Mateus 11
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Jiysis binuk onep wimiŋgan ak kuyip, kun kun giy ginimimb aŋgiy aŋgñirep giy, miñmon kun ak kirgiy, dawin yep maŋ kun okok amiy, biynimb gok kuyip minim aŋgñak.
1 Quando acabou de dar essas ordens aos seus doze discípulos, Jesus saiu daquele lugar e foi ensinar e anunciar a sua mensagem nas cidades que ficavam perto dali.
2 Pen Jon bi ñiŋg pikñemb ak kalambis mindiy, Krays yerer gak minim ak niŋiy, binuk gunap aŋgyokek Jiysis mindek ak amiy,
2 João Batista estava na cadeia e, quando ouviu falar do que Cristo fazia, mandou que alguns dos seus discípulos
3 nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Nand mey bi kiyŋ yomb key yimb aŋgiy per kond mindpun ak nep opan akaŋ, bi kisenimb kun ak key kond mindonjun?”
3 fossem perguntar a ele: — O senhor é aquele que ia chegar ou devemos esperar outro?
4 Aŋgeyak Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb Jon mindip amiy aŋgnimimb, ‘Chin amiy niŋbun:
4 Jesus respondeu:
5 bi kun ak biynimb windin koy gip gok gamb windin niŋbay. Biynimb timund miŋgan pil gip gok gamb gos niŋbay. Biynimb tomb timey gip gok gamb kinjeŋ taŋgrep gipay. Biynimb soy ayndik ayip gok gamb milip gip. Biynimb kumbay gok gamb tip tikjakpay. Biynimb simbgeprek gok kunep Gor minim tep ak aŋgek niŋbay aŋgnimimb.’
5 Digam a ele que os cegos veem, os coxos andam, os leprosos são curados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados, e os pobres recebem o
6 Pen minim bap aŋgnimimb, ‘Biynimb yip gosimb niŋiy, gosow gosow ma niŋbay gok, miñmiñ yimb giniŋgiy aŋgnimimb aŋgak.’”
6 E felizes são aqueles que não abandonam a sua fé em mim!
7 Kun aŋgek, Jon binuk gok amniyakniŋ, Jiysis biynimb ap mindeyak gok kuyip, Jon minim ar ak aŋgiy aŋgak, “Nimb nind miñmon nep namb okok amnimbik ñin ak, yerip giniŋg ambik? Sund par nokom bap yiŋgen diy, dand amiy apiy gek niŋniŋg ambik?
7 Quando os discípulos de João foram embora, Jesus começou a dizer ao povo o seguinte a respeito de João:
8 Akaŋ yenen ambik? Bi chech teprep nep aypay gok niŋniŋg ambik? Bi chech teprep dun aŋgiy niŋbay gok, biyomb korip kilrimey okok kinbay.
8 O que foram ver? Um homem bem-vestido? Ora, os que se vestem bem moram nos palácios!
9 Pen tap yerip ak niŋniŋg ambik? Yikop ma ambik. Jon bi Gor minim aŋgep ak niŋniŋg ambik. Bi Gor minim aŋgep winiŋgamb aŋgiy kond mindyiŋgipim mey, bi kun ak.
9 Então me digam: o que esperavam ver? Um
10 Nup aŋgiy Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
10 Porque João é aquele a respeito de quem as
11 Nimbip aspiyn: Jon biynimb man ar biy, maŋgiysek wiyniym gip ak pen; Gor biynimb yikop yimb diy kond mindeniŋgamb gok, Jon rek ma mindeniŋgambay; Gor biynimb tep nuk yimb gok mindeniŋgambay.
11 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: de todos os homens que já nasceram, João Batista é o maior. Porém quem é menor no
12 Jon bi ñiŋg pikñemb ap minim tep aŋgñak ñin ak tikiy, biynimb gok Gor chinup diy kond mindonimuŋ aŋgiy, kilis gi dand apiy, miñiy kunep kilisrimey yimb gipay.
12 Desde os dias em que João anunciava a sua mensagem, até hoje, o Reino do Céu tem sido atacado com violência, e as pessoas violentas tentam conquistá-lo.
13 “Mosis low minim tikak ak sek, bi Gor minim aŋgep gunap minim tikyak ak sek kiñiŋ ak mey, Gor Kiyŋ yomb key yimb ak nup yokek, nuk biynimb gok kuyip diy kond mindeniŋgamb. Minim kun ak aŋg dand apey apey mey, Jon owak.
13 Até o tempo de João, todos os
14 Pen minim aŋgniŋg gispiyn ak diniŋgambim akaŋ ma niŋbiyn. Gor Jon nup aŋgek ap biynimb gok kuyip minim aŋgñak ak; Baybol buk ak tikiy giniŋgamb aŋgyak rek nep gak. Tikiy aŋgyak,
14 E, se vocês querem crer na mensagem deles, João é Elias, que estava para vir.
15 Nimb biynimb gos timund sek gok, minim kun ak niŋnimimb.
15 Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
16 “Biynimb miñiy ñin biy mindpay gok yand niŋbiyn: kiyk ñapan ŋaŋ gunap, ñapan ŋaŋ gunap kuyip apay rek ak mindpay.
16 — Mas com quem posso comparar as pessoas de hoje? São como crianças sentadas na praça. Um grupo grita para o outro:
17 Ñapan ŋaŋ gunap meŋg miŋgan dand araniy apay, ‘Chin akil puŋgon, nimb yenen kamep ma apim? Kamep siy aŋgep rek ak aŋgon, nimb yenen siy ma apim apay?’
17 “Nós tocamos músicas de casamento,
18 Kun ak rek Gor Jon nup yokek apiy, ñin gunap tap ma ñimbiy, ñiŋg wayn ak ma yimb ñimbiy gek aŋgyak, ‘Bi kun biy nup tap yerip ak ambaŋ ayek kun gip aŋgyak.’
18 João Batista jejua e não bebe vinho, e todos dizem: “Ele está dominado por um demônio.”
19 Bi bap Ñinuk pen apek apay, ‘Bi tap yomb ñimbiy, ñiŋg wayn kuŋay ñimbiy, bi takes dipay gok yip, bi tap siy tap timey gipay gok yip taŋgip apay.’ Apay kun ak, biynimb gosimb ma mindip gok rek apay aŋgak.”
19 O
20 — ausente —
20 Então Jesus começou a acusar as cidades onde tinha feito muitos milagres. Ele fez isso porque os seus moradores não haviam se arrependido dos seus pecados. Jesus disse:
21 — ausente —
21 — Ai de você, cidade de Corazim! Ai de você, cidade de Betsaida! Porque, se os milagres que foram feitos em vocês tivessem sido feitos nas cidades de Tiro e de Sidom, os seus moradores já teriam abandonado os seus pecados há muito tempo. E, para mostrarem que estavam arrependidos, teriam vestido roupa feita de pano grosseiro e teriam jogado cinzas na cabeça!
22 Kun ak kor yomb ñin ak, Taya biynimb sek, Saydon biynimb sek minim sikoy rek diniŋgambay; Korasin biynimb gok sek, Betsayda biynimb gok sek minim yomb yimb ak diniŋgambay.
22 Pois eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, Deus terá mais pena de Tiro e de Sidom do que de vocês, Corazim e Betsaida.
23 “Pen ñin kun ak Kapaniyam biynimb gok, semb biyoŋ ma amniŋgambay; pisnep mon key yinjap kaw miŋgan ak amniŋgambay. Sodom biynimb, nimb timey yimb gipim rek ma giyak ak pen, kuyip mon yinak. Nimbik tap mageprek gok gen niŋbik ak pen, Gor nup gosimb ak ma niŋbim.
23 E você, cidade de Cafarnaum, acha que vai subir até o céu? Pois será jogada no
24 Ar kun ak yand nimbip niŋind yimb aspiyn: kor yomb ñin ak apek, Sodom biynimb gok minim sikoy rek diniŋgambay; nimb Kapaniyam biynimb gok, minim yomb yimb ak diniŋgambim aŋgak.”
24 Pois eu afirmo a vocês que, no Dia do Juízo, Deus terá mais pena de Sodoma do que de você, Cafarnaum.
25 — ausente —
25 Naquela ocasião Jesus disse:
26 — ausente —
26 Sim, ó Pai, tu tiveste prazer em fazer isso.
27 Kun aŋgiy aŋgak, “Bapiy kilis nuk mindip rek, yip ñimb. Biynimb gunap yip ma niŋrep gipay; Bapiy nep yip niŋimb. Yand nep Bapiy nup niŋrep gipiyn. Pen biynimb gos tep ñiyn aŋgiy niŋbiyn gok, gos tep ñen, nup niŋbay aŋgak.”
27 — O meu Pai me deu todas as coisas. Ninguém sabe quem é o Filho, a não ser o Pai; e ninguém sabe quem é o Pai, a não ser o Filho e também aqueles a quem o Filho quiser mostrar quem o Pai é.
28 Kun aŋgiy aŋgak, “Nimb biynimb mindrep ma giy kosyam mindpim gok maŋgiysek, yip ker apem, gen kapkap mindrep giniŋgambim.
28 — Venham a mim, todos vocês que estão cansados de carregar as suas pesadas cargas, e eu lhes darei descanso.
29 Yand bi sayn tep kapkap mindpiyn rek, yand yip nep taŋgiy miñ yand ak niŋrep giy mey, mind tep giniŋgambim.
29 Sejam meus seguidores e aprendam comigo porque sou bondoso e tenho um coração humilde; e vocês encontrarão descanso.
30 Minim yip niŋiy yand yip taŋgem mey, nimbip miker per gip rek ma giniŋgamb aŋgak.”
30 Os deveres que eu exijo de vocês são fáceis, e a carga que eu ponho sobre vocês é leve.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.