Lucas 15
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 Biynimb tap siy tap timey giyak gok sek, bi takes dep gok sek Jiysis minim asap ak niŋun aŋgiy, ap niŋmindeyak.
1 Aproximavam-se de Jesus os publicanos e os pecadores para ouvi-lo.
2 Pen bi Peresiy gok sek, bi low tiysa gok sek Jiysis nup, aŋgjiwiy aŋgyak, “Nuk yenen bi tap siy dep gok yip, bi takes diyiŋg maniy yesek gunap dipay gok yip, per tap jimñiy ñiŋimb aŋgyak.”
2 Os fariseus e os escribas murmuravam: Este homem recebe e come com pessoas de má vida!
3 Kun aŋgey, Jiysis niŋiy, minim bap kuyip paydoŋ ay aŋgak,
3 Então lhes propôs a seguinte parábola:
4 “Bi nimb bap, kanj siypsiyp ñin jiwiy onep mamind ak mok mindeniŋgamb. Pen nokom bap kurgek, gunap dam wikan bap ayek, tap kaskas ñiŋyakniŋ, kanj nuk kurginiŋgamb ak, mapin piŋiyñiy nep ayek, piyowek amniŋgamb. Am piyow giraŋgraŋg niŋiy,
4 Quem de vós que, tendo cem ovelhas e perdendo uma delas, não deixa as noventa e nove no deserto e vai em busca da que se perdeu, até encontrá-la?
5 nup tep yimb gakniŋ, di wanjrem ar ak ay dand korip winiŋgamb. Dand apiy,
5 E depois de encontrá-la, a põe nos ombros, cheio de júbilo,
6 buŋgiy nuk gok kuyip suk aŋgiy, biynimb miñmon nuk yip jimñiy gok kuyip suk aŋgiy gek, ap nan-gey aŋgniŋgamb, ‘Kanj yand kurgip ak piyow niŋiy dipiyn nen; maŋgiysek apem miñmiñ gun aŋgniŋgamb.’
6 e, voltando para casa, reúne os amigos e vizinhos, dizendo-lhes: Regozijai-vos comigo, achei a minha ovelha que se havia perdido.
7 “Kun ak rek, Gor biynimb nuk kuŋaynep suŋ-tep rek ayniŋgamb ak pen; gos nuk ak amniŋgamb biynimb minim nup timbrikiy, pisnep kumjun rek ayip aŋgiy, niŋniŋgambay gok. Kun ak mey, bap nup ker apek, enjol nuk gok yip miñmiñ yimb giniŋgambay.
7 Digo-vos que assim haverá maior júbilo no céu por um só pecador que fizer penitência do que por noventa e nove justos que não necessitam de arrependimento.
8 “Akaŋ pen, biyn bap maniy maŋgiy nuk onep wanjrem ak mindeniŋgamb. Pen won bap, korip miŋgan okok kapkap yapeniŋgamb, nuk yerginiŋgamb? Nuk lam daŋgiy ay, tap day day liŋg liŋg, maniy nuk won kun ak niŋiy dek,
8 Ou qual é a mulher que, tendo dez dracmas e perdendo uma delas, não acende a lâmpada, varre a casa e a busca diligentemente, até encontrá-la?
9 nup tep yimb gakniŋ, buŋgiy nuk gok kuyip, maŋgiysek suk aŋgek ap nan-gey aŋgniŋgamb, ‘Maniy yowip won ak piyow niŋbiyn nen, maŋgiysek apem miñmiñ gun aŋgniŋgamb.’
9 E tendo-a encontrado, reúne as amigas e vizinhas, dizendo: Regozijai-vos comigo, achei a dracma que tinha perdido.
10 “Kun ak rek, Gor biynimb nup kirpay gok kuyip giniŋgamb. Biynimb nup kirpay kun gok, bap gos kisenimb niŋiy, nup deniŋgamb, nuk enjol nuk gok yip miñmiñ yimb giniŋgambay aŋgak.”
10 Digo-vos que haverá júbilo entre os anjos de Deus por um só pecador que se arrependa.
11 Jiysis kun aŋgiy aŋgak, “Bi bap ñi omiŋal tikniŋgamb.
11 Disse também: Um homem tinha dois filhos.
12 Ñinuk kisen ak, ap nop nup aŋgniŋgamb, ‘Bapiy. Tap chirupmiŋay apan gok, pikasik yip gok key ñan aŋgek,’ nop tap kuyipmiŋay gok pikasik keykey ñiniŋgamb.
12 O mais moço disse a seu pai: Meu pai, dá-me a parte da herança que me toca. O pai então repartiu entre eles os haveres.
13 Ñek, ñinuk kisen ak permindiy mer, nop tap pikasik ñiniŋgamb gok yokiy maniy diy, dand miñmon paryomb okok amniŋgamb. Am kun okok mindiy, biyn siy tap timey okok giyiŋg, maniy dand amniŋgamb gok, maŋgiysek giñimb diniŋgamb.
13 Poucos dias depois, ajuntando tudo o que lhe pertencia, partiu o filho mais moço para um país muito distante, e lá dissipou a sua fortuna, vivendo dissolutamente.
14 “Kun giy ñimbdeniŋgamb, yiwan yomb yimb ak winiŋgamb miñmon kun ak. Maniy diy, tap taw ñiŋnimuŋ rek bap, ma yimb mindeniŋgamb.
14 Depois de ter esbanjado tudo, sobreveio àquela região uma grande fome e ele começou a passar penúria.
15 Kun gek, am bi miñmon nop nimb, kun ak nimb bap aŋgniŋek, nup kanj woŋg ak aŋgayniŋgamb.
15 Foi pôr-se ao serviço de um dos habitantes daquela região, que o mandou para os seus campos guardar os porcos.
16 Pen nup yiwan yomb yimb ak ginep mindek mindek, kanj mokniŋgambay tap day gok gunap, ñiŋnimuŋ rek ayniŋgamb ak pen; biynimb gunap, nup tap keñmaŋgiy ma ñiniŋgambay.
16 Desejava ele fartar-se das vagens que os porcos comiam, mas ninguém lhas dava.
17 “Pen kisen, gos nuk ak asik ayek aŋgniŋgamb, ‘Bapiy bi nup woŋg giñimbay gok, keñmaŋgiy kuŋay mindip. Yand biy minden, yiwan yomb yimb ak gip.
17 Entrou então em si e refletiu: Quantos empregados há na casa de meu pai que têm pão em abundância... e eu, aqui, estou a morrer de fome!
18 Bapiy mindip ak tip andkind amiy, nup aŋgniŋgayn, “Windin yirik ar nip ak timey giy, Gor windin yirik ar ak timey giy gipiyn rek,
18 Levantar-me-ei e irei a meu pai, e dir-lhe-ei: Meu pai, pequei contra o céu e contra ti;
19 yip ñiyand ma aŋgnimin. Bi woŋg nip giñemb yikop rek bap, aŋgayey mindenim, aŋgniŋgayn” aŋgniŋgamb.’
19 já não sou digno de ser chamado teu filho. Trata-me como a um dos teus empregados.
20 “Kun aŋgiy, saŋdiniŋgamb. Am am, nop mindeniŋgamb siŋak maŋ maŋ gakniŋ, nop ñinuk nup parchim niŋek, simb timey yimb gek, kasek am nup di kaykol gakniŋ,
20 Levantou-se, pois, e foi ter com seu pai. Estava ainda longe, quando seu pai o viu e, movido de compaixão, correu-lhe ao encontro, lançou-se-lhe ao pescoço e o beijou.
21 aŋgniŋgamb, ‘Bapiy. Gor windin yirik ar ak timey giy, windin yirik ar nip ak timey giy gipiyn rek, yip “Ñiyand” ma aŋgnimin aŋgniŋgamb.’
21 O filho lhe disse, então: Meu pai, pequei contra o céu e contra ti; já não sou digno de ser chamado teu filho.
22 — ausente —
22 Mas o pai falou aos servos: Trazei-me depressa a melhor veste e vesti-lha, e ponde-lhe um anel no dedo e calçado nos pés.
23 — ausente —
23 Trazei também um novilho gordo e matai-o; comamos e façamos uma festa.
24 — ausente —
24 Este meu filho estava morto, e reviveu; tinha se perdido, e foi achado. E começaram a festa.
25 “Pen ñinuk nind ak, woŋgday okok giraŋgiy, andkind yep korip maŋ siŋak apiy niŋniŋgamb; giyta pikiy, miñmiñ giyiŋg geniŋgambay.
25 O filho mais velho estava no campo. Ao voltar e aproximar-se da casa, ouviu a música e as danças.
26 Kun gey niŋiy, bi nop nup woŋg giñemb bap nup aŋgniŋiy aŋgniŋgamb, ‘Yergispay?’
26 Chamou um servo e perguntou-lhe o que havia.
27 Aŋgek aŋgniŋgamb, ‘Namam kisen kumimb aŋgiy niŋbun ak pen; miñiy andkind apek, nap makaw ñiluk tep yimb bap, pik daŋgiy ñimbyiŋg, miñmiñ gispay aŋgniŋgamb.’
27 Ele lhe explicou: Voltou teu irmão. E teu pai mandou matar um novilho gordo, porque o reencontrou são e salvo.
28 “Aŋgek, nup miluk timey yimb yapek, korip miŋgan ma yimb amniŋgamb; mis akyaŋ nep mindeniŋgamb. Nop pen mis apiy, ‘Korip miŋgan wan aŋgiy’ nup minim sisayn aŋgek,
28 Encolerizou-se ele e não queria entrar, mas seu pai saiu e insistiu com ele.
29 ñinuk aŋgniŋgamb, ‘Yand minim apan rek kindik giy, bi yikop woŋg giñimbay rek ak mindiy, woŋg nip ak per gen gen, simiy kuŋay yimb nep yinimb. Pen yip meymey ñiluk bap ñey, buŋgiy yand gok yip pik daŋgiy ñimbyiŋg, miñmiñ ma gipun.
29 Ele, então, respondeu ao pai: Há tantos anos que te sirvo, sem jamais transgredir ordem alguma tua, e nunca me deste um cabrito para festejar com os meus amigos.
30 Ñinak kun ak, tap bilok ñinak gok dam biyn siy, tap okok giy, ñimbdiy apek, nup simb niŋiy, makaw ñiluk tep yimb ak pikpan aŋgniŋgamb.’
30 E agora, que voltou este teu filho, que gastou os teus bens com as meretrizes, logo lhe mandaste matar um novilho gordo!
31 “Kun aŋgek, nop ñinuk nup aŋgniŋgamb, ‘Chirapiy per mindpur rek, tap yand gok maŋgiysek nak diniŋgamban.
31 Explicou-lhe o pai: Filho, tu estás sempre comigo, e tudo o que é meu é teu.
32 Namam kisen kumimb rek ayak ak pen; miñiy tip ak apek yimb niŋiy mey, miñmiñ gispun aŋgniŋgamb’ aŋgak.”
32 Convinha, porém, fazermos festa, pois este teu irmão estava morto, e reviveu; tinha se perdido, e foi achado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.