Marcos 9

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Pen Jiysis kun aŋgiy, minim bap aŋgak, “Minim aspiyn biy niŋrep ginimimb! Nimb biynimb mindpim guniy gunap kim mindpikniŋ, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb ñin ak, Jiwda Kiyŋ yomb key yimb ak, yimb yomb sek apek niŋniŋgambim aŋgak.”
1 Jesus prosseguiu: “Eu lhes digo a verdade: alguns que estão aqui neste momento não morrerão antes de ver o reino de Deus vindo com grande poder!”.
2 Pen kisen ñin onep kaŋgol ak mindiy, Jiysis gak: Piyta ak, Jemis ak, Jon ak kuyip yakam poŋind, miñmon dum yiy akyoŋ bap amniyak. Amiy, Jiysis nup niŋey mumbwak nup ak key yimb ayak.
2 Seis dias depois, Jesus levou consigo Pedro, Tiago e João até um monte alto, para estarem a sós. Ali, diante de seus olhos, a aparência de Jesus foi transformada.
3 Chech nuk ak tundrimey yimb giy, ñiñakol yimb gak. Pen biynimb man ar biy bap chech gunap wasyim gey, tund kun ak rek, aynimuŋ rek ma ayip.
3 Suas roupas ficaram brancas e resplandecentes, muito mais claras do que qualquer lavandeiro seria capaz de deixá-las.
4 Pen won kun ak niŋyak; Mosis yip Yilayja yip ap, Jiysis yip minim aŋgerik.
4 Então Elias e Moisés apareceram e começaram a falar com Jesus.
5 Kiyk niŋiy, Piyta Jiysis nup aŋgak, “Tiysa. Chin tep yimb ap biy mindpun! Kun ak chin korip bandak band omiŋal nokom ginjun; nip bap, Mosis nup bap, Yilayja nup bap aŋgak.”
5 Pedro exclamou: “Rabi, é maravilhoso estarmos aqui! Vamos fazer três tendas: uma será sua, uma de Moisés e outra de Elias”.
6 Kiyk yakam pirikyak rek, Piyta aŋgnim kun aŋgiy niŋrep giy mer, monmon kun aŋgak.
6 Disse isso porque não sabia o que mais falar, pois estavam todos apavorados.
7 Pen semb ak ap kuyip yiw gakniŋ, minim bap semb namb kun ak aŋgak, “Ak Ñi mapin yand yimb. Minim aŋgnimuŋ rek niŋnimimb aŋgak.”
7 Então uma nuvem os cobriu, e uma voz que vinha da nuvem disse: “Este é meu Filho amado. Ouçam-no!”.
8 Kun aŋgakniŋ, kiyk niŋkuskus giy niŋyak, bi omiŋal kun ak ma minderik; Jiysis nep mindek.
8 De repente, quando olharam em volta, só Jesus estava com eles.
9 Pen dum biyoŋ kirgiy, apyapyiŋg, Jiysis aŋgak, “Dum biy apambun tap gamb niŋbim ak, miñiy biynimb gunap kuyip ma aŋgñinimimb. Kisen Bi bap Ñinuk kumiy tikjakek, miseŋ aŋgñinimimb aŋgak.”
9 Enquanto desciam o monte, Jesus ordenou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem tivesse ressuscitado dos mortos.
10 Aŋgek, kiyk minim kun ak niŋind aŋgip aŋgiy, biynimb gunap kuyip ma aŋgñiyak, kiyk keynep aŋgniŋ aŋgniŋ giy aŋgyak, “Kumiy tikjakniŋgayn aŋgip minim kiñiŋ ak yerip?”
10 Eles guardaram segredo, mas conversavam entre si com frequência sobre o que ele queria dizer com “ressuscitar dos mortos”.
11 Kun aŋgiy, Jiysis nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Bi low tiysa gok yenen apay, Yilayja nind apek, kisen bi kiyŋ yomb key yimb ak winiŋgamb apay?”
11 Então eles perguntaram a Jesus: “Por que os mestres da lei afirmam que é necessário que Elias volte antes que o Cristo venha?”.
12 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Niŋind apay. Baybol buk ak tikiy aŋgyak, ‘Bi Yilayja nind apiy aŋgek, biynimb gok minj moka giy mindyakniŋ, Bi bap Ñinuk ak kisen winiŋgamb aŋgyak.’ Pen biynimb gok Bi bap Ñinuk nup ma diy, yiwur yomb ñiniŋgambay aŋgyak minim ak, nimb ma niŋbim?
12 Jesus respondeu: “De fato, Elias vem primeiro para restaurar tudo. Então por que as Escrituras dizem que é necessário o Filho do Homem sofrer muito e ser tratado com desprezo?
13 Pen bi Yilayja aŋgyak kun ak, kisen winiŋgamb aŋgiy gos ak ma niŋnimimb. Nup nind tikey yomb giy, minim aŋgñakniŋ nup timey yimb giyak. Kun ak Baybol buk ak tikiy, giniŋgambay aŋgyak rek nep gak aŋgak.”
13 Eu, porém, lhes digo: Elias já veio e eles preferiram maltratá-lo, conforme as Escrituras haviam previsto”.
14 Pen kiyk biyaŋ amiy niŋyak; bi low tiysa gunap, Jiysis binuk onep anjip gok yip penpen aŋg mindyakniŋ, biynimb kuŋaynep ap kuyip piŋiy kuskus gi mindeyak.
14 Ao voltarem para junto dos outros discípulos, viram que estavam cercados por uma grande multidão e que alguns mestres da lei discutiam com eles.
15 Kun giy niŋmindyakniŋ, Jiysis apchakek jiw di giy, am nup wasiw aŋgdiyak.
15 Quando a multidão viu Jesus, ficou muito admirada e correu para cumprimentá-lo.
16 Jiysis binuk gok kuyip aŋgniŋiy aŋgak, “Yenen pen aŋgek pen aŋgek gispim?”
16 “Sobre o que discutem?”, perguntou Jesus.
17 — ausente —
17 Um dos homens na multidão respondeu: “Mestre, eu lhe trouxe meu filho, que está possuído por um espírito impuro que não o deixa falar.
18 — ausente —
18 Sempre que o espírito se apodera dele, joga-o no chão, e ele espuma pela boca, range os dentes e fica rígido. Pedi a seus discípulos que expulsassem o espírito impuro, mas eles não conseguiram”.
19 Kun aŋgek, Jiysis kuyip aŋgak, “Nimb biynimb miñiy mindpim ar biy, Gor nup gosimb ma niŋbim. Ñin akay nup gosimb niŋiy, tap kun gok key giniŋgambim? Minim per aŋgen niŋbim ak, yergiy minim kilsek aŋgen niŋniŋgambim? Ñi kun ak dand mindpiyn biy wim aŋgak.”
19 Jesus lhes disse: “Geração incrédula! Até quando estarei com vocês? Até quando terei de suportá-los? Tragam o menino para cá”.
20 Aŋgek, dand mindek kiñiŋ siŋak apey, kichekiy ñi kun anup abaŋ ayak ak, Jiysis nup niŋiy, ñi anup gek apyap pikiy, andik mandik gakniŋ, kosimb asimb apiy amnak.
20 Então o trouxeram. Quando o espírito impuro viu Jesus, causou uma convulsão intensa no menino e ele caiu no chão, contorcendo-se e espumando pela boca.
21 Kun gek, Jiysis ñi kun ak nop nup aŋgniŋiy aŋgak, “Tap kun ak, ñin akay rek gak?” Aŋgek aŋgak, “Wosrey ñiskoy miŋg gak.
21 Jesus perguntou ao pai do menino: “Há quanto tempo isso acontece com ele?”. “Desde que ele era pequeno”, respondeu o pai.
22 Kichekiy kun ak, nup per pikayin aŋgiy, mon yinimb namb okok sek, ñiŋg namb okok sek diyokip. “Kun ak chirupapiy simb niŋiy, tap kun ak aŋgyokep rek ayek, aŋgyokan aŋgak.”
22 “Muitas vezes o espírito o lança no fogo ou na água e tenta matá-lo. Tenha misericórdia de nós e ajude-nos, se puder.”
23 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yenen aŋgyokep rek ayek, aŋgyoknimin aspan; yand tap okok maŋgiysek ginim anep mindip. Nand nep mey, yip aŋgniŋbiyn rek giniŋgamb aŋgiy niŋey mey, apan rek giniŋgayn aŋgak.”
23 “Se puder?”, perguntou Jesus. “Tudo é possível para aquele que crê.”
24 Aŋgek aŋgak, “Kun giniŋgamban aŋgiy gos ak niŋbiyn ak pen, gos omiŋal niŋnim rek ayip ak, yip gos tep yimb ñinimin aŋgak.”
24 No mesmo instante, o pai respondeu: “Eu creio, mas ajude-me a superar minha incredulidade”.
25 Pen biynimb kuŋaynep ap nan-giyakniŋ, Jiysis kichekiy anup aŋgak, “Nand bi biynimb gey timund pil giy, minim ma apay ak, nip aspiyn: ñi anup pisnep kiriŋg amnimin aŋgak.”
25 Quando Jesus viu que a multidão aumentava, repreendeu o espírito impuro, dizendo: “Espírito que impede este menino de ouvir e falar, ordeno que saia e nunca mais entre nele!”.
26 Aŋgek, kichekiy kun ak wal aŋgiy, ñi anup gek apyap pikiy, jep di di wosgek, kumimb aŋgyak.
26 O espírito gritou, causou outra convulsão intensa no menino e saiu dele. O menino parecia morto. Um murmúrio correu pela multidão: “Ele morreu”.
27 Kun aŋgyak ak pen, Jiysis nup di jakñak.
27 Mas Jesus o tomou pela mão e o ajudou a se levantar, e ele ficou em pé.
28 Kisen Jiysis korip miŋgan amiy, binuk gok yip, kiyk nep mindyiŋg, nup aŋgyak, “Yenen chin kichekiy kun anup aŋgyok mer niŋbun?”
28 Depois, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles perguntaram: “Por que não conseguimos expulsar aquele espírito impuro?”.
29 Aŋgeyak aŋgak, “Kichekiy kun ak rek yikop ma aŋgyokpay; Gor nup aŋgniŋey mey, aŋg mis yokniŋgamb aŋgak.”
29 Jesus respondeu: “Essa espécie só sai com oração”.
30 Jiysis binuk gok poŋind miñmon kun ak kirgiy, Kapaniyam amniŋg, saŋdiyak. Galiyliy namb okok amyiŋg, binuk gok kuyip minim aŋgñirep ginim aŋgiy, kapkap weyiŋg mindyiŋg, kuyip aŋgñiyiŋgip.
30 Ao deixarem aquela região, viajaram pela Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse que ele estava lá,
31 Aŋgñiy aŋgyiŋgip, “Bi bap Ñinuk nup pikayey kumiy, ñin omiŋal nokom mindiy, tip ak tikjakniŋgamb aŋgyiŋgip.”
31 pois queria ensinar a seus discípulos. Ele lhes dizia: “O Filho do Homem será traído e entregue em mãos humanas. Será morto, mas três dias depois ressuscitará”.
32 Nuk aŋgakniŋ, minim kiñiŋ kun ak yerip aŋgip aŋgiy, nup aŋgniŋniŋgiy ak pen; jel gek ma aŋgniŋyiŋgipay.
32 Eles, porém, não entendiam essas coisas e tinham medo de lhe perguntar.
33 — ausente —
33 Depois que chegaram a Cafarnaum e se acomodaram numa casa, Jesus perguntou a seus discípulos: “Sobre o que vocês discutiam no caminho?”.
34 — ausente —
34 Eles não responderam, pois tinham discutido sobre qual deles era o maior.
35 Ma aŋgñeyak, Jiysis am bisgiy kuyip aŋgek apeyak aŋgak, “Biynimb yomb mindniŋg giniŋgiy gok, biynimb yikop woŋg giñimbay rek gok mindiy, biynimb gunap kuyip woŋg giñiniŋgiy aŋgak.”
35 Jesus se sentou, chamou os Doze e disse: “Quem quiser ser o primeiro, que se torne o último e seja servo de todos”.
36 Kun aŋgiy, ñapan sikoy bap dap mindeyak namb siŋak ay, kaygiyiŋg aŋgak,
36 Então colocou uma criança no meio deles, tomou-a nos braços e disse:
37 “Biynimb yip gosimb niŋiy, ñapan sikoy biy rek direp giniŋgambay gok, kuyip nep mer, yip sek diniŋgambay. Pen yip diniŋgambay ak, yip nep mer, Biyomb yip aŋgyokek winik ak nup sek diniŋgambay aŋgak.”
37 “Quem recebe uma criança pequena como esta em meu nome recebe a mim, e quem me recebe não recebe apenas a mim, mas também ao Pai, que me enviou”.
38 Pen Jon Jiysis nup aŋgak, “Tiysa. Chin niŋnuk: bi bap yimb nip ak aŋgiy, kichekiy malñiluk aŋg mis yokek niŋiy aŋgnuk, ‘Nand bi chin yip jimñiy ma tapun ak, kun ma ginimin aŋgnuk.’”
38 João disse a Jesus: “Mestre, vimos alguém usar seu nome para expulsar demônios; nós o proibimos, pois ele não era do nosso grupo”.
39 Aŋgek, Jiysis nup aŋgak, “Nup yenen mer apim? Bi yip gosimb niŋiy, tap mageprek gunap giniŋgambay gok, kisen andikiy yip minim timey ma aŋgniŋgambay.
39 “Não o proíbam!”, disse Jesus. “Ninguém que faça milagres em meu nome falará mal de mim a seguir.
40 Biynimb chinup miluk ma niŋbay gok, biynimb chin mindiy mey; chinup miluk ma niŋbay.
40 Quem não é contra nós é a favor de nós.
41 Pen niŋim! Biynimb nimbip Jiysis binuk aŋgiy, ñiŋg malñey ñiŋniŋgambim gok, Gor kuyip direp giniŋgamb aŋgak.”
41 Eu lhes digo a verdade: se alguém lhes der um simples copo de água porque vocês são seguidores do Cristo, essa pessoa certamente será recompensada.
42 “Pen biynimb gunap, biynimb yip gos kilis giy ma niŋbay bap gey apyap pikniŋgamb ak, timey yimb giniŋgambay. Kuyip nind tiwniŋg dam ñiŋg yokpiyap ak girep gipyap. Yenen: kim mindiy timey giniŋgambay kun ak, yiwur yomb diniŋgambay aŋgak.”
42 “Mas, se alguém fizer um destes pequeninos que confiam em mim cair em pecado, seria melhor que lhe amarrassem ao pescoço uma grande pedra de moinho e fosse jogado ao mar.
43 Kun aŋgiy aŋgak, “Ñin maŋgiy ak tap siy tap timey giniŋg gonimuŋ, piskind kun ak timbrik yokem; piskind anep mindonimuŋ. Kun ak yiwur tap ak pen; sikoy won bap nep giniŋgamb. Pen tap siy tap timey ma giniŋgambim rek, kim amniŋgambim. Mer ak: miñmon Hel, mon yin nep mindip ak amniŋgambim.
43 Se sua mão o leva a pecar, corte-a fora. É melhor entrar na vida eterna com apenas uma das mãos que ser lançado no fogo inextinguível do inferno com as duas mãos.
44 Miñmon kun ak kuyip kisow pernep ay mindyiŋg, mon yin nep mindeniŋgamb.
44 Lá os vermes nunca morrem e o fogo nunca se apaga.
45 “Tomb kind bap timey giniŋg gonimuŋ, piskind kun ak timbrik yokem; piskind anep mindonimuŋ. Kun ak yiwur tap ak pen; sikoy won bap nep giniŋgamb. Pen tap siy tap timey ma giniŋgambim rek, kim amniŋgambim. Pen tomb omiŋal giy mindek, timey gem, nimbip aŋg Hel yokek yiwur yomb diniŋgambim.
45 Se seu pé o leva a pecar, corte-o fora. É melhor entrar na vida eterna com apenas um pé que ser lançado no inferno com os dois pés.
46 Miñmon kun ak kuyip kisow pernep ay mindyiŋg, mon yin nep mindeniŋgamb.
46 Lá os vermes nunca morrem e o fogo nunca se apaga.
47 “Pen windin maŋgiy ak gek, tap siy tap timey gep rek ayonimuŋ, windin piskind kun ak tuŋgjiwyoknimimb. Kun giy kapkap mindrep giy, Gor nimbip diy kond mindonimuŋ rek ayip. Pen omiŋal giy mindek, tap siy tap timey gem nimbip miñmon Hel aŋgyokek, yiwur yomb diniŋgambim.
47 E, se seu olho o leva a pecar, lance-o fora. É melhor entrar no reino de Deus com apenas um dos olhos que ter os dois olhos e ser lançado no inferno.
48 Miñmon kun ak kuyip kisow pernep ay mindyiŋg, mon yin nep mindeniŋgamb.
48 Lá os vermes nunca morrem e o fogo nunca se apaga.
49 “Gor biynimb maŋgiysek yip gosimb niŋniŋgiy aŋgiy, kuyip miker gunap ñiniŋgamb.
49 “Pois cada um será provado com fogo.
50 “Sol tap yindik tep yimb ak pen, yindik nuk ak amek, yergiy gem tip ak yindik giniŋgamb? Kun ak, nimb biynimb yindik gok kapkap aw aŋgiy mindenimimb aŋgak.”
50 O sal é bom para temperar, mas, se perder o sabor, como torná-lo salgado outra vez? Tenham entre vocês as qualidades do bom sal e vivam em paz uns com os outros.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.