Atos 9
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI
1 Pen Sol biynimb Jiysis minim niŋyak gok kuyip pikayin aŋgiy, per kilis yimb giyiŋgip. Minek bap am bi Gor nup simboŋgep yomb yimb anup aŋgak,
1 Enquanto isso, Saulo ainda respirava ameaças de morte contra os discípulos do Senhor. Dirigindo-se ao sumo sacerdote,
2 “Yip minj gunap tikñenimin; dand Jiwda nan-gep korip keykey mindip miñmon yomb Damaskas amiy, kuyip ñiniŋgayn. Minj kun ak tikiy aŋgnimin, ‘Nimb biynimb Jiwda nan-gep korip miñmon Damaskas nimb opim gok, biynimb Jiysis nup gosimb niŋbay gunap mindeniŋgiy ak; Sol nup aŋgem, miñ ay, dand Jerusalem winimuŋ aŋgiy,’ tiknimin aŋgak.”
2 pediu-lhe cartas para as sinagogas de Damasco, de maneira que, caso encontrasse ali homens ou mulheres que pertencessem ao Caminho, pudesse levá-los presos para Jerusalém.
3 Kun aŋgek, minj keykey tikñakniŋ, dand Damaskas maŋ maŋ gakniŋ; melik yomb ak, semb biyoŋ nimb nup niŋak.
3 Em sua viagem, quando se aproximava de Damasco, de repente brilhou ao seu redor uma luz vinda do céu.
4 Niŋek, Sol kanj hos ar biyoŋ nimb apyap man biyaŋ pikakniŋ, minim bap aŋgak, “Sol! Sol! Yip yenen per pikniŋg gipan?”
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia: "Saulo, Saulo, por que você me persegue? "
5 Aŋgek aŋgak, “Biyomb. Nand an?”
5 Saulo perguntou: "Quem és tu, Senhor? " Ele respondeu: "Eu sou Jesus, a quem você persegue.
6 Kun aŋgiy aŋgak, “Nand tikjakiy, miñmon yomb Damaskas amiy, bi bap ap nip minim aŋgnimuŋ rek niŋiy ginimin aŋgak.”
6 Levante-se, entre na cidade; alguém lhe dirá o que você deve fazer".
7 Pen bi Sol yip wiyak gok, nuk apyap pikakniŋ, minim maŋgiy anep niŋiy, bi nonim ak ma niŋiy, gospar ay minim gunap ma yimb aŋgyak.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos; ouviam a voz mas não viam ninguém.
8 Nuk kun giy apyap pikiy, tikjakiy niŋak; windin nup ak pisnep koy gak. Kun gek, binuk yip wiyak gok, ñin kind nup ak diy, poŋind Damaskas amniyak.
8 Saulo levantou-se do chão e, abrindo os olhos, não conseguia ver nada. E eles o levaram pela mão até Damasco.
9 Nup kun giy windin koy gek; ñiŋg, keñmaŋgiy tap gok ma ñimbiy, ñin omiŋal nokom, yikop nep mindek.
9 Por três dias ele esteve cego, não comeu nem bebeu.
10 Pen bi bap miñmon kun ak mindek. Yimb nuk ak Ananayas. Nuk day niŋak; Jiysis nup aŋgak, “Ananayas!”
10 Em Damasco havia um discípulo chamado Ananias. O Senhor o chamou numa visão: "Ananias! " "Eis-me aqui, Senhor", respondeu ele.
11 — ausente —
11 O Senhor lhe disse: "Vá à casa de Judas, na rua chamada Direita, e pergunte por um homem de Tarso chamado Saulo. Ele está orando;
12 — ausente —
12 numa visão viu um homem chamado Ananias chegar e impor-lhe as mãos para que voltasse a ver".
13 Jiysis kun aŋgek, Ananayas aŋgak, “Biyomb. Yand niŋbiyn: biynimb kuŋay yimb nep apay, ‘Bi Sol kun ak biynimb nip ker mindpay gok kuyip, per timey yimb gip miñmon Jerusalem apay.’
13 Respondeu Ananias: "Senhor, tenho ouvido muita coisa a respeito desse homem e de todo o mal que ele tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Nuk miñiy wip biy, yikop ma wip: biyomb Gor nup simboŋgipay gok, minim kuyip ak niŋiy, chin lotiw mindiy yimb nip apun gok, miñ ayin aŋgiy wip aŋgak.”
14 Ele chegou aqui com autorização dos chefes dos sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome".
15 Ananayas kun aŋgek, Jiysis aŋgak, “Amnimin apiyn kun ak, ma piriknimin. Bi kun anup woŋg gunap pisnep aŋgaypiyn. Nuk minim tep yip ak Yisrel biynimb guniy aŋgñiy, biynimb okok kuyip aŋgñiy, biyomb gunap aŋgñiy, giniŋgamb.
15 Mas o Senhor disse a Ananias: "Vá! Este homem é meu instrumento escolhido para levar o meu nome perante os gentios e seus reis, e perante o povo de Israel.
16 Pen yand gen nup añiŋ yapiy, miker yomb diyiŋg, woŋg kun ak giniŋgamb aŋgak.”
16 Mostrarei a ele o quanto deve sofrer pelo meu nome".
17 Pen Ananayas kun giy day niŋiy, Jiwdas korip ak amiy niŋak: Sol mindek. Nup diniŋyiŋg aŋgak, “Mam Sol. Bi Jiysis kinjeŋnamb miseŋ gek niŋnak ak, yip aŋgyokamb aswiyn. Windin ak tip niŋiy, Gor Kawnan ak kunep dinimin aŋgak.”
17 Então Ananias foi, entrou na casa, impôs as mãos sobre Saulo e disse: "Irmão Saulo, o Senhor Jesus, que lhe apareceu no caminho por onde você vinha, enviou-me para que você volte a ver e seja cheio do Espírito Santo".
18 Kun aŋgakniŋ, tap aŋoy band rek windin nup yiwgiy mindek ak, waniŋgyowakniŋ, day windin niŋak. Won kun anep, Ananayas Sol nup ñiŋg pikñak.
18 Imediatamente, algo como escamas caiu dos olhos de Saulo e ele passou a ver novamente. Levantando-se, foi batizado
19 Pen Sol ñin omiŋal nokom yikop kinak rek; tap ñimbek nup giy aŋgak.
19 e, depois de comer, recuperou as forças. Saulo passou vários dias com os discípulos em Damasco.
20 Jiwda nan-gep korip okok taŋgiy, Jiysis minim ak, biynimb gok kuyip aŋgñiy aŋgak, “Jiysis, Gor Ñinuk yipund giy yimb aŋgak.”
20 Logo começou a pregar nas sinagogas que Jesus é o Filho de Deus.
21 Kun giy aŋgñek, niŋiy jiw di giyiŋg aŋgyak, “Bi biy mey, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip girimey giyiŋgip miñmon Jerusalem rek? Miñiy gunap sek miñ ay, dam Jerusalem biyomb gok kuyip ñiyn aŋgiy wip rek ayip aŋgyak.”
21 Todos os que o ouviam ficavam perplexos e perguntavam: "Não é ele o homem que procurava destruir em Jerusalém aqueles que invocam este nome? E não veio para cá justamente para levá-los presos aos chefes dos sacerdotes? "
22 Sol Jiysis minim aŋg dand amiy, bi kiyŋ yomb key per kond mindyiŋgipun ak mey, Jiysis nep aŋgiy, yipund giy yimb nep aŋgek, bi Jiwda Damaskas mindeyak gok, minim bap pen aŋgniŋgiy rek ma ayak.
22 Todavia, Saulo se fortalecia cada vez mais e confundia os judeus que viviam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Pen kisen mind dand amiy, Jiwda kay ap nan-giy, minim aŋg ar nokom ay aŋgyak, “Sol nup pikayjun aŋgyak.” Minim aŋgyak kun ak Sol niŋak.
23 Decorridos muitos dias, os judeus decidiram de comum acordo matá-lo,
24 — ausente —
24 mas Saulo ficou sabendo do plano deles. Dia e noite eles vigiavam as portas da cidade a fim de matá-lo.
25 — ausente —
25 Mas os seus discípulos o levaram de noite e o fizeram descer num cesto, através de uma abertura na muralha.
26 Pen Sol Jerusalem amiy, biynimb Jiysis ker mindeyak gok yip jimñiy mindon aŋgek, kiyk niŋiy, bi biy Jiysis nup ma chiŋgip; chinup pikayniŋg nep wip aŋgiy, pirikyak.
26 Quando chegou a Jerusalém, tentou reunir-se aos discípulos, mas todos estavam com medo dele, não acreditando que fosse realmente um discípulo.
27 Kun geyak Banabas, Sol nup dand, bi Jiysis minim dand amemb gok mindeyak ak amiy, kuyip aŋgak, “Bi kun biy nup niŋiy ma piriknimimb. Minim tep chin niŋbun rek niŋimb. Minek bap miñmon Damaskas amniŋg, kinjeŋnamb ak amek, Jiysis miseŋ giy nup minim gunap aŋgek niŋak. Kisen am Damaskas biynimb kuyip, ma pirikiy, Jiysis minim tep ak monmon yimb aŋgñak aŋgak.”
27 Então Barnabé o levou aos apóstolos e lhes contou como, no caminho, Saulo vira o Senhor, que lhe falara, e como em Damasco ele havia pregado corajosamente em nome de Jesus.
28 Banabas kun aŋgek, Sol nup deyak, kiy yip Jerusalem mindiy, Jiysis minim tep ak ma pirikiy, monmon yimb aŋgñak.
28 Assim, Saulo ficou com eles, e andava com liberdade em Jerusalém, pregando corajosamente em nome do Senhor.
29 Pen bi Jiwda, Griyk minim aŋgyak gok, nuk yip penpen aŋg amiy apiy giy, pisnep pikayun aŋgiy gos ak niŋyak.
29 Falava e discutia com os judeus de fala grega, mas estes tentavam matá-lo.
30 Pen bi Jiysis nup gosimb niŋyak gunap, minim kun ak niŋiy, nup poŋind dam Siysariya amiy, yokey miñmon nuk Tasas amnak.
30 Sabendo disso, os irmãos o levaram para Cesaréia e o enviaram para Tarso.
31 Ñin kun ak, miñmon Jiwdiya, Galiyliy, Samariya, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, mind tep giy, Gor minim ma kirgiy; direp yimb ginjun aŋgyak. Gor Kawnan ak, kuyip kond mindakniŋ, mindrep giy, biynimb kuŋaynep Jiysis nup diyak.
31 A igreja passava por um período de paz em toda a Judéia, Galiléia e Samaria. Ela se edificava e, encorajada pelo Espírito Santo, crescia em número, vivendo no temor do Senhor.
32 Piyta biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, miñmon keykey niŋraŋgyiŋgip. Kun giy niŋraŋgiy, minek bap biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip, niŋiyn aŋgiy miñmon Liyda amnak.
32 Viajando por toda parte, Pedro foi visitar os santos que viviam em Lida.
33 Miñmon kun ak, bi ñin tomb kalaw gek, minj ar nep kin mindek simiy yin jiy ayak bap mindek. Yimb nuk Yiniyas.
33 Ali encontrou um paralítico chamado Enéias, que estava acamado fazia oito anos.
34 Piyta bi kun anup aŋgak, “Yiniyas. Tap nip gip ak, Jiysis gek suŋ ayniŋgamb. Jakiy, minj ak par tep gan aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, nup suŋ ayek,
34 Disse-lhe Pedro: "Enéias, Jesus Cristo vai curá-lo! Levante-se e arrume a sua cama". Ele se levantou imediatamente.
35 giraŋgakniŋ, Liyda biynimb gok sek, Saron biynimb gok sek nup niŋyak rek, Jiysis nup gosimb niŋyak.
35 Todos os que viviam em Lida e Sarona o viram e se converteram ao Senhor.
36 Pen Piyta miñmon Liyda nep mindakniŋ, biyn Jiysis nup gosimb niŋak bap kumak, yep miñmon yomb Jopa. Biyn kun ak yimb nuk Tabiyta. Pen Griyk minim aŋgiy, nup Dokas aŋgyak. Nuk biynimb okok kuyip kond mindrep giy, biynimb simbgeprek gok kuyip woŋg giñiyiŋgip.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, que em grego é Dorcas, que se dedicava a praticar boas obras e dar esmolas.
37 Biyn kun ak kumek, nup ñiŋg pikñiy dam ayak korip miŋgan ar akyoŋ.
37 Naqueles dias ela ficou doente e morreu, e seu corpo foi lavado e colocado num quarto do andar superior.
38 Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, minim bap niŋyak; Piyta ap mindek miñmon Liyda. Kiyk niŋiy, bi omiŋal yokey, amiy aŋgrik, “Nand chir yip kasek apey amnun aŋgrik.”
38 Lida ficava perto de Jope, e quando os discípulos ouviram falar que Pedro estava em Lida, mandaram-lhe dois homens dizer-lhe: "Não se demore em vir até nós".
39 Aŋgerik, Piyta tikjakiy, kiymiŋay yip Jopa amiy, nup poŋind Tabiyta kumek, dam ayak korip ar biyoŋ amniyak. Pen biyn kaŋil ap mindeyak gok, biyn kumak kun ak, nind kim mindyiŋg chech tap kuyip yikop ñiyiŋgip gok, Piyta nup yomyiŋg, siy aŋgyak.
39 Pedro foi com eles e, quando chegou, foi levado para o quarto do andar superior. Todas as viúvas o rodearam, chorando e mostrando-lhe os vestidos e outras roupas que Dorcas tinha feito quando ainda estava com elas.
40 Nuk pen biynimb ap mindeyak gok kuyip, aŋg mis biyaŋ yokiy, koŋgim yimiy, Gor nup aŋgniŋiy, tuŋgandikiy Tabiyta nup niŋyiŋg aŋgak, “Tabiyta. Tikjakan!” Aŋgek, Tabiyta Piyta nup niŋiy, tikjakiy bisgak.
40 Pedro mandou que todos saíssem do quarto; depois, ajoelhou-se e orou. Voltando-se para a mulher morta, disse: "Tabita, levante-se". Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Piyta ñin kind nup ak diy, di jakñiy, am biyn palpal gok sek, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok sek kuyip, aŋgek apey, “Tabiyta biy aŋgak.”
41 Tomando-a pela mão, ajudou-a a pôr-se de pé. Então, chamando os santos e as viúvas, apresentou-a viva.
42 Pen Piyta kun gek, minim kun ak Jopa biynimb maŋgiysek niŋiy, biynimb kuŋaynep, Jiysis nup gosimb niŋyak.
42 Este fato se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Pen Piyta nuk miñmon Jopa kun ak, bi kaw wak woŋg giyiŋgip bap yip, ñin gunap tapin mindyiŋgipiyr. Bi kun ak yimb nuk Saymon.
43 Pedro ficou em Jope durante algum tempo, com um curtidor de couro chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.