap kun ak Gor nup simboŋg ñinimimb.
24 deixe a sua oferta ali, na frente do altar, e vá logo fazer as pazes com o seu irmão. Depois volte e ofereça a sua oferta a Deus.
25 “Tap yerip timey giniŋgambim ak, nimbip kor giniŋg, dand kinjeŋnamb okok kisen amniyakniŋ, kiy yip minim kun ak aŋg sayn giy, jimñiy mindenimimb. Mer ak, dam biyomb kor niŋep ak nup ñeniŋgambay, nuk pen nimbip di poliys kay kuyip ñek, nimbip dam kalambis ayniŋgambay.
25 — Se alguém fizer uma acusação contra você e levá-lo ao tribunal, entre em acordo com essa pessoa enquanto ainda é tempo, antes de chegarem lá. Porque, depois de chegarem ao tribunal, você será entregue ao juiz, o juiz o entregará ao carcereiro, e você será jogado na cadeia.
26 Nimbip niŋind yimb apiyn: tap day nimb ak pisnep day paŋg diy rek, mis ambikip.
26 Eu afirmo a você que isto é verdade: você não sairá dali enquanto não pagar a multa toda.
27 “Pen nimb niŋbim; minim bap aŋgyak ‘Biyn siy bi siy ma ginimimb aŋgyak.’
27 — Vocês ouviram o que foi dito: “Não cometa adultério.”
28 Pen yand nimbip aspiyn: bi bap biyn bap nup niŋiy, nup dipnip aŋgiy gos niŋniŋgamb ak, Gor niŋek bi kun ak gosimb nuk namb biyaŋ, tap siy giniŋgamb.
28 Mas eu lhes digo: quem olhar para uma mulher e desejar possuí-la já cometeu adultério no seu coração.
29 Kun ak, windin maŋgiy yipund pis ak niŋiy, tap siy tap timey gep rek ayonimuŋ, windin piskind kun ak tuŋgjiwyoknimimb. Pen windin nimb ak simb niŋniŋgambim ak; tap siy tap timey giy, mon key yinjap ak amnimimb rek ayip.
29 Portanto, se o seu olho direito faz com que você peque, arranque-o e jogue-o fora. Pois é melhor perder uma parte do seu corpo do que o corpo inteiro ser atirado no inferno.
30 Pen ñin yipund kind ak kunep, tap siy tap timey giniŋg gonimuŋ, timbrik yoknimimb. Kun giy mey, ñin piskind ak nep mindiy kim amniŋgambim. Yikop ak, mon key yinjap ak amniŋgambim.
30 Se a sua mão direita faz com que você peque, corte-a e jogue-a fora. Pois é melhor perder uma parte do seu corpo do que o corpo inteiro ir para o inferno.
31 “Nimb niŋbim; minim bap aŋgyak, ‘Bi bap biynuk nup kirginiŋg, biyn biy pisnep kirsipiyn aŋgiy, ñiwkil band bap tikiy biyn kun anup ñiy mey, pisnep kirginiŋgamb aŋgyak.’
31 — Foi dito também: “Quem mandar a sua esposa embora deverá dar a ela um documento de divórcio.”
32 Pen yand nimbip aspiyn: bi biyn kiyk gok waŋ siy dey mer, yikop nep aŋgyokey am bi kisen diniŋgambay akaŋ yergeniŋgambay, bi kun gok minim yomb diniŋgambay. Pen kisen bi biyn aŋgyokniŋgambay kun ak diniŋgambay ak, kunep timey giniŋgambay.
32 Mas eu lhes digo: todo homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, será culpado de fazer com que ela se torne adúltera, se ela casar de novo. E o homem que casar com ela também cometerá adultério.
33 “Wosrey minim bap aŋgyak ak kunep niŋbim. Minim kun ak aŋgyak, ‘Gor nup tap bap giniŋgayn aŋgiy, aŋgnimimb rek nep ginimimb; nup minim nep ma aŋgnimimb aŋgyak.’”
33 — Vocês ouviram o que foi dito aos seus antepassados: “Não quebre a sua promessa, mas cumpra o que você jurou ao Senhor que ia fazer.”
34 Pen nimbip aspiyn: minim bap aŋgniŋg, Gor windin maŋgiy ar ak niŋind aspiyn aŋgiy, ma aŋgnimimb. Semb biyoŋ mindip rek, niŋind apiyn aŋgiy ma aŋgnimimb. Ak Gor miñmon nuk yimb.
34 Mas eu lhes digo: não jurem de jeito nenhum. Não jurem pelo céu, pois é o trono de Deus;
35 Lum biy mindip rek niŋind apiyn aŋgiy ma aŋgnimimb. Ak Gor miñmon sikoy nuk bap mey kun ak. Jerusalem mindip rek niŋind apiyn aŋgiy ma aŋgnimimb. Ak Biyomb ak miñmon nuk bap mey kun ak.
35 nem pela terra, pois é o estrado onde ele descansa os seus pés; nem por Jerusalém, pois é a cidade do grande Rei.
36 Jun won yand mindip rek, niŋind apiyn aŋgiy ma aŋgnimimb. Nimb key gem, jun kas nimb ak, sum akaŋ mosimb jakniŋgamb?
36 Não jurem nem mesmo pela sua cabeça, pois vocês não podem fazer com que um só fio dos seus cabelos fique branco ou preto.
37 Kun ak, giniŋgayn aŋgiy, giniŋgayn nep aŋgnimimb. Pen ma giniŋgayn aŋgiy, ma giniŋgayn nep aŋgnimimb. Minim kilis yimb aŋgjun aŋgniŋgambim ak, Seytan nimbip gos ñek aŋgniŋgambim.
37 Que o “sim” de vocês seja sim, e o “não”, não, pois qualquer coisa a mais que disserem vem do Maligno .
38 “Pen minim bap aŋgyak, ‘Windin maŋgiy ak piŋiy jiweniŋgiy, kuyip pen kunep piŋiy jiwnimimb. Meŋg kamb pikpaŋgeniŋgiy, kuyip pen kunep pikpaŋgnimimb aŋgyak.’
38 — Vocês ouviram o que foi dito: “Olho por olho, dente por dente.”
39 Pen nimbip aspiyn: Bi bap nimbip timey gonimuŋ, nup pen ma timey ginimimb. Bi bap nimbip mikem piksil gonimuŋ; andikem piskind ak kunep piknimuŋ.
39 Mas eu lhes digo: não se vinguem dos que fazem mal a vocês. Se alguém lhe der um tapa na cara, vire o outro lado para ele bater também.
40 Nimbip kor giy, tiŋgliys nak ak yip sanj gan aŋgonimuŋ, tiŋgliys nep ma ñinimimb; kolsiyor ak sek ñinimimb.
40 Se alguém processar você para tomar a sua
41 Nimbip tap wand biy dam tip siŋak yokiy wan aŋgey; yiruk ma niŋnimimb; tip aŋgniŋgiy siŋak silgiy, yesek tip ak yokiy winimimb.
41 Se um dos soldados estrangeiros forçá-lo a carregar uma carga um quilômetro, carregue-a dois quilômetros.
42 Chinup tap gunap ñim aŋgeniŋgiy, monmon ñinimimb. Pen chinup tap gunap yikop ñem; kisen nimbip tip ak ñiniŋgambun aŋgeniŋgiy, ma kirginimimb, monmon ñinimimb.
42 Se alguém lhe pedir alguma coisa, dê; e, se alguém lhe pedir emprestado, empreste.
43 “Minim bap aŋgyak, ‘Buŋgiy nimb gok kuyip wasemb aynimimb; biynimb penpen ñaŋgep nimb gok kuyip miluk niŋnimimb aŋgyak.’
43 — Vocês ouviram o que foi dito: “Ame os seus amigos e odeie os seus inimigos.”
44 Pen nimbip aspiyn: Biynimb penpen ñaŋgep nimb gok kuyip wasemb ay; biynimb nimbip gi timey gipay gok Gor nup aŋgniŋem kuyip kond mindonimuŋ.
44 Mas eu lhes digo: amem os seus inimigos e orem pelos que perseguem vocês,
45 “Kun giniŋgambim ak, Nap semb biyoŋ ñapan nuk yimb mindiy mey, kun giniŋgambim. Nuk biynimb mindrep gipay gok sek, biynimb mindrep ma gipay gok sek simb niŋimb rek, gek pumb niŋiy miñmon pikiy tap woŋg kuyip gok jakip.
45 para que vocês se tornem filhos do Pai de vocês, que está no céu. Porque ele faz com que o sol brilhe sobre os bons e sobre os maus e dá chuvas tanto para os que fazem o bem como para os que fazem o mal.
46 Biynimb nimbip wasemb aypay gok nep kuyip direp giniŋgambim ak; bi takes dipay gok gipay rek nep giniŋgambim. Kun ak Gor nup yergiy tep gek, nimbip kond mindrep giniŋgamb.
46 Se vocês amam somente aqueles que os amam, por que esperam que Deus lhes dê alguma recompensa? Até os cobradores de impostos amam as pessoas que os amam!
47 Buŋgiy nimb gok kuyip nep ñin piksakniŋgambim ak, biynimb Gor nup gosimb ma niŋbay gok gipay rek nep giniŋgambim. Kun gem, Gor nup yergiy tep giniŋgamb?
47 Se vocês falam somente com os seus amigos, o que é que estão fazendo de mais? Até os pagãos fazem isso!
48 “Kun ak Nap semb biyoŋ mindrep yimb gip rek, nimb kunep ginimimb.
48 Portanto, sejam perfeitos, assim como é perfeito o Pai de vocês, que está no céu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.