João 1
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT
1 Miñmon ma alwol gayak ñin ak, Minim Maŋgiy Won aŋgniŋg gispiyn ak mindek. Minim Maŋgiy Won kun ak, nuk kunep Gor ak mey, Gor yip mindek.
1 No princípio, aquele que é a Palavra já existia. A Palavra estava com Deus, e a Palavra era Deus.
2 Miñmon kindik alwol gayak; nind yimb yimb nuk Gor yip mindyiŋgip.
2 Ele existia no princípio com Deus.
3 Nuk nep, tap okok maŋgiysek gayak. Tap bap key ma ayak; nuk gayak gok nep mindip.
3 Por meio dele Deus criou todas as coisas, e sem ele nada foi criado.
4 Nuk kim mindep junj ak mey, kim mindep melik nuk ak, biynimb gok kuyip niŋimb.
4 Aquele que é a Palavra possuía a vida, e sua vida trouxe luz a todos.
5 Melik nuk kun ak, kisyim wip namb okok apek, tuŋgsuŋg mer niŋiy kirpay.
5 A luz brilha na escuridão, e a escuridão nunca conseguiu apagá-la.
6 — ausente —
6 Deus enviou um homem chamado João
7 — ausente —
7 para falar a respeito da luz, a fim de que, por meio de seu testemunho, todos cressem.
8 Jon nuk melik kun ak mer; nuk yikop biynimb gok kuyip minim kun ak aŋgñiyiŋgip.
8 Ele não era a luz, mas veio para falar da luz.
9 Melik yimb ak mey, Minim Maŋgiy Won kun ak. Nuk man ar biy apek melik nuk ak, biynimb okok kuyip maŋgiysek amnak.
9 Aquele que é a verdadeira luz, que ilumina a todos, estava chegando ao mundo.
10 Nuk nep miñmon alwol gay, biynimb gok gay gak ak pen; ap mindek nup ma niŋyak.
10 Veio ao mundo que ele criou, mas o mundo não o reconheceu.
11 Miñmon yand key ak amniyn aŋgiy, awak ak pen; nup ma diyak.
11 Veio a seu próprio povo, e eles o rejeitaram.
12 Biynimb Biyomb chin aŋgiy diyak gok nep kuyip gek, Gor ñapan nuk mindpay.
12 Mas, a todos que creram nele e o aceitaram, ele deu o direito de se tornarem filhos de Deus.
13 Ñapan nuk mindpay kun ak, bi beryoŋgon gok di giy, ñapan tikey mindpay rek ma mindpay. Pen biynimb gunap mumbwak tikjakek, di giy ñapan tikey mindpay rek mer; Gor nuk key gek ñapan nuk mindpay.
13 Estes não nasceram segundo a ordem natural, nem como resultado da paixão ou da vontade humana, mas nasceram de Deus.
14 Pen Minim Maŋgiy Won kun ak, biyimb ay apiy, chin yip kin mindyiŋgip. Kun ak nup niŋbun: nuk bi simb niŋep tep yimb kun ak key. Nuk Gor Ñinuk nokom yimb ak mey; Gor nuk key Biyomb teprep yimb mindip rek ak mindip.
14 Assim, a Palavra se tornou ser humano, carne e osso, e habitou entre nós. Ele era cheio de graça e verdade. E vimos sua glória, a glória do Filho único do Pai.
15 Pen Bi kun ak apek niŋiy, Jon biynimb gok kuyip aŋgak, “Bi wip biy nep mey, nimbip nind aŋgnik, ‘Bi kisen winiŋgamb ak, nind yimb yimb mindyiŋgip ak mey, yand rek mer; nuk Biyomb yimb mindip aŋgnik’ aŋgak.”
15 João deu testemunho dele quando disse em alta voz: “Este é aquele a quem eu me referia quando disse: ‘Alguém virá depois de mim, muito mais poderoso que eu, pois existia muito antes de mim’”.
16 Bi kun ak, chinup maŋgiysek simb niŋiy kumiy tikjakak rek, biynimb gok kuyip bilesiyŋ keykey ñimb.
16 De sua plenitude todos nós recebemos graça sobre graça.
17 Low minim ar ak, Gor Mosis nup ñek chinup aŋgñak ak pen, Gor biynimb simb niŋiy dip minim yipul yimb ak, Jiysis Krays owak rek miseŋ niŋbun.
17 Pois a lei foi dada por meio de Moisés, mas a graça e a verdade vieram por meio de Jesus Cristo.
18 Biynimb bap Gor nup ma niŋyak. Ñi tep nuk ak nep, nuk yip mindiy miseŋ apek niŋiy mey; Nop bi yerip rek mindip ak niŋbun.
18 Ninguém jamais viu a Deus, mas o Filho único, que mantém comunhão íntima com o Pai, o revelou.
19 Biyomb Jerusalem kond mindyiŋgipay gok, bi Gor nup simboŋgep gunap, bi Gor aŋgniŋep korip kond mindyiŋgipay gunap aŋgyokiy aŋgyak, “Nimb Jon mindip amiy, nand bi an aŋgiy aŋgniŋnimimb aŋgyak.”
19 Este foi o testemunho de João quando os líderes judeus enviaram de Jerusalém sacerdotes e levitas para lhe perguntar: “Quem é você?”.
20 Kun giy aŋgyokey, Jon mindek ak amjakiy, nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Nand bi an?”
20 Ele respondeu com toda franqueza: “Eu não sou o Cristo”.
21 Kun aŋgek aŋgyak, “Kun apan ak, nand an? Nand Yilayja akaŋ?”
21 “Então quem é você?”, perguntaram eles. “É Elias?” “Não”, respondeu ele. “É o Profeta por quem temos esperado?” “Não.”
22 Kun aŋgek, bi kun gok nup aŋgyak, “Kun ak nand an? Pen yand bi yerip aŋgiy aŋgenimin; chin am biyomb chinup aŋgyokpay gok kuyip aŋgñinjun aŋgyak.”
22 “Afinal, quem é você? Precisamos de uma resposta para aqueles que nos enviaram. O que você tem a dizer de si mesmo?”
23 Aŋgey, Jon kuyip aŋgak, “Bi Gor minim aŋgep Asaya kisen giniŋgamb aŋgak rek nep gispiyn. Nuk aŋgak:
23 João respondeu com as palavras do profeta Isaías: “Eu sou uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor!’”.
24 Pen bi Jon nup aŋgniŋniŋg wiyak kun gok, bi Peresiy gunap sek, aŋgyokey wiyak ak mey,
24 Então os fariseus que tinham sido enviados
25 kiyk Jon nup aŋgyak, “Nand apan: yand Kiyŋ yomb key yimb ak mer, Yilayja mer, bi Gor minim aŋgep kond mindpun ak mer apan ak; yenen pen biynimb gok kuyip ñiŋg pikñispan aŋgyak.”
25 lhe perguntaram: “Se você não é o Cristo, nem Elias, nem o Profeta, que direito tem de batizar?”.
26 Aŋgeyak aŋgak, “Yand kuyip yikop ñiŋg pikñimbiyn. Pen bi bap namb nimbip biy mindip. Nup bi yerip rek aŋgiy ma niŋbim ak pen,
26 João lhes disse: “Eu batizo com água, mas em seu meio há alguém que vocês não reconhecem.
27 nuk yand rek mer; nuk Biyomb yimb. Nup niŋen yip nambiŋ gip. Tomb tirup nup ak tuŋgasikyiŋg, tap nup gok marik ginim rek ma ayip aŋgak.”
27 Embora ele venha depois de mim, não sou digno de desamarrar as correias de sua sandália”.
28 Gak kun ak, Jon biynimb gok kuyip ñiŋg pikñiyiŋgip miñmon Beteniy, Joden ñiŋg gol pis tawakdoŋ ken.
28 Esse encontro aconteceu em Betânia, um povoado a leste do rio Jordão, onde João estava batizando.
29 Minek Jiysis Jon ker apek, nup ñiŋg pikñiy, biynimb gok kuyip aŋgak, “Niŋim! Bi biy mey Gor Siypsiyp Ñiluk nuk chinup aŋgip ak. Nuk mey, Gor nup simboŋgiy, biynimb mankumb biy kuyip gach ak wiykyokniŋgamb.
29 No dia seguinte, João viu Jesus caminhando em sua direção e disse: “Vejam! É o Cordeiro de Deus, que tira o pecado do mundo!
30 Bi kun biy mey nind aŋgnik, ‘Nuk Biyomb yimb, yand bi sikoy, nuk nind yimb yimb mindek, yip kisen tikpay aŋgnik.’
30 Era a ele que eu me referia quando disse: ‘Um homem virá depois de mim, muito mais poderoso que eu, pois existia muito antes de mim’.
31 Nuk mindip aŋgiy per niŋyiŋgipiyn ak pen, an rek mindip aŋgiy ma niŋnik; miñiy mey niŋrep gispiyn. Nuk Kiyŋ yomb key yimb kond mindpun anep mindip ak; niŋiy dim aŋgiy, nimbip Yisrel biynimb ñiŋg pikñimbiyn aŋgak.”
31 Eu não o conhecia, mas vim batizando com água para que ele fosse revelado a Israel”.
32 — ausente —
32 Então João deu o seguinte testemunho: “Vi o Espírito Santo descer do céu na forma de uma pomba e permanecer sobre ele.
33 — ausente —
33 Eu não sabia quem ele era, mas, quando Deus me enviou para batizar com água, disse-me: ‘Aquele sobre o qual você vir o Espírito descer e permanecer, esse é o que batizará com o Espírito Santo’.
34 niŋrep giy apiyn: ‘Bi biy Gor Ñinuk ak nep apiyn aŋgak.’”
34 Eu vi isso acontecer e, portanto, dou testemunho de que ele é o Filho de Deus”.
35 Minek pen, Jon binuk omiŋal ak yip, tip ak ap ñiŋg pikñiyiŋgip siŋak mindyakniŋ,
35 No dia seguinte, João estava novamente com dois de seus discípulos.
36 Jiysis apiy pandikek, Jon niŋiy aŋgak, “Bi biy, Gor Siypsiyp Ñiluk nuk chinup yokek owak anep aŋgak.”
36 Quando viu Jesus passar, olhou para ele e declarou: “Vejam! É o Cordeiro de Deus!”.
37 Kun aŋgek, Jon binuk omiŋal ak, minim kun ak niŋiy, Jon nup kirgiy, Jiysis amek miŋgan ak kisen amnirik.
37 Ao ouvirem isso, os dois discípulos de João seguiram Jesus.
38 Pen Jiysis andikiy kuyipmiŋay niŋiy aŋgak, “Yenen aswiyr?” Aŋgek aŋgrik, “Rabay! Nand kinban akay?”
38 Jesus olhou em volta e viu que o seguiam. “O que vocês querem?”, perguntou. Eles responderam: “Rabi (que significa ‘Mestre’), onde o senhor está hospedado?”.
39 Pen kun giy aŋgniŋer, Jiysis aŋgak, “Kun ak yand yip amiy niŋniŋgayr aŋgak.” Aŋgek, ñin kun ak duŋgep won ak amiy, nuk yip mindeyak.
39 “Venham e vejam”, disse ele. Eram cerca de quatro horas da tarde quando o acompanharam até o lugar onde Jesus estava hospedado, e passaram o resto do dia com ele.
40 Jon binuk omiŋal kun ak, bi bap yimb nuk Enjriw. Enjriw numam nuk mey, Saymon Piyta.
40 André, irmão de Simão Pedro, era um dos dois que ouviram o que João tinha dito e seguiram Jesus.
41 Enjriw won kun anep, am numam Saymon nup piyow niŋiy aŋgak, “Bi Kiyŋ winiŋgamb aŋgiy per kond mindpun ak, miñiy niŋbun aŋgak.”
41 André foi procurar seu irmão, Simão, e lhe disse: “Encontramos o Messias (isto é, o Cristo)”.
42 Enjriw kun aŋgiy, numam Saymon nup poŋind Jiysis mindek ak amek, Jiysis Saymon nup niŋiy aŋgak, “Jon ñinuk Saymon. Nip Siypas aŋgniŋgambun aŋgak.” Yimb Siypas aŋgak kun ak, Griyk minim aŋgiy mey, Piyta apay.
42 Então André levou Simão para conhecer Jesus. Olhando para ele, Jesus disse: “Você é Simão, filho de João, mas será chamado Cefas (isto é, Pedro)”.
43 Minek Jiysis Galiyliy propens amniŋg, am Piyliyp nup niŋiy aŋgak, “Yand yip amnur aŋgak.”
43 No dia seguinte, Jesus decidiu ir à Galileia. Encontrou Filipe e lhe disse: “Siga-me”.
44 Piyliyp, Enjriw, Piyta miñmon kiykyakam mey Betsayda nep.
44 Filipe era de Betsaida, cidade natal de André e Pedro.
45 Pen Piyliyp am Nataniyel nup niŋiy aŋgak, “Chin bi siŋok, Mosis sek, bi Gor minim aŋgep gunap sek Baybol buk tikiy aŋgyak anup, miñiy niŋbun. Nuk mey Josep ñinuk; miñmon Nasaret nimb aŋgak.”
45 Filipe foi procurar Natanael e lhe disse: “Encontramos aquele sobre quem Moisés, na lei, e os profetas escreveram! Seu nome é Jesus de Nazaré, filho de José”.
46 Piyliyp kun aŋgek, Nataniyel aŋgak, “Bi tep bap miñmon timey kun ak nimb winiŋgamb?”
46 “Nazaré!”, exclamou Natanael. “Pode vir alguma coisa boa de Nazaré?” “Venha e veja você mesmo”, respondeu Filipe.
47 Kun aŋgiy, maŋmaŋ girikniŋ, Jiysis Nataniyel nup niŋiy aŋgak, “Bi kun ak, bi Yisrel yipund giy ak mey, nuk yesek ar ak ma aŋgniŋgamb; yipund giniŋgamb ar ak nep aŋgniŋgamb aŋgak.”
47 Jesus viu Natanael se aproximar e disse: “Aí está um verdadeiro filho de Israel, um homem totalmente íntegro”.
48 Kun aŋgek, Nataniyel aŋgak, “Yip yergiy niŋban?”
48 “Como o senhor sabe a meu respeito?”, perguntou Natanael. Jesus respondeu: “Vi você sob a figueira antes que Filipe o chamasse”.
49 Kun aŋgek, Nataniyel aŋgak, “Tiysa. Nip niŋbiyn! Nand Gor Ñinuk. Yisrel biynimb Kiyŋ yomb chin aŋgak.”
49 Então Natanael exclamou: “Rabi, o senhor é o Filho de Deus, o Rei de Israel!”.
50 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Nip yikop kiyaw kiñiŋ siŋak niŋbiyn aŋgen, yip Gor Ñinuk yimb aŋgiy niŋban? Kisen tap key yimb gunap gen niŋniŋgamban.
50 Jesus lhe perguntou: “Você crê nisso porque eu disse que o vi sob a figueira? Você verá coisas maiores que essa”.
51 Nimbip maŋgiysek niŋind aspiyn: enjol gok bi bap Ñinuk nup, niŋniŋg amiy apiy geniŋgambay niŋniŋgambim aŋgak.”
51 E acrescentou: “Eu lhes digo a verdade: vocês verão o céu aberto e os anjos de Deus subindo e descendo sobre o Filho do Homem”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.