João 1

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Miñmon ma alwol gayak ñin ak, Minim Maŋgiy Won aŋgniŋg gispiyn ak mindek. Minim Maŋgiy Won kun ak, nuk kunep Gor ak mey, Gor yip mindek.
1 No princípio era o Verbo, e o Verbo estava com Deus, e o Verbo era Deus.
2 Miñmon kindik alwol gayak; nind yimb yimb nuk Gor yip mindyiŋgip.
2 Ele estava no princípio com Deus.
3 Nuk nep, tap okok maŋgiysek gayak. Tap bap key ma ayak; nuk gayak gok nep mindip.
3 Todas as coisas foram feitas por intermédio dele, e sem ele nada do que foi feito se fez.
4 Nuk kim mindep junj ak mey, kim mindep melik nuk ak, biynimb gok kuyip niŋimb.
4 Nele estava a vida, e a vida era a luz dos homens;
5 Melik nuk kun ak, kisyim wip namb okok apek, tuŋgsuŋg mer niŋiy kirpay.
5 a luz resplandece nas trevas, e as trevas não prevaleceram contra ela.
6 — ausente —
6 Houve um homem enviado de Deus, cujo nome era João.
7 — ausente —
7 Este veio como testemunha, a fim de dar testemunho da luz, para que todos cressem por meio dele.
8 Jon nuk melik kun ak mer; nuk yikop biynimb gok kuyip minim kun ak aŋgñiyiŋgip.
8 Ele não era a luz, mas veio para dar testemunho da luz.
9 Melik yimb ak mey, Minim Maŋgiy Won kun ak. Nuk man ar biy apek melik nuk ak, biynimb okok kuyip maŋgiysek amnak.
9 Pois a verdadeira luz, que alumia a todo homem, estava chegando ao mundo.
10 Nuk nep miñmon alwol gay, biynimb gok gay gak ak pen; ap mindek nup ma niŋyak.
10 Estava ele no mundo, e o mundo foi feito por intermédio dele, e o mundo não o conheceu.
11 Miñmon yand key ak amniyn aŋgiy, awak ak pen; nup ma diyak.
11 Veio para o que era seu, e os seus não o receberam.
12 Biynimb Biyomb chin aŋgiy diyak gok nep kuyip gek, Gor ñapan nuk mindpay.
12 Mas, a todos quantos o receberam, aos que crêem no seu nome, deu-lhes o poder de se tornarem filhos de Deus;
13 Ñapan nuk mindpay kun ak, bi beryoŋgon gok di giy, ñapan tikey mindpay rek ma mindpay. Pen biynimb gunap mumbwak tikjakek, di giy ñapan tikey mindpay rek mer; Gor nuk key gek ñapan nuk mindpay.
13 os quais não nasceram do sangue, nem da vontade da carne, nem da vontade do varão, mas de Deus.
14 Pen Minim Maŋgiy Won kun ak, biyimb ay apiy, chin yip kin mindyiŋgip. Kun ak nup niŋbun: nuk bi simb niŋep tep yimb kun ak key. Nuk Gor Ñinuk nokom yimb ak mey; Gor nuk key Biyomb teprep yimb mindip rek ak mindip.
14 E o Verbo se fez carne, e habitou entre nós, cheio de graça e de verdade; e vimos a sua glória, como a glória do unigênito do Pai.
15 Pen Bi kun ak apek niŋiy, Jon biynimb gok kuyip aŋgak, “Bi wip biy nep mey, nimbip nind aŋgnik, ‘Bi kisen winiŋgamb ak, nind yimb yimb mindyiŋgip ak mey, yand rek mer; nuk Biyomb yimb mindip aŋgnik’ aŋgak.”
15 João deu testemunho dele, e clamou, dizendo: Este é aquele de quem eu disse: O que vem depois de mim, passou adiante de mim; porque antes de mim ele já existia.
16 Bi kun ak, chinup maŋgiysek simb niŋiy kumiy tikjakak rek, biynimb gok kuyip bilesiyŋ keykey ñimb.
16 Pois todos nós recebemos da sua plenitude, e graça sobre graça.
17 Low minim ar ak, Gor Mosis nup ñek chinup aŋgñak ak pen, Gor biynimb simb niŋiy dip minim yipul yimb ak, Jiysis Krays owak rek miseŋ niŋbun.
17 Porque a lei foi dada por meio de Moisés; a graça e a verdade vieram por Jesus Cristo.
18 Biynimb bap Gor nup ma niŋyak. Ñi tep nuk ak nep, nuk yip mindiy miseŋ apek niŋiy mey; Nop bi yerip rek mindip ak niŋbun.
18 Ninguém jamais viu a Deus. O Deus unigênito, que está no seio do Pai, esse o deu a conhecer.
19 Biyomb Jerusalem kond mindyiŋgipay gok, bi Gor nup simboŋgep gunap, bi Gor aŋgniŋep korip kond mindyiŋgipay gunap aŋgyokiy aŋgyak, “Nimb Jon mindip amiy, nand bi an aŋgiy aŋgniŋnimimb aŋgyak.”
19 E este foi o testemunho de João, quando os judeus lhe enviaram de Jerusalém sacerdotes e levitas para que lhe perguntassem: Quem és tu?
20 Kun giy aŋgyokey, Jon mindek ak amjakiy, nup aŋgniŋiy aŋgyak, “Nand bi an?”
20 Ele, pois, confessou e não negou; sim, confessou: Eu não sou o Cristo.
21 Kun aŋgek aŋgyak, “Kun apan ak, nand an? Nand Yilayja akaŋ?”
21 Ao que lhe perguntaram: Pois que? És tu Elias? Respondeu ele: Não sou. És tu o profeta? E respondeu: Não.
22 Kun aŋgek, bi kun gok nup aŋgyak, “Kun ak nand an? Pen yand bi yerip aŋgiy aŋgenimin; chin am biyomb chinup aŋgyokpay gok kuyip aŋgñinjun aŋgyak.”
22 Disseram-lhe, pois: Quem és? para podermos dar resposta aos que nos enviaram; que dizes de ti mesmo?
23 Aŋgey, Jon kuyip aŋgak, “Bi Gor minim aŋgep Asaya kisen giniŋgamb aŋgak rek nep gispiyn. Nuk aŋgak:
23 Respondeu ele: Eu sou a voz do que clama no deserto: Endireitai o caminho do Senhor, como disse o profeta Isaías.
24 Pen bi Jon nup aŋgniŋniŋg wiyak kun gok, bi Peresiy gunap sek, aŋgyokey wiyak ak mey,
24 E os que tinham sido enviados eram dos fariseus.
25 kiyk Jon nup aŋgyak, “Nand apan: yand Kiyŋ yomb key yimb ak mer, Yilayja mer, bi Gor minim aŋgep kond mindpun ak mer apan ak; yenen pen biynimb gok kuyip ñiŋg pikñispan aŋgyak.”
25 Então lhe perguntaram: Por que batizas, pois, se tu não és o Cristo, nem Elias, nem o profeta?
26 Aŋgeyak aŋgak, “Yand kuyip yikop ñiŋg pikñimbiyn. Pen bi bap namb nimbip biy mindip. Nup bi yerip rek aŋgiy ma niŋbim ak pen,
26 Respondeu-lhes João: Eu batizo em água; no meio de vós está um a quem vós não conheceis.
27 nuk yand rek mer; nuk Biyomb yimb. Nup niŋen yip nambiŋ gip. Tomb tirup nup ak tuŋgasikyiŋg, tap nup gok marik ginim rek ma ayip aŋgak.”
27 aquele que vem depois de mim, de quem eu não sou digno de desatar a correia da alparca.
28 Gak kun ak, Jon biynimb gok kuyip ñiŋg pikñiyiŋgip miñmon Beteniy, Joden ñiŋg gol pis tawakdoŋ ken.
28 Estas coisas aconteceram em Betânia, além do Jordão, onde João estava batizando.
29 Minek Jiysis Jon ker apek, nup ñiŋg pikñiy, biynimb gok kuyip aŋgak, “Niŋim! Bi biy mey Gor Siypsiyp Ñiluk nuk chinup aŋgip ak. Nuk mey, Gor nup simboŋgiy, biynimb mankumb biy kuyip gach ak wiykyokniŋgamb.
29 No dia seguinte João viu a Jesus, que vinha para ele, e disse: Eis o Cordeiro de Deus, que tira o pecado do mundo.
30 Bi kun biy mey nind aŋgnik, ‘Nuk Biyomb yimb, yand bi sikoy, nuk nind yimb yimb mindek, yip kisen tikpay aŋgnik.’
30 este é aquele de quem eu disse: Depois de mim vem um varão que passou adiante de mim, porque antes de mim ele já existia.
31 Nuk mindip aŋgiy per niŋyiŋgipiyn ak pen, an rek mindip aŋgiy ma niŋnik; miñiy mey niŋrep gispiyn. Nuk Kiyŋ yomb key yimb kond mindpun anep mindip ak; niŋiy dim aŋgiy, nimbip Yisrel biynimb ñiŋg pikñimbiyn aŋgak.”
31 Eu não o conhecia; mas, para que ele fosse manifestado a Israel, é que vim batizando em água.
32 — ausente —
32 E João deu testemunho, dizendo: Vi o Espírito descer do céu como pomba, e repousar sobre ele.
33 — ausente —
33 Eu não o conhecia; mas o que me enviou a batizar em água, esse me disse: Aquele sobre quem vires descer o Espírito, e sobre ele permanecer, esse é o que batiza no Espírito Santo.
34 niŋrep giy apiyn: ‘Bi biy Gor Ñinuk ak nep apiyn aŋgak.’”
34 Eu mesmo vi e já vos dei testemunho de que este é o Filho de Deus.
35 Minek pen, Jon binuk omiŋal ak yip, tip ak ap ñiŋg pikñiyiŋgip siŋak mindyakniŋ,
35 No dia seguinte João estava outra vez ali, com dois dos seus discípulos
36 Jiysis apiy pandikek, Jon niŋiy aŋgak, “Bi biy, Gor Siypsiyp Ñiluk nuk chinup yokek owak anep aŋgak.”
36 e, olhando para Jesus, que passava, disse: Eis o Cordeiro de Deus!
37 Kun aŋgek, Jon binuk omiŋal ak, minim kun ak niŋiy, Jon nup kirgiy, Jiysis amek miŋgan ak kisen amnirik.
37 Aqueles dois discípulos ouviram-no dizer isto, e seguiram a Jesus.
38 Pen Jiysis andikiy kuyipmiŋay niŋiy aŋgak, “Yenen aswiyr?” Aŋgek aŋgrik, “Rabay! Nand kinban akay?”
38 Voltando-se Jesus e vendo que o seguiam, perguntou-lhes: Que buscais? Disseram-lhe eles: rabi {que, traduzido, quer dizer Mestre}, onde pousas?
39 Pen kun giy aŋgniŋer, Jiysis aŋgak, “Kun ak yand yip amiy niŋniŋgayr aŋgak.” Aŋgek, ñin kun ak duŋgep won ak amiy, nuk yip mindeyak.
39 Respondeu-lhes: Vinde, e vereis. Foram, pois, e viram onde pousava; e passaram o dia com ele; era cerca da hora décima.
40 Jon binuk omiŋal kun ak, bi bap yimb nuk Enjriw. Enjriw numam nuk mey, Saymon Piyta.
40 André, irmão de Simão Pedro, era um dos dois que ouviram João falar, e que seguiram a Jesus.
41 Enjriw won kun anep, am numam Saymon nup piyow niŋiy aŋgak, “Bi Kiyŋ winiŋgamb aŋgiy per kond mindpun ak, miñiy niŋbun aŋgak.”
41 Ele achou primeiro a seu irmão Simão, e disse-lhe: Havemos achado o Messias {que, traduzido, quer dizer Cristo}.
42 Enjriw kun aŋgiy, numam Saymon nup poŋind Jiysis mindek ak amek, Jiysis Saymon nup niŋiy aŋgak, “Jon ñinuk Saymon. Nip Siypas aŋgniŋgambun aŋgak.” Yimb Siypas aŋgak kun ak, Griyk minim aŋgiy mey, Piyta apay.
42 E o levou a Jesus. Jesus, fixando nele o olhar, disse: Tu és Simão, filho de João, tu serás chamado Cefas {que quer dizer Pedro}.
43 Minek Jiysis Galiyliy propens amniŋg, am Piyliyp nup niŋiy aŋgak, “Yand yip amnur aŋgak.”
43 No dia seguinte Jesus resolveu partir para a Galiléia, e achando a Felipe disse-lhe: Segue-me.
44 Piyliyp, Enjriw, Piyta miñmon kiykyakam mey Betsayda nep.
44 Ora, Felipe era de Betsaida, cidade de André e de Pedro.
45 Pen Piyliyp am Nataniyel nup niŋiy aŋgak, “Chin bi siŋok, Mosis sek, bi Gor minim aŋgep gunap sek Baybol buk tikiy aŋgyak anup, miñiy niŋbun. Nuk mey Josep ñinuk; miñmon Nasaret nimb aŋgak.”
45 Felipe achou a Natanael, e disse-lhe: Acabamos de achar aquele de quem escreveram Moisés na lei, e os profetas: Jesus de Nazaré, filho de José.
46 Piyliyp kun aŋgek, Nataniyel aŋgak, “Bi tep bap miñmon timey kun ak nimb winiŋgamb?”
46 Perguntou-lhe Natanael: Pode haver coisa bem vinda de Nazaré? Disse-lhe Felipe: Vem e vê.
47 Kun aŋgiy, maŋmaŋ girikniŋ, Jiysis Nataniyel nup niŋiy aŋgak, “Bi kun ak, bi Yisrel yipund giy ak mey, nuk yesek ar ak ma aŋgniŋgamb; yipund giniŋgamb ar ak nep aŋgniŋgamb aŋgak.”
47 Jesus, vendo Natanael aproximar-se dele, disse a seu respeito: Eis um verdadeiro israelita, em quem não há dolo!
48 Kun aŋgek, Nataniyel aŋgak, “Yip yergiy niŋban?”
48 Perguntou-lhe Natanael: Donde me conheces? Respondeu-lhe Jesus: Antes que Felipe te chamasse, eu te vi, quando estavas debaixo da figueira.
49 Kun aŋgek, Nataniyel aŋgak, “Tiysa. Nip niŋbiyn! Nand Gor Ñinuk. Yisrel biynimb Kiyŋ yomb chin aŋgak.”
49 Respondeu-lhe Natanael: Rabi, tu és o Filho de Deus, tu és rei de Israel.
50 Kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Nip yikop kiyaw kiñiŋ siŋak niŋbiyn aŋgen, yip Gor Ñinuk yimb aŋgiy niŋban? Kisen tap key yimb gunap gen niŋniŋgamban.
50 Ao que lhe disse Jesus: Porque te disse: Vi-te debaixo da figueira, crês? coisas maiores do que estas verás.
51 Nimbip maŋgiysek niŋind aspiyn: enjol gok bi bap Ñinuk nup, niŋniŋg amiy apiy geniŋgambay niŋniŋgambim aŋgak.”
51 E acrescentou: Em verdade, em verdade vos digo que vereis o céu aberto, e os anjos de Deus subindo e descendo sobre o Filho do homem.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.