Lucas 8
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Pen kisen ñin namb kun siŋak, Jiysis binuk onep wimiŋgan ak yip, miñmon yomb miñmon sikoy okok amiy, Gor biynimb nuk diy kond mindeniŋgamb minim tep ak, biynimb okok kuyip aŋgñak.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Pen ñin kun ak, biyn tap gek, Jiysis gek suŋ ayak gunap, kichekiy malñiluk sek mindey, nuk gek biyn yimb ayak gunap, yip taŋgyiŋgipay. Biyn kun gok yimb kiyk mey, bap “Makdala biyn Mariya” aŋgyiŋgipay. Nup kichekiy onep ar ak mindek Jiysis aŋgyokak.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Biyn bap Jowana. Nuŋgumiy yimb ak Chiwsa. Nuk biyomb Herot korip tap nup gok kond mindyiŋgip. Biyn bap Siwsana. Kiyk biyn yikop gunap yip, maniy kiyk gok key dam tap taw dand apiy, Jiysis binuk gok yip, tap jimñiy ñimbyiŋg giraŋgyiŋgipay.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Biynimb miñmon keykey, tiwin gok tiwin gok, Jiysis nup niŋniŋg kisen wiyakniŋ, biynimb nind wiyak gok kuyip, minim bap paydoŋ ay aŋgak,
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 “Bi bap wiyt jakaŋ aŋgiy, wiyt maŋgiy ak dam woŋgday okok yokeniŋgamb, gunap kinjeŋ kosemb ar ak yapek, biynimb gok taw amiy apiy gey, yakir gok pen ap niŋiy ñiŋniŋgambay.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Gunap kamb ar man siskoy ayniŋgamb okok yapiy, gup giniŋgamb ak pen, kindiy am wos ma giniŋgamb rek, pisnep milip giniŋgamb.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Pen gunap, kikasik dindbiliŋ namb okok yapeniŋgamb, tap kun ak saw giy, yiwiŋg dek, ma jakniŋgamb.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Pen gunap, lum teprep okok yapiy, jakrep yimb giy, maŋgiy kuŋay yimb nep piyniŋgamb aŋgak.”
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Kun aŋgek, binuk gok nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Minim paydoŋ ay aŋgamban kun ak, minim junj nuk yergiy mindip?”
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Aŋgey, Jiysis kuyip aŋgak, “Gor biynimb nuk diy kond mindeniŋgamb minim weygiy mindyiŋgip ak, nimbip gos ñek niŋniŋgambim; pen biynimb yikop gok:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 “Pen minim paydoŋ ay tap yiŋ rek apiyn ak, Gor minim ar ak apiyn.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Maŋgiy gunap, yowniŋgamb kinjeŋ kosemb ar apiyn ak; biynimb gok Gor minim ak niŋniŋg gey, Seytan gek sakiy giniŋgambay aŋgiy apiyn.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Pen maŋgiy gunap, yowniŋgamb kamb ar man siskoy ayak okok apiyn ak, Gor minim ak niŋey tep gakniŋ, nup gos niŋniŋgambay ak pen, gos kilis yimb giy ma niŋniŋgambay rek, miker gunap apek nup kirginiŋgambay aŋgiy apiyn.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Pen maŋgiy gunap, yowniŋgamb kikasik dindbiliŋ namb okok apiyn ak; biynimb gok Gor minim niŋniŋgambay ak pen, kisen minim miker akaŋ; miñmiñ gep ar ak nep gos niŋiy, Gor nup gos kilis giy ma niŋniŋgambay aŋgiy apiyn.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Pen yiŋ maŋgiy gunap, man tep yimb siŋak yapiy, jak tep giy, maŋgiy kuŋay yimb nep piyniŋgamb apiyn ak; biynimb gok minim tep ak niŋiy, di wos yimb giy, mindrep yimb giniŋgambay gok kuyip apiyn.”
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 “Pen biynimb gok lam daŋgiy, tiyn miŋgan okok akaŋ, boŋg ar kinbay beŋ okok ma aypay. Melik gek biynimb niŋyaŋ aŋgiy, ar siŋbiyoŋ ayey mey, biynimb gok korip miŋgan apyiŋg, melik kun ak niŋniŋgambay.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Minim weygiy rek mindyiŋgip ak; niŋnimimb rek nep mindeniŋgamb.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 Kun ak minim apiyn gok niŋrep yimb ginimimb. Biynimb minim niŋiy, niŋdiniŋgambay gok, minim tep gunap sek niŋniŋgambay; pen biynimb minim niŋiy ma niŋdiniŋgambay gok, sikoy niŋjun aŋgiy niŋbay ak sek, pisnep kurginiŋgamb.”
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Pen ñin kun ak, Jiysis numam gunap nonim yip, nup niŋniŋg wiyak. Apiy niŋyak: korip miŋgan kun ak timbik giy aŋgiy mindek niŋiy, mis ar akyaŋ mindeyak.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Kun gek, biynimb ap mindeyak gok niŋiy, Jiysis nup aŋgyak, “Nanim namam nak gok, nip niŋniŋg ap mindpay mis biyaŋ aŋgyak.”
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Aŋgey, Jiysis kuyip aŋgak, “Biynimb siŋok Bapiy Gor nup minim ak niŋiy, kindik gipay gok mey; amiy yand, mam yand rek ayip aŋgak.”
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Pen ñin bap Jiysis binuk gok yip, “Galiyliy chemb tikiy pis bindoŋ amnun aŋgiy,” bot ak diy saŋdiyak.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Namb okok amyiŋg, Jiysis nuk wisin kin amnak won ak, pinim yomb yimb ak ñiŋg namb kun ak diy, ñiŋg paŋg bot miŋgan ak amek, kumniŋgiy rek nep ayak.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Kun gek, binuk gok ap, Jiysis nup kikawin gey tikjakek aŋgyak, “Biyomb! Chin maŋgiysek kumniŋg gispun aŋgyak.”
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Pen binuk gok kuyip aŋgak, “Gor nup gosimb niŋbim rek ayip ak, yenen nup aŋgniŋem tap gamb kun ak ma kirgip?”
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Pen bot kun ak diy, Galiyliy chemb namb ak am am, Gerasa biynimb mindeyak pis okdoŋ ken amniyak.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Pen miñmon kun ak, bi kichekiy malñiluk kuŋay yimb ambaŋ ayak bap mindek. Bi kun ak nuk daynep mindiy, korip yimb miŋgan ak ma kinyiŋgip; chip komyiŋgipay kamb miŋgan okok nep kin taŋgyiŋgip.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Yimb nand ak aŋgan.” Aŋgek aŋgak, “Yimb yand ak ‘Ñin jiwiy’ aŋgak.” Kichekiy malñiluk gok kuŋay yimb molik sikiy mindeyak rek mey, kun aŋgak.
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Pen kichekiy gok, Jiysis nup minim yomb aŋgiy aŋgyak, “Chinup aŋg mon key yinjap kaw miŋgan yomb ak ma yoknimin aŋgyak.”
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Kun aŋgiy niŋyak; kanj kuŋay yimb nep amil geyak yep pir kun siŋak. Jiysis nup aŋgyak, “Chinup aŋgey, am kanj mindpay gindoŋ kuyip molik sikun aŋgey,
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Jiysis “Yaw” aŋgek, bi anup kirgiy, am kanj kun gok kuyip molik sikey, kanj gok puŋgjiw minduŋ biyaŋ amiy, gindam ñiŋg maŋgiy chemb namb biyaŋ pikiy, ñiŋg ñimbiy maŋgiysek kumdiyak.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Pen bi kanj mokep gok, Jiysis gak kun ak niŋiy, puŋgrikind aŋgiy am biynimb miñmon yomb mindeyak gok kuyip aŋgñiy, am biynimb miñmon yikop okok mindeyak gok kuyip aŋgñiy giyak.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Kun giy aŋgñeyak, “Tap kun ak yergek niŋiy aspay aŋgiy,” apiy niŋyak: bi kichekiy molik sikiy mindyiŋgip ak, biyimb ay, walinj yimiy, Jiysis tomb aŋgin siŋak bisiŋg mindek niŋiy, pirikyak.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Pen biynimb niŋmindey Jiysis kichekiy aŋg mis yokak gok, biynimb kisen wiyak gok kuyip, kun kun gip aŋgiy aŋgñiyak.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Pen Gerasa biynimb maŋgiysek kuyip jel gek, pirikiy, Jiysis nup aŋgyak, “Nand andkind amnoŋ aŋgey,” bot diy amniŋg gakniŋ,
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 bi kichekiy ambaŋ ay mindek, Jiysis gek biyimb ayak ak, Jiysis nup aŋgak, “Yand nand yip amjipur aŋgak.”
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 Kun aŋgek, Jiysis nup aŋgak, “Mer. Gor nip yerer gip ak, am biynimb nand gok kuyip aŋgñinimin aŋgak.” Aŋgek, nuk andkind amiy, biynimb gok kuyip, Jiysis yip kun kun gip aŋgiy aŋgñak.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Pen biynimb Jiysis asaw aŋgiy kond mindeyak gok, nuk bot diy amjakek niŋiy, “Tep aswan aŋgyak.”
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 — ausente —
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 — ausente —
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 — ausente —
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 — ausente —
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Pen Jiysis kuyip aŋgak, “Yip an diniŋimb?” Aŋgek, biynimb gok aŋgyak, “Chin ma niŋbun aŋgyak.” Aŋgey, Piyta aŋgak, “Biyomb. Biynimb kuŋaynep akniy, ap nip chichmiy yimey niŋiy aspan rek ayip aŋgak.”
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Biynimb nokom bap yip diniŋek, suŋ ayip ak niŋiy aspiyn aŋgak.”
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Pen biyn Jiysis nup diniŋak kun ak, weyginimuŋ rek ma ayek niŋiy, jep diyiŋg, Jiysis mindek maŋ siŋak ap koŋgim yimiy, biynimb gok niŋmindyakniŋ aŋgak, “Yip biyn kinjeŋ minek minek pandikip ak, nip diniŋen pisnep suŋ ayip aŋgak.”
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Aŋgek, Jiysis aŋgak, “Pañ yand. Yip gosimb niŋiy, nup diniŋen yip suŋ ayniŋgamb aŋgiy, diniŋey nip suŋ ayip ak, minim ma mindip. Amnoŋ aŋgak.”
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Jiysis kun aŋgakniŋ, bi Jayras nup woŋg giñiyiŋgip ak apiy, Jayras nup aŋgak, “Panak pisnep kumimb; tiysa nup aŋgey tomb yiwur ma winimuŋ. Aŋgey, andkind amnaŋ aŋgak.”
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Aŋgek, Jiysis minim kun ak niŋiy, Jayras nup aŋgak, “Pañ yand ak kumimb aŋgiy gos ak ma niŋnimin. Yip gosimb niŋeniŋgamban, gen tikjakniŋgamb aŋgak.”
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Kun aŋgiy korip ak amjakiy, biynimb gok kuyip maŋgiysek aŋg mis akyaŋ ay; pañ nop nonim omiŋal ak, Piyta ak, Jon ak, Jemis ak kuyip poŋind pañ kun ak niŋniŋg, korip miŋgan biyaŋ amniyak.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Pen pañ ak kumimb aŋgiy, biynimb siy aŋg mindeyak gok, Jiysis kuyip aŋgak, “Siy ak ma aŋgim. Ñapan kun biy ma kumimb; yikop wisin kinjap aŋgak.”
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Kun aŋgek, nup sik aŋgiy aŋgyak, “Ñapan pisnep kumimb ak, yenen kun asap aŋgyak.”
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Pen Jiysis pañ kumak kun anup, ñin kind ak diy aŋgak, “Tikjakan!”
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Kun aŋgakniŋ, kawnan nuk ak tip ap tokow gek tikjakak. Jiysis nop nonim kuyip aŋgak, “Tap gunap ñer ñiŋaŋ.”
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Kun aŋgiy, kuyip ber aŋgak, “Biynimb gunap kuyip, minim kun ak ma yimb aŋgñinimiyr aŋgak.”
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.