Marcos 12
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs ARA
1 Pen Jiysis kuyip paydoŋ ay aŋgak, “Bi bap wariy giy, miñ wayn woŋg ak gi yimiy, wayn maŋgiy piksimbjakep aŋgiy, kiwok bap gayrep giniŋgamb. Biynimb ap miñ maŋgiy siy diniŋgambay ak niŋmindenjun aŋgiy, korip kiyoŋgiy paryomb bap giy, bi gunap kuyip aŋgniŋgamb, ‘Nimb miñ woŋg yip ak kond mindiy, kisen pik gek, yip gunap, nimb gunap dinimimb aŋgiy,’ miñmon paryomb okok amniŋgamb.
1 Depois, entrou Jesus a falar-lhes por parábola: Um homem plantou uma vinha, cercou-a de uma sebe, construiu um lagar, edificou uma torre, arrendou-a a uns lavradores e ausentou-se do país.
2 Wayn maŋgiy pik giniŋgamb ñin ak, binuk bap aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Wayn maŋgiy yip gunap ñey dand winimin aŋgniŋgamb.’
2 No tempo da colheita, enviou um servo aos lavradores para que recebesse deles dos frutos da vinha;
3 Aŋgek amjakek, bi woŋg giniŋgambay gok nup di pik pik ay, yikop nep aŋgyokniŋgambay.
3 eles, porém, o agarraram, espancaram e o despacharam vazio.
4 Kun gey, bi wayn woŋg nop nimb ak, bi bap pen aŋgyokniŋgamb. Amjakek, nup jun biyoŋ pikiy, timey yimb giniŋgambay.
4 De novo, lhes enviou outro servo, e eles o esbordoaram na cabeça e o insultaram.
5 Kun gey, bi wayn woŋg nop nimb ak, bi bap pen yokek amek, nup pisnep pikayniŋgambay. Kun anep giyiŋg; gunap gamb pikniŋgambay, gunap pisnep pikayniŋgambay.
5 Ainda outro lhes mandou, e a este mataram. Muitos outros lhes enviou, dos quais espancaram uns e mataram outros.
6 Kun gey gey, bi woŋg nop nimb ak binuk bap ma mindeniŋgamb; ñi mapin nuk nokom mindeniŋgamb ak, minim nup ak diniŋgambay aŋgiy aŋgyokek amniŋgamb.
6 Restava-lhe ainda um, seu filho amado; a este lhes enviou, por fim, dizendo: Respeitarão a meu filho.
7 Pen amjakakniŋ, biynimb wayn woŋg gi mindeniŋgambay gok niŋiy aŋgniŋgambay, ‘Ñi wip biy, bi wayn woŋg nop nimb ak ñinuk wip. Nup pikay mey, tap nuk dinimuŋ rek gok chin diniŋgambun aŋgniŋgambay.
7 Mas os tais lavradores disseram entre si: Este é o herdeiro; ora, vamos, matemo-lo, e a herança será nossa.
8 Kun aŋgiy, nup pisnep pikay, dam mis okok diyokniŋgambay.
8 E, agarrando-o, mataram-no e o atiraram para fora da vinha.
9 Kun geniŋgambay, bi wayn woŋg nop nimb ak apiy yerginiŋgamb? Nuk apiy, biynimb wayn woŋg geniŋgambay kun gok kuyip pikay, biynimb gunap kuyip aŋgek, wayn woŋg kun ak kond mindeniŋgambay aŋgak.’”
9 Que fará, pois, o dono da vinha? Virá, exterminará aqueles lavradores e passará a vinha a outros.
10 Kun aŋgiy, kuyip aŋgak, “Baybol buk tikiy aŋgyak,
10 Ainda não lestes esta Escritura:
11 Biyomb chin kun gak ak, tep yimb gak aŋgyak’ aŋgak.”
11 isto procede do Senhor, e é maravilhoso aos nossos olhos?
12 Jiysis kun aŋgek, bi low tiysa gok sek, Gor nup tap simboŋgep yomb gok sek chinup nep asap aŋgiy, nup chichiy dun aŋgyak ak pen, biynimb gok kuyip pirikiy, kirgiyak.
12 E procuravam prendê-lo, mas temiam o povo; porque compreenderam que contra eles proferira esta parábola. Então, desistindo, retiraram-se.
13 Pen kisen bi Peresiy gunap, Herot binuk gunap kuyip aŋgyak, “Nimb Jiysis mindip amiy, nup minim gunap aŋgniŋem, nuk yerip aŋgek, nup dam kalambis ayniŋgambun aŋgyak.”
13 E enviaram-lhe alguns dos fariseus e dos herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Kun aŋgeyak, Jiysis mindek ak amiy aŋgyak, “Tiysa. Chin niŋbun: nand bi niŋind yimb nep apan. Biyomb yimb gok sek, biynimb yikop gok sek kuyip niŋiy ma pirikpan. Gor aŋgip rek nep niŋiy, biynimb okok kuyip yipund giy nep aŋgñimban. Kun ak chinup aŋgñan! Chin Jiwda biynimb low gok yergiy mindip: gapman biyomb Rom nimb anup takes pikep akaŋ ma pikep?”
14 Chegando, disseram-lhe: Mestre, sabemos que és verdadeiro e não te importas com quem quer que seja, porque não olhas a aparência dos homens; antes, segundo a verdade, ensinas o caminho de Deus; é lícito pagar tributo a César ou não? Devemos ou não devemos pagar?
15 Aŋgeyak, Jiysis minim yesek aŋgyak kun ak niŋiy aŋgak, “Yip yenen minim yesek kun ak aŋgniŋbim? Maniy maŋgiy takes pikpim bap dapem yand niŋiyn aŋgak.”
15 Mas Jesus, percebendo-lhes a hipocrisia, respondeu: Por que me experimentais? Trazei-me um denário para que eu o veja.
16 Aŋgek, dap ñey niŋiy aŋgak, “Maniy bak ak, an jomluk ak sek, yimb ak sek mindip?” Aŋgek aŋgyak, “Biyomb Siysa mindip.”
16 E eles lho trouxeram. Perguntou-lhes: De quem é esta efígie e inscrição? Responderam: De César.
17 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Siysa yip ginimimb aŋgip gok, nup ginimimb; Gor yip ginimimb aŋgiy niŋimb gok, nup ginimimb aŋgak.” Aŋgek niŋiy, minim yesek aŋgyak kun ak silgirep gak rek, wal yimb aŋgyak.
17 Disse-lhes, então, Jesus: Dai a César o que é de César e a Deus o que é de Deus. E muito se admiraram dele.
18 Sanjiwsiy biynimb gok, biynimb kumiy ma tikjakpay aŋgiy niŋyiŋgipay rek, gunap Jiysis mindek ak apiy aŋgyak,
18 Então, os saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se dele e lhe perguntaram, dizendo:
19 “Tiysa, Mosis, minim bap chinup tikiy aŋgak, ‘Bi bap biyn diy, ñapan tikiy mer, yikop kumeniŋgamb, numam nuk bap pen biyn kaŋil kun ak diy, mam kumak ak ñapan nup aŋgiy tikniŋgamb.
19 Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se morrer o irmão de alguém e deixar mulher sem filhos, seu irmão a tome como esposa e suscite descendência a seu irmão.
20 Kun ak bi kiñiŋ sek onep ar ak mindeniŋgambay. Numam nind biyn diy, ñapan tikiy mer, yikop kumek,
20 Ora, havia sete irmãos; o primeiro casou e morreu sem deixar descendência;
21 numam namb pen biyn kun ak diy, kunep ñapan tikiy mer, yikop kumniŋgamb. Kun gek, numam ak pen diniŋgamb. Ak kunep ñapan tikiy mer, yikop kumniŋgamb.
21 o segundo desposou a viúva e morreu, também sem deixar descendência; e o terceiro, da mesma forma.
22 Kun gi dam dam numam onep ar ak ñapan tikiy mer, maŋgiysek yikop kumeniŋgambay, kisen biyn ak kunep kumniŋgamb. Pen biynimb kumiy tikjakniŋgambay apan ak,
22 E, assim, os sete não deixaram descendência. Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
23 biyn nokom binuk di onep ar ayak kun ak, kisen numam akay yip mindeniŋgamb?’”
23 Na ressurreição, quando eles ressuscitarem, de qual deles será ela a esposa? Porque os sete a desposaram.
24 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimb Baybol buk minim tikyak ak ma niŋbim rek, niŋind ma niŋbim.
24 Respondeu-lhes Jesus: Não provém o vosso erro de não conhecerdes as Escrituras, nem o poder de Deus?
25 Biynimb kumbay gok tikjakniŋgambay ñin ak, Gor enjol nuk gok mindpay rek mindiy, biyn gok bi ma dey, bi gok kunep biyn ma diniŋgambay.
25 Pois, quando ressuscitarem de entre os mortos, nem casarão, nem se darão em casamento; porém, são como os anjos nos céus.
26 Pen biynimb tip ma tikjakniŋgambay apim ak, Mosis mon sikoy bind yin nep mindek kesim tikak ak, aŋgiy ma niŋbim rek ayip. Gor mon yinek namb ak mindiy, Mosis nup aŋgak ‘Ebraham, Aysek, Jekop Gor kiyk mey, yand mindpiyn aŋgak.’ Kun ak yenen, basind sikop nind kumyak gok kuyip, Gor kiyk mindpiyn aŋgak? Pen nimb apim rek, biynimb gok pisnep kumbiyap ak,
26 Quanto à ressurreição dos mortos, não tendes lido no Livro de Moisés, no trecho referente à sarça, como Deus lhe falou:
27 Gor kiyk mindpiyn aŋgiy ma apkop. Biynimb kim mindpay akaŋ kumbay ak, Gor niŋimb maŋgiysek kim mindpay. Nimb niŋrep ma gipim rek, pisnep kumbay aŋgiy niŋbim aŋgak.”
27 Ora, ele não é Deus de mortos, e sim de vivos. Laborais em grande erro.
28 Bi low tiysa bap, Jiysis Sanjiwsiy biynimb gok kuyip aŋgrep gak ak niŋiy, ap nup aŋgniŋiy aŋgak, “Low ar akay yomb yimb?”
28 Chegando um dos escribas, tendo ouvido a discussão entre eles, vendo como Jesus lhes houvera respondido bem, perguntou-lhe: Qual é o principal de todos os mandamentos?
29 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Low yomb yimb ak, Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
29 Respondeu Jesus: O principal é:
30 Nup wasemb yimb ay, gos timund may may nimb ak maŋgiysek nup ker amnimuŋ aŋgyak.’
30 Amarás, pois, o Senhor, teu Deus, de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todo o teu entendimento e de toda a tua força.
31 Minim yomb yimb bap mey; ‘Biynimb gunap kuyip, nimb key wasemb yimb aypim rek, wasemb aynimimb aŋgyak.’ Low okok maŋgiysek, low yomb yimb mey omiŋal kun ak aŋgak.”
31 O segundo é:
32 Aŋgek, bi low tiysa ak aŋgak, “Tiysa, nand niŋind yimb apan. Gor nokom mey, Biyomb yimb mindip. Nuk rek gunap ma mindpay.
32 Disse-lhe o escriba: Muito bem, Mestre, e com verdade disseste que ele é o único, e não há outro senão ele,
33 Chin Gor nup tap pik dam pisnep ñiniŋgambun akaŋ, yergiy simboŋg ñiniŋgambun ak tap yikop; pen gos timund may may chin ak maŋgiysek nup ker amek, nup wasemb yimb ay, biynimb gunap kuyip wasemb ayniŋgambun ak, tap yomb yimb aŋgak.”
33 e que amar a Deus de todo o coração e de todo o entendimento e de toda a força, e amar ao próximo como a si mesmo excede a todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Kun aŋgek, Jiysis bi ak niŋrep yimb giy aŋgip aŋgiy, nup aŋgak, ‘Nand Gor binuk kond mindeniŋgamb bap, mindniŋg gispan rek ayip aŋgak.’ Pen Jiysis minim niŋind yimb gok nep aŋgek niŋiy, biynimb gok kisen minim yesek okok nimb, nup nembnemb giy aŋgyiŋgipay rek tip ma aŋgyak.
34 Vendo Jesus que ele havia respondido sabiamente, declarou-lhe: Não estás longe do reino de Deus. E já ninguém mais ousava interrogá-lo.
35 Jiysis kisen Gor aŋgniŋep korip ak mindiy, biynimb gok kuyip aŋgak, “Bi low tiysa nimbik gok yenen apay, ‘Depiyt tikek tik dand amiy, Biyomb chinup kond mindeniŋgamb bap tikniŋgambay apay?’
35 Jesus, ensinando no templo, perguntou: Como dizem os escribas que o Cristo é filho de Davi?
36 Pen Gor Kawnan ak nup gos ñek, Depiyt key tikiy aŋgak,
36 O próprio Davi falou, pelo Espírito Santo:
37 Kun ak, Depiyt Kiyŋ yomb key yimb ak nup, Biyomb yand aŋgak. Pen Ñinuk nup nep yergiy Biyomb yand apkop? Yikop nep kun ma apkop ak pen; Kiyŋ yomb key yimb ak, Gor Ñinuk aŋgiy niŋiy mey, Biyomb yand aŋgak.” Jiysis minim kiñiŋ aŋgrep gak rek, biynimb gok minim nup ak miñmiñ yimb giyiŋg niŋyak.
37 O mesmo Davi chama-lhe Senhor; como, pois, é ele seu filho? E a grande multidão o ouvia com prazer.
38 — ausente —
38 E, ao ensinar, dizia ele: Guardai-vos dos escribas, que gostam de andar com vestes talares e das saudações nas praças;
39 — ausente —
39 e das primeiras cadeiras nas sinagogas e dos primeiros lugares nos banquetes;
40 Pen biyn kaŋil korip tap kuyip gok siy diy, Gor nup minim paryomb yesek nep gok aŋgniŋbay. Gipay kun ak, yiwur yomb yimb diniŋgambay aŋgak.”
40 os quais devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações; estes sofrerão juízo muito mais severo.
41 — ausente —
41 Assentado diante do gazofilácio, observava Jesus como o povo lançava ali o dinheiro. Ora, muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 — ausente —
42 Vindo, porém, uma viúva pobre, depositou duas pequenas moedas correspondentes a um quadrante.
43 — ausente —
43 E, chamando os seus discípulos, disse-lhes: Em verdade vos digo que esta viúva pobre depositou no gazofilácio mais do que o fizeram todos os ofertantes.
44 — ausente —
44 Porque todos eles ofertaram do que lhes sobrava; ela, porém, da sua pobreza deu tudo quanto possuía, todo o seu sustento.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.