Mateus 23
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI
1 Kisen ñin bap, Jiysis binuk gok sek, biynimb yikop gunap sek kuyip minim aŋgiy aŋgak,
1 Então, Jesus disse à multidão e aos seus discípulos:
2 — ausente —
2 "Os mestres da lei e os fariseus se assentam na cadeira de Moisés.
3 — ausente —
3 Obedeçam-lhes e façam tudo o que eles lhes dizem. Mas não façam o que eles fazem, pois não praticam o que pregam.
4 Minim kilrimey apay ak wand miker yomb gok rek biynimb gok kuyip gom ñimbay ak pen; kuyip simb niŋiy ma tuŋgasik dipay.
4 Eles atam fardos pesados e os colocam sobre os ombros dos homens, mas eles mesmos não estão dispostos a levantar um só dedo para movê-los.
5 Chinup niŋyaŋ aŋgiy, Baybol buk tikyak minim gunap di jun-cheŋg biyoŋ akaŋ, ñin kind okok aybirikiy tapay. Gor binuk mey gok aŋgyaŋ aŋgiy, chech paryomb miñ daywur sek tep gok aypay.
5 "Tudo o que fazem é para serem vistos pelos homens. Eles fazem seus filactérios bem largos e as franjas de suas vestes bem longas;
6 Lotiw akaŋ, tap yomb ñimbay namb ak amiy, biyomb bispay cheya ar ak nep bispay.
6 gostam do lugar de honra nos banquetes e dos assentos mais importantes nas sinagogas,
7 Biynimb kuŋay mindpay namb okok amon, tiysa aswan-ey aŋgey, chinup tep gaŋ aŋgiy niŋbay.
7 de serem saudados nas praças e de serem chamados ‘rabis’.
8 “Pen nimb mam kiñiŋ nokom mindpim rek, nimbip tiysa ma aŋgniŋgiy. Tiysa nimb ak, nokom bap nep mindip.
8 "Mas vocês não devem ser chamados ‘rabis’; um só é o mestre de vocês, e todos vocês são irmãos.
9 Man ar biy, bi gunap kuyip ‘Bapiy’ ma aŋgnimimb. Nap nimbik nokom yimb ak mindip; semb biyoŋ.
9 A ninguém na terra chamem ‘pai’, porque vocês só têm um Pai, aquele que está nos céus.
10 Nimbip biyomb chin ma aŋgniŋgiy. Biyomb nimbik ak mey, Kiyŋ yomb anep.
10 Tampouco vocês devem ser chamados ‘chefes’, porquanto vocês têm um só Chefe, o Cristo.
11 Nimb biyomb yimb mindniŋg ginimimb ak; bi woŋg giñemb rek ak mindenimimb.
11 O maior entre vocês deverá ser servo.
12 Biynimb yimb kiyk key dand araniŋgambay gok, yimb kuyip yowniŋgamb: pen biynimb yimb ma dand araniŋgambay gok, yimb yomb diniŋgambay.
12 Pois todo aquele que a si mesmo se exaltar será humilhado, e todo aquele que a si mesmo se humilhar será exaltado.
13 “Nimb low tiysa gok sek, Peresiy gok sek nimbip minim yomb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Nimb key Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb miŋgan ak ma amiy, biynimb amniŋg gipay gok kuyip kinjeŋ tikpim.
13 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês fecham o Reino dos céus diante dos homens! Vocês mesmos não entram, nem deixam entrar aqueles que gostariam de fazê-lo.
14 “Nimb low tiysa gok sek, Peresiy gok sek minim yomb yimb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Nimb biyn palpal korip tap kuyip gok siy diy apiy, gipun kun ak niŋniŋgambay aŋgiy, Gor nup minim paryomb yesek gok nep aŋgniŋbim. Gipim kun ak, yiwur yomb yimb ak nimbip giniŋgamb.
14 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês devoram as casas das viúvas e, para disfarçar, fazem longas orações. Por isso serão castigados mais severamente.
15 “Nimb low tiysa gok sek, Peresiy gok sek minim yomb yimb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Nimb yesek yimb gipim! Biynimb gok minim chinup ak niŋiy kisen giyaŋ aŋgiy, miñmon okok piyow taŋgiy, gunap niŋiy aŋgrep gem, nimb rek mer; Seytan biynimb nuk yipund giy yimb aypay.
15 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas, porque percorrem terra e mar para fazer um convertido e, quando conseguem, vocês o tornam duas vezes mais filho do inferno do que vocês.
16 “Biynimb gok kuyip Gor kinjeŋ ar ak yomrep gipun apim ak pen; nimb bi windin koy ma niŋbim. Gipim kun ak, minim yomb yimb mindip; nimbip simb niŋsipiyn. Biynimb gok kuyip minim aŋgñiy apim, ‘Gor aŋgniŋep korip mindip rek, niŋind apun aŋgiy minim aŋgay, kisen minim kun ak kirginiŋg kirginiŋgambun. Pen tap gol diy giyak korip miŋgan akyaŋ mindip gok, yimb aŋgyiŋg minim aŋgay, giniŋgambun apim.’
16 "Ai de vocês, guias cegos!, pois dizem: ‘Se alguém jurar pelo santuário, isto nada significa; mas se alguém jurar pelo ouro do santuário, está obrigado por seu juramento’.
17 Nimb bi windin koy yimb. Yesek aŋgiy, ‘Gor aŋgniŋep korip ak tap yimb mer, tap gol diy gipay gok mey tap yimb apim.’
17 Cegos insensatos! Que é mais importante: o ouro ou o santuário que santifica o ouro?
18 “Minim bap kunep niŋrep ma giy, biynimb gok kuyip aŋgñiyiŋg apim, ‘Gor kamb bind nuk mindip rek niŋind aspun aŋgiy, minim aŋgay giniŋgambun ak, yikop minim aŋgayniŋgambun; kisen gos bap niŋiy, minim aŋgay aŋgnuk kun ak kirginiŋg kirginiŋgambun. Pen tap Gor nup simboŋgipay gok mindip rek niŋind aspun aŋgiy, kisen gos bap key niŋiy key ginjun rek ma ayniŋgamb; apun rek nep giniŋgambun apim.’
18 Vocês também dizem: ‘Se alguém jurar pelo altar, isto nada significa; mas se alguém jurar pela oferta que está sobre ele, está obrigado por seu juramento’.
19 Nimb biynimb gos timund ma ayak gok. Tap yerip yomb? Tap pik Gor nup simboŋgipay gok yomb akaŋ; kamb bind suŋ-tep nup tap pik simboŋgipay ak yomb? Omiŋal giy tap yomb yimb!
19 Cegos! Que é mais importante: a oferta, ou o altar que santifica a oferta?
20 Kamb bind mindip rek niŋind apun aŋgniŋgambun ak; tap daŋgiypay ar kun ak sek aŋgniŋgambun.
20 Portanto, aquele que jurar pelo altar, jura por ele e por tudo o que está sobre ele.
21 Pen Gor aŋgniŋep korip mindip rek niŋind apun aŋgniŋgambun ak; korip nuk ak nup sek aŋgniŋgambun.
21 E o que jurar pelo santuário, jura por ele e por aquele que nele habita.
22 Semb biyoŋ mindip rek niŋind apun aŋgniŋgambun ak; miñmon nuk ak, nup sek aŋgniŋgambun. Minim kilis kun ak rek aŋgiy, kisen kirgep rek ma ayniŋgamb.
22 E aquele que jurar pelo céu, jura pelo trono de Deus e por aquele que nele se assenta.
23 “Nimb low tiysa gok sek, Peresiy gok sek minim yomb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Minim biynimb gunap kuyip aŋgñimbim gok nimb key ma gipim. Sinimb silik, tap monmon woŋgday jakip ak niŋem tap yimb rek ayek, ñin paŋgem wanjrem ak amek, Gor nup nokom bap ñun aŋgiy per opriyŋ ñimbim. Tap sikoy sikoy gok per kun gipim ak pen; yenen minim junj yimb ak kun ma gipim. Biynimb gok kuyip timey ginimuŋ miñ ar ak ma ginimimb; kuyip simb niŋiy yipund ginimuŋ ar ak ginimimb.
23 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês dão o dízimo da hortelã, do endro e do cominho, mas têm negligenciado os preceitos mais importantes da lei: a justiça, a misericórdia e a fidelidade. Vocês devem praticar estas coisas, sem omitir aquelas.
24 Biynimb gok kuyip kinjeŋ yomun apim ak pen; nimb key biynimb windin koy. Tap achimb gok niŋem tap yimb rek ayip ak pen; tap miseŋ mindip gok ma niŋbim.
24 Guias cegos! Vocês coam um mosquito e engolem um camelo.
25 “Nimb low tiysa gok sek, Peresiy gok sek minim yomb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Piler kap nimb gok rek mis okok ken ñiŋg ayokrep gipim ak pen; namb biyaŋ tap siy tap timey gach ak aranjakiy mindip.
25 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês limpam o exterior do copo e do prato, mas por dentro eles estão cheios de ganância e cobiça.
26 Nimb Peresiy biynimb gok gos timund ma ayak. Piler kap nimb gok miŋgan akyaŋ nind wasyim gi tep gem mey; mis okok ken kunep mind tep giniŋgamb.
26 Fariseu cego! Limpe primeiro o interior do copo e do prato, para que o exterior também fique limpo.
27 “Nimb bi low tiysa gok sek, Peresiy gok sek minim yomb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Chip kamb miŋgan okok komiy, kinjeŋ giñiy, pen tund ak pikey, biynimb niŋey tep mindip ak pen; miŋgan akyaŋ kuy timey apyiŋg mindip.
27 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês são como sepulcros caiados: bonitos por fora, mas por dentro estão cheios de ossos e de todo tipo de imundície.
28 Kun ak rek meŋg miŋgan nimb ak mindip.
28 Assim são vocês: por fora parecem justos ao povo, mas por dentro estão cheios de hipocrisia e maldade.
29 “Pen nimb bi low tiysa gok sek, Peresiy gok sek minim yomb mindip rek, nimbip simb niŋsipiyn. Nimb bi minim ñiŋg nep pikpim ak, nimbip yiwur yomb yimb giniŋgamb. Bi Gor minim aŋgep wosrey ñaŋgey komyak kaw ar ak, girep giyiŋg apim,
29 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês edificam os túmulos dos profetas e adornam os monumentos dos justos.
30 ‘Apis basind sikop giyak rek, chin kuyip ma ñapnup apim.’
30 E dizem: ‘Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos tomado parte com eles no derramamento do sangue dos profetas’.
31 Pen apim kun ak; bi Gor minim aŋgep gok kuyip pikayiŋgipay kind ak mindpun aŋgiy apim.
31 Assim, vocês testemunham contra si mesmos que são descendentes dos que assassinaram os profetas.
32 Nimb miñ key ar ak ma gipim; kiyk giyak rek gipim.
32 Acabem, pois, de encher a medida do pecado dos seus antepassados!
33 Siyŋ saraw rek giraŋg giraŋg, kisen Gor biynimb kor giy, mon key yinjap yokniŋgamb ñin ak, yergiy pirik key okok amniŋgambim? Mer yimb! Kinjeŋ nimb bap ma mindeniŋgamb.
33 "Serpentes! Raça de víboras! Como vocês escaparão da condenação ao inferno?
34 “Kun ak nimbip aspiyn: Gor aŋgak, ‘Yand bi Gor minim aŋgep gunap, bi niŋrep gipay gunap, bi tiysa gunap yoken nimbip ker apeniŋgambay, gunap pik ayniŋgambim; gunap mon bak biyoŋ ñaŋgbirikniŋgambim, gunap lotiw korip nimbik miŋgan ak pikniŋgambim, gunap pirik amniyakniŋ, miñmon okok okok yuk yokniŋgambim aŋgak.’
34 Por isso, eu lhes estou enviando profetas, sábios e mestres. A uns vocês matarão e crucificarão; a outros açoitarão nas sinagogas de vocês e perseguirão de cidade em cidade.
35 Gor aŋgak kun ak rek gipik ak mey; Gor biynimb suŋ-tep nup gok wosrey ñaŋgey wip rek minim yomb ak diniŋgambim. Andam ñinuk Ebol nup nind kiñiŋ gi ñaŋgiy, ñaŋg dand apiy ñaŋg dand apiy, kisen Berekaya ñinuk Sekaraya nup, Gor nup aŋgniŋep korip ak bindoŋ, kamb diy giyak bind ak bindoŋ mindakniŋ, namb siŋak ñaŋgpikayak.
35 E, assim, sobre vocês recairá todo o sangue justo derramado na terra, desde o sangue do justo Abel, até o sangue de Zacarias, filho de Baraquias, a quem vocês assassinaram entre o santuário e o altar.
36 Gipim kun ak, miker yomb ak nimbip Jiwda kay miñiy mindpim gok ker andkind winiŋgamb aŋgak.”
36 Eu lhes asseguro que tudo isso sobrevirá a esta geração.
37 “Jerusalem biynimb simb gip yand guniy. Bi Gor minim aŋgep gok kuyip yoken korip miñmon nimbip ak apey, kamb diy pernep pikaypim. Nimbip kakaruk nonim ñiluk gok kuyip gipay rek, dam pil miŋgan yand okok ayniŋg gipiyn ak pen; yip niŋiy kirpim.
37 "Jerusalém, Jerusalém, você, que mata os profetas e apedreja os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha reúne os seus pintinhos debaixo das suas asas, mas vocês não quiseram.
38 Miñiy Gor yip ma mindeniŋgambim; Gor aŋgniŋep korip nimbik mindip ak pen; keynep mindeniŋgambim.
38 Eis que a casa de vocês ficará deserta.
39 Yip ma yimb niŋniŋgambim; Gor kiyŋ yomb chinup aŋgiy yokip biy, tep yimb yokek wip aŋgniŋgambim ñin anep mey, yip tip ak niŋniŋgambim aŋgak.”
39 Pois eu lhes digo que vocês não me verão desde agora, até que digam: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor’".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.