João 12
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NTLH
1 Pasopa tap ñiŋniŋg giyak ak, ñin onep kaŋgol anep mindakniŋ, Jiysis Lasaras nup gek tikjakak miñmon ak amnak. Miñmon kun ak yimb Beteniy.
1 Seis dias antes da Páscoa , Jesus foi ao povoado de Betânia, onde morava Lázaro, a quem ele tinha ressuscitado.
2 Amek, tap yomb ñiŋun aŋgiy, Lasaras ak, Jiysis ak, biynimb gunap sek pom yomb ar ak bisiŋg mindyakniŋ, Mata keñmaŋgiy gok bilok ñak.
2 Prepararam ali um jantar para Jesus. Marta ajudava a servir, e Lázaro era um dos que estavam à mesa com ele.
3 Nunay Mariya pen, wel kuyrep maniy yomb yimb tawpay bap dapiy, Jiysis tomb ar ak soŋgñiy, jun kas nuk ak diy wiykak. Kun gek, wel kuyrep kun ak, korip miŋgan kun ak maŋgiysek tawek amek,
3 Então Maria pegou um frasco cheio de um perfume muito caro, feito de nardo puro. Ela derramou o perfume nos pés de Jesus e os enxugou com os seus cabelos; e toda a casa ficou perfumada.
4 Jiwdas Yiskariyot, Jiysis binuk, nup kisen mimuŋg gak ak aŋgak,
4 Mas Judas Iscariotes, o discípulo que ia trair Jesus, disse:
5 “Maniy yomb yimb tawpay wel kun biy rek yokiy, maniy diy, biynimb tap ma mindip gok kuyip ñimbinup ak tep aŋgak.”
5 — Este perfume vale mais de trezentas moedas de prata . Por que não foi vendido, e o dinheiro, dado aos pobres?
6 Nuk kun aŋgak ak pen, biynimb tap ma mindip gok kuyip ñiniŋg ma aŋgak; maniy wand ak dand taŋgiy, gunap kapkap siy diyiŋgip rek kun aŋgak.
6 Judas disse isso, não porque tivesse pena dos pobres, mas porque era ladrão. Ele tomava conta da bolsa de dinheiro e costumava tirar do que punham nela.
7 Pen Jiysis aŋgak, “Mariya nup ma aŋg gan. Wel kun ak yip komniŋgambay ñin ak ayñiniŋg dayak ak mey, miñiy dap ayñimb.
7 Então Jesus respondeu:
8 Pen nimb biynimb yimgeprek gok yip, per mindeniŋgambim; yand nimb yip per ma mindeniŋgayn aŋgak.”
8 Os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não estarei sempre com vocês.
9 Jiysis ap mindip miñmon Beteniy aŋgey niŋiy, Jerusalem biynimb kuŋaynep niŋniŋg wiyak. Pen nup nep niŋniŋg ma wiyak; Lasaras bi Jiysis gek tikjakak anup kunep niŋniŋg wiyak.
9 Muitas pessoas ficaram sabendo que Jesus estava em Betânia. Então foram até lá não só por causa dele, mas também para ver Lázaro, o homem que Jesus tinha ressuscitado.
10 — ausente —
10 Então os chefes dos sacerdotes resolveram matar Lázaro também;
11 — ausente —
11 pois, por causa dele, muitos judeus estavam abandonando os seus líderes e crendo em Jesus.
12 Minek, biynimb Pasopa tap ñiŋniŋg wiyak gok, Jiysis Jerusalem asaw aŋgey niŋiy,
12 No dia seguinte, a grande multidão que tinha ido à Festa da Páscoa ouviu dizer que Jesus estava chegando a Jerusalém.
13 nup am niŋun aŋgiy, alband kas tik dand apyiŋg, suk yomb aŋgyiŋg aŋgyak:
13 Então eles pegaram ramos de palmeiras e saíram para se encontrar com ele, gritando: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Que Deus abençoe o Rei de Israel!
14 Jiysis doŋgiy marip ar bisgiy amnak ak; Baybol buk ak nind tikiy aŋgyak rek nep gak. Minim kun ak tikiy aŋgyak,
14 Jesus procurou um jumentinho e o montou, como dizem as Escrituras Sagradas :
15 “Sayon biynimb. Ma piriknimimb. Kiyŋ nimb ak doŋgiy marip ar ak bisgiy asaw aŋgyak.”
15 “Povo de Jerusalém, não tenha medo! Veja! Aí vem o seu Rei, montado num jumentinho!”
16 Gak ñin kun ak, binuk gok Gor giniŋgamb aŋgak rek nep gisap aŋgiy ma niŋyak; pen kisen Jiysis kumiy tikjakek mey, Baybol buk ak tikiy aŋgyak rek giyak kun ak, niŋrep yimb giyak.
16 Naquela ocasião os discípulos não entenderam isso. Mas, depois de Jesus ter voltado para a presença gloriosa de Deus, eles lembraram que isso estava escrito a respeito dele e também que era isso o que tinha acontecido.
17 Pen biynimb Jiysis Lasaras nup gek tikjakek niŋyak gok, minim kun ak aŋg amiy apiy gi mindeyak ak mey,
17 A multidão que estava com Jesus quando ele havia chamado Lázaro para fora do túmulo e o tinha ressuscitado espalhou a notícia do que tinha acontecido.
18 biynimb kuŋaynep tap mageprek gak kun ak niŋiy, Jerusalem kirgiy, nup kinjeŋnamb ak niŋniŋg amniyak.
18 E o povo foi encontrar-se com Jesus, pois ficou sabendo que ele tinha feito esse milagre.
19 Pen bi Peresiy gok niŋiy, kiyk nep minim aŋgiy aŋgyak, “Niŋim! Gi mer niŋiy kirpun. Biynimb mankumb biy maŋgiysek nup kindik gispay aŋgyak.”
19 Então os fariseus disseram uns aos outros: — Não estamos conseguindo nada! Vejam! Todos estão indo com ele!
20 Pen Pasopa ñin ak asaw aŋgiy, Gor nup simboŋgniŋg Jerusalem wiyak ñin kun ak, Griyk biynimb gunap sesek wiyak.
20 Entre o povo que tinha ido a Jerusalém para tomar parte na festa, estavam alguns não judeus.
21 Biynimb kun gok, bi Piyliyp miñmon nuk Betsayda Galiyliy propens nimb ak mey, ap nup niŋiy aŋgyak, “Buŋgiy. Chin Jiysis nup niŋniŋg aswun aŋgyak.”
21 Eles foram falar com Filipe, que era da cidade de Betsaida, na Galileia, e pediram: — Senhor, queremos ver Jesus.
22 Kun aŋgey, Piyliyp am Enjriw nup minim kun ak aŋgñiy, omiŋal giy amiy Jiysis nup aŋgñirik.
22 Filipe foi dizer isso a André, e os dois foram falar com Jesus.
23 Aŋgñer, Jiysis aŋgak, “Miñiy Bi bap Ñinuk ñin yomb nuk ak wip ak mey, Nop gek yimb nup dand araniŋgambay.
23 Então ele respondeu:
24 Nimbip niŋind yimb aspiyn. Wiyt maŋgiy ak man biyaŋ yapek lum ñey nep, jakiy maŋgiy kuŋaynep piyniŋgamb. Pen man biyaŋ ma yowniŋgamb ak, tap bap ma giniŋgamb.
24 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: se um grão de trigo não for jogado na terra e não morrer, ele continuará a ser apenas um grão. Mas, se morrer, dará muito trigo.
25 Biynimb man ar biy mindrep ginjun aŋgiy nep niŋiy gey amniŋgamb gok, mindrep ma giniŋgambay; pen biynimb man ar biy mindrep giniŋgambun akaŋ, mindrep ma giniŋgambun ak tap yikop aŋgiy niŋniŋgambay gok; permindep ak diniŋgambay.
25 Quem ama a sua vida não terá a vida verdadeira; mas quem não se apega à sua vida, neste mundo, ganhará para sempre a vida verdadeira.
26 Pen biynimb yip direp giniŋg, minim yip ak kindik giniŋgiy. Yip chiŋgiy mey; akay mindeniŋgayn ak, yip nep mindoniŋgambun. Pen Bapiy biynimb yip direp giniŋgambay gok kuyip direp giniŋgamb.
26 Quem quiser me servir siga-me; e, onde eu estiver, ali também estará esse meu
27 “Miñiy yip miker gisap ak yerip aŋgnim? Bapiy yip miker ñiniŋg gispan ak, kirgan aŋgnim? Mer! Kun ma aŋgnim. Miker kun ak diniŋg ownik.
27 Jesus continuou:
28 Bapiy! Gos nand niŋban rek yip gey, yimb nip ak aranimuŋ aŋgak.”
28 Pai, revela a tua presença Então do céu veio uma voz, que dizia: — Eu já a revelei e a revelarei de novo.
29 Pen biynimb mindeyak gok minim kun ak niŋiy, gunap aŋgyak, “Timuk asap aŋgyak,” gunap aŋgyak, “Enjol ak, Jiysis nup minim gunap aŋgip aŋgyak.”
29 A multidão que estava ali ouviu a voz e dizia que era um trovão. Outros afirmavam que um anjo tinha falado com Jesus.
30 Kun aŋgeyak, Jiysis kuyip aŋgak, “Minim kun ak yip niŋaŋ aŋgiy ma aŋgip, nimbip niŋim aŋgiy aŋgip.
30 Mas ele disse:
31 Yenen: miñiy biynimb gok kuyip aŋgiy giniŋgayn rek, Gor kuyip pen giniŋgambay ar ak niŋiy mey, kuyip bilok keykey ayniŋgamb. Miñiy gen, bi biynimb mankumb biy nimb gok kuyip kond mindip ak, apyap pikniŋgamb.
31 Chegou a hora de este mundo ser julgado, e aquele que manda nele será expulso.
32 Yip mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirik ayey, arachak Bapiy ker amen mey, biynimb miñmon keykey yip gosimb niŋniŋgambay aŋgak.”
32 E, quando eu for levantado da terra, atrairei todas as pessoas para mim.
33 Pen Jiysis minim aŋgak kun ak, chinup nen aŋgiy kumniŋgamb rek aŋgak.
33 Ele dizia isso para indicar de que maneira ia morrer.
34 Pen biynimb kuŋaynep ap mindeyak kun gok, nup pen aŋgyak, “Low minim buk chin ak tikiy aŋgyak, Jiwda Kiyŋ yomb key yimb ak pernep mindeniŋgamb aŋgayak ak pen, yergiy apan, ‘Bi bap Ñinuk nup mon kiros bak biyoŋ ñaŋgbirikniŋgambay apan?’ Pen Bi bap Ñinuk apan ak, anup apan?”
34 A multidão perguntou: — A nossa
35 — ausente —
35 Jesus respondeu:
36 — ausente —
36 Enquanto vocês têm a luz, creiam na luz para que possam viver na luz. Depois que Jesus disse isso, foi embora e se escondeu do povo.
37 Tap mageprek gok windin yirik ar kuyip ak gek niŋyiŋgipay ak pen; nup gosimb ma niŋyak.
37 Eles tinham visto Jesus fazer todos esses milagres, mas não criam nele,
38 Giyak kun ak, bi Gor minim aŋgep Asaya Baybol buk tikiy aŋgak rek nep giyak. Minim kun ak tikiy aŋgak:
38 para que se cumprisse o que disse o profeta Isaías: “Senhor, quem creu na nossa mensagem? E quem viu que era o Senhor que estava agindo?”
39 Pen nup gosimb ma niŋyak kun ak, Asaya minim ar bap tikak rek giyak. Tikiy aŋgak:
39 Não podiam crer porque, como disse Isaías:
40 “Gor Yisrel biynimb gok kuyip gek, windin koy rek mindey, kuyip gos timund teprep ak ma ñiniŋgamb. Yenen: nuk aŋgak, kuyip gen windin ma niŋiy, gos timund teprep ak ma niŋiy, nup ker amon chinup suŋ ayniŋgamb aŋgiy, yip ker ma winiŋgambay aŋgak.”
40 “Deus cegou os olhos deles e fechou a mente deles, para que não vejam, e não entendam, e não se voltem para ele, e sejam curados por ele.”
41 Asaya wosrey minim aŋgiy tikak kun ak, Jiwda Kiyŋ yomb key yimb ak bi teprep mindip rek ak day niŋiy tikak.
41 Isaías disse isso porque viu a revelação da natureza divina de Jesus e falou a respeito dele.
42 Pen maŋgiysek Krays nup ma kirgiyak. Bi yomb yomb gunap sek nup gosimb niŋyak ak pen; bi Peresiy gok chinup pisnep aŋgyokey, kisen nan-gep korip ak ma amniŋgambun aŋgiy, nup gosimb niŋyak ak pen, biynimb gok kuyip miseŋ ma aŋgñiyak.
42 No entanto, muitos líderes judeus creram em Jesus, mas não falavam publicamente a favor dele para que os fariseus não os expulsassem da sinagoga .
43 Giyak kun ak; Gor niŋek tep ginimuŋ ar ak kirgiy, biynimb gok yimb chinup dand araniyaŋ aŋgiy giyak.
43 Eles gostavam mais de ser elogiados pelas pessoas do que de ser elogiados por Deus.
44 Pen Jiysis meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Biynimb an yip gosimb niŋniŋgamb ak, yip nep mer; Bi yip aŋgyokek winik ak nup kunep gosimb niŋniŋgamb.
44 Jesus disse bem alto:
45 Yip niŋiy mey, Bi yip aŋgyokek winik ak nup kunep niŋbay.
45 Quem me vê vê também aquele que me enviou.
46 Yand biynimb mankumb biy, melik kiyk ak opiyn. Biynimb yip ker opay gok, kisyimnamb okok ma mindeniŋgambay.
46 Eu vim ao mundo como luz para que quem crê em mim não fique na escuridão.
47 Yand winik ak biynimb okok kuyip kor giniŋg ma winik; di Bapiy yip jimñiy ayniŋg winik. Biynimb minim yip niŋiy ma diniŋgambay gok, kuyip kor ma giniŋgayn.
47 Se alguém ouvir a minha mensagem e não a praticar, eu não o julgo. Pois eu vim para salvar o mundo e não para julgá-lo.
48 Pen biynimb minim yip kirgiy, yip ma dipay gok ñin yomb kisen ak apek, Bapiy minim aŋgñimbiyn ar ak diy, kuyip kor giniŋgamb.
48 Quem me rejeita e não aceita a minha mensagem já tem quem vai julgá-lo. As palavras que eu tenho dito serão o juiz dessa pessoa no último dia.
49 — ausente —
49 — Eu não tenho falado em meu próprio nome, mas o Pai, que me enviou, é quem me ordena o que devo dizer e anunciar.
50 — ausente —
50 E eu sei que o seu mandamento dá a vida eterna. O que eu digo é justamente aquilo que o Pai me mandou dizer.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.