Marcos 12
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Pen Jiysis kuyip paydoŋ ay aŋgak, “Bi bap wariy giy, miñ wayn woŋg ak gi yimiy, wayn maŋgiy piksimbjakep aŋgiy, kiwok bap gayrep giniŋgamb. Biynimb ap miñ maŋgiy siy diniŋgambay ak niŋmindenjun aŋgiy, korip kiyoŋgiy paryomb bap giy, bi gunap kuyip aŋgniŋgamb, ‘Nimb miñ woŋg yip ak kond mindiy, kisen pik gek, yip gunap, nimb gunap dinimimb aŋgiy,’ miñmon paryomb okok amniŋgamb.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Wayn maŋgiy pik giniŋgamb ñin ak, binuk bap aŋgyokiy aŋgniŋgamb, ‘Wayn maŋgiy yip gunap ñey dand winimin aŋgniŋgamb.’
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Aŋgek amjakek, bi woŋg giniŋgambay gok nup di pik pik ay, yikop nep aŋgyokniŋgambay.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Kun gey, bi wayn woŋg nop nimb ak, bi bap pen aŋgyokniŋgamb. Amjakek, nup jun biyoŋ pikiy, timey yimb giniŋgambay.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Kun gey, bi wayn woŋg nop nimb ak, bi bap pen yokek amek, nup pisnep pikayniŋgambay. Kun anep giyiŋg; gunap gamb pikniŋgambay, gunap pisnep pikayniŋgambay.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 Kun gey gey, bi woŋg nop nimb ak binuk bap ma mindeniŋgamb; ñi mapin nuk nokom mindeniŋgamb ak, minim nup ak diniŋgambay aŋgiy aŋgyokek amniŋgamb.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Pen amjakakniŋ, biynimb wayn woŋg gi mindeniŋgambay gok niŋiy aŋgniŋgambay, ‘Ñi wip biy, bi wayn woŋg nop nimb ak ñinuk wip. Nup pikay mey, tap nuk dinimuŋ rek gok chin diniŋgambun aŋgniŋgambay.
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Kun aŋgiy, nup pisnep pikay, dam mis okok diyokniŋgambay.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 Kun geniŋgambay, bi wayn woŋg nop nimb ak apiy yerginiŋgamb? Nuk apiy, biynimb wayn woŋg geniŋgambay kun gok kuyip pikay, biynimb gunap kuyip aŋgek, wayn woŋg kun ak kond mindeniŋgambay aŋgak.’”
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 Kun aŋgiy, kuyip aŋgak, “Baybol buk tikiy aŋgyak,
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Biyomb chin kun gak ak, tep yimb gak aŋgyak’ aŋgak.”
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Jiysis kun aŋgek, bi low tiysa gok sek, Gor nup tap simboŋgep yomb gok sek chinup nep asap aŋgiy, nup chichiy dun aŋgyak ak pen, biynimb gok kuyip pirikiy, kirgiyak.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Pen kisen bi Peresiy gunap, Herot binuk gunap kuyip aŋgyak, “Nimb Jiysis mindip amiy, nup minim gunap aŋgniŋem, nuk yerip aŋgek, nup dam kalambis ayniŋgambun aŋgyak.”
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Kun aŋgeyak, Jiysis mindek ak amiy aŋgyak, “Tiysa. Chin niŋbun: nand bi niŋind yimb nep apan. Biyomb yimb gok sek, biynimb yikop gok sek kuyip niŋiy ma pirikpan. Gor aŋgip rek nep niŋiy, biynimb okok kuyip yipund giy nep aŋgñimban. Kun ak chinup aŋgñan! Chin Jiwda biynimb low gok yergiy mindip: gapman biyomb Rom nimb anup takes pikep akaŋ ma pikep?”
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Aŋgeyak, Jiysis minim yesek aŋgyak kun ak niŋiy aŋgak, “Yip yenen minim yesek kun ak aŋgniŋbim? Maniy maŋgiy takes pikpim bap dapem yand niŋiyn aŋgak.”
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Aŋgek, dap ñey niŋiy aŋgak, “Maniy bak ak, an jomluk ak sek, yimb ak sek mindip?” Aŋgek aŋgyak, “Biyomb Siysa mindip.”
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Siysa yip ginimimb aŋgip gok, nup ginimimb; Gor yip ginimimb aŋgiy niŋimb gok, nup ginimimb aŋgak.” Aŋgek niŋiy, minim yesek aŋgyak kun ak silgirep gak rek, wal yimb aŋgyak.
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Sanjiwsiy biynimb gok, biynimb kumiy ma tikjakpay aŋgiy niŋyiŋgipay rek, gunap Jiysis mindek ak apiy aŋgyak,
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 “Tiysa, Mosis, minim bap chinup tikiy aŋgak, ‘Bi bap biyn diy, ñapan tikiy mer, yikop kumeniŋgamb, numam nuk bap pen biyn kaŋil kun ak diy, mam kumak ak ñapan nup aŋgiy tikniŋgamb.
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Kun ak bi kiñiŋ sek onep ar ak mindeniŋgambay. Numam nind biyn diy, ñapan tikiy mer, yikop kumek,
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 numam namb pen biyn kun ak diy, kunep ñapan tikiy mer, yikop kumniŋgamb. Kun gek, numam ak pen diniŋgamb. Ak kunep ñapan tikiy mer, yikop kumniŋgamb.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Kun gi dam dam numam onep ar ak ñapan tikiy mer, maŋgiysek yikop kumeniŋgambay, kisen biyn ak kunep kumniŋgamb. Pen biynimb kumiy tikjakniŋgambay apan ak,
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 biyn nokom binuk di onep ar ayak kun ak, kisen numam akay yip mindeniŋgamb?’”
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Aŋgeyak, Jiysis aŋgak, “Nimb Baybol buk minim tikyak ak ma niŋbim rek, niŋind ma niŋbim.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Biynimb kumbay gok tikjakniŋgambay ñin ak, Gor enjol nuk gok mindpay rek mindiy, biyn gok bi ma dey, bi gok kunep biyn ma diniŋgambay.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Pen biynimb tip ma tikjakniŋgambay apim ak, Mosis mon sikoy bind yin nep mindek kesim tikak ak, aŋgiy ma niŋbim rek ayip. Gor mon yinek namb ak mindiy, Mosis nup aŋgak ‘Ebraham, Aysek, Jekop Gor kiyk mey, yand mindpiyn aŋgak.’ Kun ak yenen, basind sikop nind kumyak gok kuyip, Gor kiyk mindpiyn aŋgak? Pen nimb apim rek, biynimb gok pisnep kumbiyap ak,
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Gor kiyk mindpiyn aŋgiy ma apkop. Biynimb kim mindpay akaŋ kumbay ak, Gor niŋimb maŋgiysek kim mindpay. Nimb niŋrep ma gipim rek, pisnep kumbay aŋgiy niŋbim aŋgak.”
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Bi low tiysa bap, Jiysis Sanjiwsiy biynimb gok kuyip aŋgrep gak ak niŋiy, ap nup aŋgniŋiy aŋgak, “Low ar akay yomb yimb?”
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Low yomb yimb ak, Baybol buk ak tikiy aŋgyak:
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Nup wasemb yimb ay, gos timund may may nimb ak maŋgiysek nup ker amnimuŋ aŋgyak.’
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 Minim yomb yimb bap mey; ‘Biynimb gunap kuyip, nimb key wasemb yimb aypim rek, wasemb aynimimb aŋgyak.’ Low okok maŋgiysek, low yomb yimb mey omiŋal kun ak aŋgak.”
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Aŋgek, bi low tiysa ak aŋgak, “Tiysa, nand niŋind yimb apan. Gor nokom mey, Biyomb yimb mindip. Nuk rek gunap ma mindpay.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Chin Gor nup tap pik dam pisnep ñiniŋgambun akaŋ, yergiy simboŋg ñiniŋgambun ak tap yikop; pen gos timund may may chin ak maŋgiysek nup ker amek, nup wasemb yimb ay, biynimb gunap kuyip wasemb ayniŋgambun ak, tap yomb yimb aŋgak.”
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Kun aŋgek, Jiysis bi ak niŋrep yimb giy aŋgip aŋgiy, nup aŋgak, ‘Nand Gor binuk kond mindeniŋgamb bap, mindniŋg gispan rek ayip aŋgak.’ Pen Jiysis minim niŋind yimb gok nep aŋgek niŋiy, biynimb gok kisen minim yesek okok nimb, nup nembnemb giy aŋgyiŋgipay rek tip ma aŋgyak.
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Jiysis kisen Gor aŋgniŋep korip ak mindiy, biynimb gok kuyip aŋgak, “Bi low tiysa nimbik gok yenen apay, ‘Depiyt tikek tik dand amiy, Biyomb chinup kond mindeniŋgamb bap tikniŋgambay apay?’
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Pen Gor Kawnan ak nup gos ñek, Depiyt key tikiy aŋgak,
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 Kun ak, Depiyt Kiyŋ yomb key yimb ak nup, Biyomb yand aŋgak. Pen Ñinuk nup nep yergiy Biyomb yand apkop? Yikop nep kun ma apkop ak pen; Kiyŋ yomb key yimb ak, Gor Ñinuk aŋgiy niŋiy mey, Biyomb yand aŋgak.” Jiysis minim kiñiŋ aŋgrep gak rek, biynimb gok minim nup ak miñmiñ yimb giyiŋg niŋyak.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 — ausente —
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 — ausente —
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Pen biyn kaŋil korip tap kuyip gok siy diy, Gor nup minim paryomb yesek nep gok aŋgniŋbay. Gipay kun ak, yiwur yomb yimb diniŋgambay aŋgak.”
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 — ausente —
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 — ausente —
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 — ausente —
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 — ausente —
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.