Mateus 12

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jiwda lotiw ñin ak, Jiysis binuk gok yip wiyt woŋg namb ak amyiŋg, binuk gok yiwan gek, wiyt maŋgiy kun gok gunap diy, wak pikyokiy ñimbyiŋg ñimbyiŋg amniyak.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Kun geyak, bi Peresiy gok niŋiy, Jiysis nup aŋgyak, “Binak gok yenen lotiw ñin woŋg magep biy, wiyt maŋgiy tik wak pikyoksipay aŋgyak.”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Aŋgeyak kuyip aŋgak, “Depiyt wosrey binuk gok yip yiwan gek,
3 — ausente —
4 Gor aŋgniŋep korip ak amjakiy, biret Gor windin yirik ar ak ay, bi yikop ma ñimbay: bi Gor nup simboŋgipay gok nep ñimbay biret ak kuyip aŋgniŋek nup ñey, binuk gok yip ñiŋyak. Pen yiwan gek giyak kesim kun ak, Baybol buk biyaŋ tikyak ak nimb ma niŋbim?
4 — ausente —
5 “Nimb Mosis Baybol buk tikak ak ma niŋbim rek ayip. Nuk tikiy aŋgak, ‘Bi Gor nup tap simboŋgep gok, lotiw ñin ak Gor aŋgniŋep korip ak mindiy, niŋind woŋg gipay aŋgak.’
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Pen lotiw korip kun ak tap yikop: Bi bap Ñinuk ap mindip biy Biyomb yimb.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Pen minim bap Baybol buk tikyak ak, niŋrep ma gipim rek ayip. Minim kun ak tikiy aŋgyak, ‘Biynimb yip tap simboŋg ñimbay ak, tep ma gip; biynimb gok kuyip simb niŋbay ak yip tep gip aŋgyak.’ Minim kun ak niŋiy ma gipim ak mey, bi yand gok mindrep giyakniŋ, kuyip aŋg gipik.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 ‘Lotiw ñin Lotiw ñin’ apim ak, Bi bap Ñinuk nep kond mindip aŋgiy niŋnimimb ak pen, gos kun ak ma niŋbim aŋgak.”
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Jiysis miñmon kun ak kirgiy, miñmon bap amiy, Jiwda nan-gep korip miŋgan ak amnak.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Pen korip miŋgan kun ak bi ñin pipich gak bap mindek. Biynimb ap mindeyak gok, Jiysis minim gunap aŋgek nup dand kor amnun aŋgiy, nup aŋgyak, “Lotiw ñin ak, biynimb suŋ ayaŋ aŋgiy gep akaŋ mer?”
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Kanj siypsiyp nimb bap lotiw ñin ak kaw miŋgan ameniŋgamb, yiŋgpaŋg yokniŋgambim akaŋ mer? Yiŋgpaŋg yoknimimb rek ayip.
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Pen kanj siypsiyp ak tap yikop. Biynimb ak tap yimb. Lotiw ñin gok suŋ ayaŋ aŋgiy giniŋgambun ak, minim ma mindip aŋgak.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Jiysis kun aŋgiy, bi ñin pipich gak ak nup aŋgak, “Ñin almil ayan!” Aŋgek, ñin almil aysipiyn aŋgak, pisnep suŋ ayak.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Kun gek niŋiy, bi Peresiy gok am nan-giy aŋgyak, “Nup kun kun giy pikayjun aŋgiy, minim kapkap aŋgayrep giyak.”
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Kun aŋgeyak niŋiy, nuk miñmon kun ak kirgiy, wikan gunap amniŋg saŋdakniŋ, biynimb kuŋaynep kisen giyak. Kun geyak, nuk biynimb tap gak gok gek suŋ ayakniŋ,
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 kuyip aŋgak, “Bi ak kun kun gip aŋgiy, ma aŋgnimimb aŋgak.”
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Jiysis gak kun ak, bi Gor minim aŋgep Asaya giniŋgamb aŋgak rek nep gak. Nuk tikiy aŋgak:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Bi yand pisnep yiŋ dipiyn biy, woŋg yip giñimb. Bi kun ak yip niŋen tep yimb gip. Kawnan yand ak nup bak ayek, minim tep yip ak biynimb miñmon keykey maŋgiysek aŋgñiniŋgamb.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Pen nup miluk yapek minim yomb yimb ma aŋgniŋgamb. Biynimb mindpay okok yip nep niŋniŋgiy aŋgiy, meŋg miŋgan dand araniy ma aŋgniŋgamb.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Biynimb ma niŋbay gok kuyip kapkap aŋgrep giniŋgamb. Lam suŋgniŋg gek, kalasin paŋgey yin nep mindip rek ak kuyip aŋgniŋgamb. Nuk kun giy gi dand amiy, Gor aŋgip rek pis ak aranek; tap siy tap timey gep pis ak pisnep apyowniŋgamb.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Biynimb miñmon okok nimb gok kunep, nup gos sek kond mindeniŋgambay aŋgak.”
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Bi kichekiy ambaŋ ayek, windin koy giy minim ma aŋgyiŋgip bap dand apeyak; Jiysis kichekiy ak aŋg mis yokek; windin yimb niŋiy, minim aŋgiy gak.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Biynimb mindeyak gok, gak kun ak niŋiy, wal aŋgiy aŋgyak, “Bi kun biy basind Depiyt Ñinuk per kond mindpun ak rek ayip aŋgyak.”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Pen bi Peresiy gok minim kun ak niŋiy, gos kiyk okok nep niŋiy aŋgyak, “Bi kun ak Gor nup aŋgniŋiy ma aŋgyokip; nuk kichekiy malñiluk tap gok nop kiyk Belsiybul kilis ak diy aŋgyokip aŋgyak.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 — ausente —
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 — ausente —
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 “Yip kichekiy malñiluk tap okok nop kiyk Belsiybul kilis ak diy aŋgyokip apim ak pen; yip aŋgem niŋyin: biynimb nimb gok key Belsiybul kilis ak diy aŋgyokpay? Kiyk key nimbip aŋgniŋgambay, ‘Biynimb bap kun giniŋgiy rek ma ayip aŋgniŋgambay.’
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 “Pen Gor Kawnan ak yip kilis ñek aŋgyokpiyn ak, yenen Gor binuk biynimb diy kond mindeniŋgamb ak wip biy aŋgiy ma niŋbim.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “Bi kalrimey bap mindek, tap nup gok diniŋg, yikop ma ambay. Nup miñ tiwniŋg ay nep, am tap nup gok dipay.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 “Biynimb yip ker mindpay gok, biynimb gok kuyip dand yip ker opay. Biynimb yand mer gok, biynimb yip ker winiŋg gipay gok kuyip yuk dam yokpay.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Kun ak nimb niŋrep ginimimb. Biynimb gok tap timey geniŋgambay akaŋ, Gor nup minim deniŋgambay, nuk niŋiy kirginimuŋ rek ayip; pen Gor Kawnan ak nup minim dey; kuyip niŋiy kirginimuŋ rek ma ayip.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Bi bap Ñinuk ak nup minim timey aŋgeniŋgambay, Gor niŋiy kirginiŋgamb. Pen Gor Kawnan ak nup minim timey aŋgeniŋgambay; ñin biy kunep, ñin kisen ak kunep niŋiy kirginimuŋ rek ma ayniŋgamb.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 “Yip yenen, ‘Seytan ambaŋ ayek, woŋg tep ak gip apim?’ Mon tep gok maŋgiy timey ma piyip; mon timey gok maŋgiy tep ma piyip.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Pen nimb siyŋ saraw ñapan tikpay gok mey kun apim. Nimb biynimb timey kun ak rek, yergiy minim tep aŋgniŋgambim? Biynimb minim apay rek niŋiy gos yerip niŋbay ak, niŋniŋgambun.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Biynimb tep gok gos tep niŋiy mey, tep gipay; biynimb timey gok, gos timey niŋiy mey, timey gipay.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Niŋrep ginimimb. Kisen kor yomb ñin ak, Gor biynimb gok kuyip maŋgiysek minim monmon aŋgiy akaŋ, timey aŋgiy giyak rek, yenen kun gipik aŋgiy, kuyip aŋgniŋniŋgamb.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Kun ak minim aŋgniŋgambim rek niŋiy, biynimb gok suŋ-tep, biynimb gok yiwur dep aŋgniŋgamb.”
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Bi low minim niŋep gok sek, bi Peresiy gok sek ap Jiysis nup aŋgyak, “Tiysa! Tap mageprek bap gey, chin niŋiy mey, nip Gor nep yokek wip aŋgniŋgambun aŋgyak.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Aŋgeyak aŋgak, “Nimb biynimb tap siy tap timey nep gipim. Tap mageprek bap gey niŋun apim ak pen; nimbip tap bap gen ma niŋniŋgambim. Bi Gor minim aŋgep Jona nup gak ar ak nep yip gek, niŋniŋg niŋniŋgambim.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Wosrey piys yomb ak Jona nup kal ayek, koŋgiy namb akyaŋ ñin omiŋal nokom mindiy, andkind owak. Kun ak rek, yand kunep ñin omiŋal nokom man namb okok mindiy, andkind winiŋgayn.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Wosrey Jona am Niyniypa biynimb kuyip aŋgek, tap siy tap timey giyak gok kasek kirgiy, Gor nup gosimb niŋyak. Jona bi yikop ak aŋgek niŋyak; nimb pen biyomb yimb miñiy mindip biy, minim aŋgip ak ma dipim. Kun ak kor yomb ñin ak, miker yomb yimb diniŋgambim.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 “Biyn Kiwiyn yomb, miñmon Siyba nimb ak, wosrey gak rek ak niŋbim. Miñmon nuk par okok nimb ak pen, Jiwda kiyŋ yomb Solomon minim nup ak niŋniŋg owak. Solomon bi yikop ak nup kun gak; pen yenen biyomb miñiy mindip biy minim aŋgip ak ma niŋbim. Kun ak kor yomb ñin ak, minim yomb diniŋgambim aŋgak.”
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 “Seytan layn nuk kichekiy tap gok bap biynimb abaŋ ay mindiy, mis amiy, biynimb gunap kuyip abaŋ ayin aŋgiy, niŋraŋg mer niŋiy,
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 andkind apiy niŋniŋgamb: bi nind kiriŋg amniŋgamb ak, Gor Kawnan ak yip ma mindeniŋgamb; tip teprep ak nep mindeniŋgamb.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Nuk niŋiy, bi timey nuk rek mer, timey yimb onep ar ak poŋind apeniŋgamb, bi kun ak nup molik sikniŋgambay. Kun gey, nind tep tep mindek rek mer; kisen pisnep mind timey yimb giniŋgamb. Kun ak rek mey, biynimb ñin namb biy mindiy, alemb alemb ñi mindpay gok.”
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jiysis biynimb gok kuyip minim aŋgakniŋ, nonim numam nuk yimb gok mis biyaŋ apiy aŋgyak, “Chin Jiysis nup minim aŋgniŋg aswun.”
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Aŋgeyak bi bap korip miŋgan amiy, nup aŋgak, “Nanim namam nak gok, nip minim aŋgniŋg ap mindpay mis biyaŋ aŋgak.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 — ausente —
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 — ausente —
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Biynimb Bapiy yomb semb biyoŋ aŋgip rek niŋbay gok, amiy, mam, ay yand gok nep mindpay aŋgak.”
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.