Atos 5

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 — ausente —
1 Um homem chamado Ananias, juntamente com Safira, sua mulher, também vendeu uma propriedade.
2 — ausente —
2 Ele reteve parte do dinheiro para si, sabendo disso também sua mulher; e o restante levou e colocou aos pés dos apóstolos.
3 Pen nuŋgumiy maniy ak kun giy dap ñek, Piyta aŋgak, “Ananayas. Yenen Seytan yip mindiy, yesek aŋgiy apan, ‘Maniy maŋgiysek dand opiyn apan?’ Yesek apan kun ak, yip nep ma apan; Gor Kawnan ak nup kunep apan. Maniy nip mankumb tawpay kun ak, piskind ak weygiy opan.
3 Então perguntou Pedro: "Ananias, como você permitiu que Satanás enchesse o seu coração, a ponto de você mentir ao Espírito Santo e guardar para si uma parte do dinheiro que recebeu pela propriedade?
4 Mankumb kun ak, mankumb nak. Yokniŋg yokpinap; kirginiŋg kirgipnap. Pen yokey maniy tawembiyap; maŋgiysek dand winiŋg dand opnap. Piskind ak korip kiriŋg winiŋg; kiriŋg opnap. Nak yesek apan ak, chinup nep ma apan; Gor nup kunep apan aŋgak.”
4 Ela não lhe pertencia? E, depois de vendida, o dinheiro não estava em seu poder? O que o levou a pensar em fazer tal coisa? Você não mentiu aos homens, mas sim a Deus".
5 — ausente —
5 Ouvindo isso, Ananias caiu e morreu. Grande temor apoderou-se de todos os que ouviram o que tinha acontecido.
6 — ausente —
6 Então os moços vieram, envolveram seu corpo, levaram-no para fora e o sepultaram.
7 — ausente —
7 Cerca de três horas mais tarde, entrou sua mulher, sem saber o que havia acontecido.
8 — ausente —
8 Pedro lhe perguntou: "Diga-me, foi esse o preço que vocês conseguiram pela propriedade? " Respondeu ela: "Sim, foi esse mesmo".
9 Kun aŋgek, Piyta nup aŋgak, “Nirber yenen minim ayniŋ ayniŋ giy, yesek apiyr? Gor Kawnan ak minim kun ak ma niŋniŋgamb aŋgiy kun apiyr? Niŋan! Naŋgumiy kumamb, dam kombay bi gok, mindpay kinjeŋrumb biy. Nip kunep, dand amniŋg gispay aŋgak.”
9 Pedro lhe disse: "Por que vocês entraram em acordo para tentar o Espírito do Senhor? Veja! Estão à porta os pés dos que sepultaram seu marido, e eles a levarão também".
10 Kun aŋgakniŋ, won kun anep, pisnep kumiy, Piyta tomb aŋgin siŋak apyap pikak. Bi paranj tiwin nuŋgumiy nup dam komyak kun ak apiy niŋyak; biynuk kunep pisnep kumek, nup dand amiy nuŋgumiy nup komyak gol siŋak komyak.
10 Naquele mesmo instante, ela caiu aos pés dele e morreu. Então os moços entraram e, encontrando-a morta, levaram-na e a sepultaram ao lado de seu marido.
11 Biynimb Jiysis ker mindeyak gok sek, biynimb yikop gok sek tap gak kun ak niŋiy, pirikyak.
11 E grande temor apoderou-se de toda a igreja e de todos os que ouviram falar desses acontecimentos.
12 Bi Jiysis minim dand amemb onep wimiŋgan ak, tap mageprek gunap biynimb namb okok giyiŋg mindeyak. Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok maŋgiysek ap nan-giyiŋgipay; Gor aŋgniŋep korip mis ar “Solomon korip bandak band aŋgyiŋgipay ak.
12 Os apóstolos realizavam muitos sinais e maravilhas entre o povo. Todos os que creram costumavam reunir-se no Pórtico de Salomão.
13 Biynimb yikop gok, kuyip niŋey tep gak ak pen, Gor yip mindpay kun ak yergiy am kiy yip yiŋgoŋg ginjun aŋgiy pirikyak.
13 Dos demais, ninguém ousava juntar-se a eles, embora o povo os tivesse em alto conceito.
14 Pen minek minek biynimb gunap sek Jiysis nup gosimb niŋiy, biynimb nindnimb gok yip ap yiŋgoŋg giyiŋgipay.
14 Em número cada vez maior, homens e mulheres criam no Senhor e lhes eram acrescentados,
15 Jerusalem biynimb bi Jiysis minim dand amemb gok giyak rek niŋiy, biynimb tap gak gok dand kinjeŋ yomb gol ak apiy, minj dam miŋgan miŋgan par ay aŋgyak, “Piyta pandikek, pumb kawnan nuk ak, kuyip pikniŋeniŋgamb, suŋ ayniŋgamb aŋgyak”
15 de modo que o povo também levava os doentes às ruas e os colocava em camas e macas, para que pelo menos a sombra de Pedro se projetasse sobre alguns, enquanto ele passava.
16 Biynimb miñmon yep maŋ kun okok mindeyak gok kunep: biynimb tap gak gok diy, kichekiy malñiluk sek mindeyak gok diy, dand wiyak. Dand apeyak, Piyta kuyip gek maŋgiysek suŋ ayak.
16 Afluíam também multidões das cidades próximas a Jerusalém, trazendo seus doentes e os que eram atormentados por espíritos imundos; e todos eram curados.
17 Pen Piyta kun gek niŋiy, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak sek, buŋgiy nuk Sanjiwsiy gok sek bi Jiysis minim dand amemb gok kuyip miluk niŋiy,
17 Então o sumo sacerdote e todos os seus companheiros, membros do partido dos saduceus, ficaram cheios de inveja.
18 miñ ay, dam gapman kuyip ñeyak; kalambis ayak.
18 Por isso, mandaram prender os apóstolos, colocando-os numa prisão pública.
19 Kuyip kun giy dam kalambis ayak ak pen, ñin kun anep kisyim biyaŋ, Gor aŋgek, enjol bap apiy, kinjeŋ ak yikiy, kuyip aŋgek mis amniyak.
19 Mas durante a noite um anjo do Senhor abriu as portas do cárcere, levou-os para fora e
20 Amey aŋgak, “Nimb Gor aŋgniŋep korip ak amiy, biynimb gok kuyip, yerip gey Gor gek perper mindeniŋgambay minim ak, aŋgñinimimb aŋgak.”
20 disse: "Dirijam-se ao templo e relatem ao povo toda a mensagem desta Vida".
21 Aŋgek, miñmon tikakniŋ, Gor aŋgniŋep korip ak amiy, enjol ak aŋgak rek, biynimb gok kuyip minim aŋgñiyak. Kun giy aŋgñiyakniŋ, Gor nup simboŋgep yomb yimb ak binuk gok sek, Jiwda biyomb gunap sek kuyip suk aŋgek, ap kanjsol miytiyŋ ak nan-giy, Jiwda poliys gok kuyip aŋgyak, “Bi Jiysis minim dand amemb kalambis aypun ak, miñiy am poŋind owim aŋgyak.”
21 Ao amanhecer, eles entraram no pátio do templo, como haviam sido instruídos, e começaram a ensinar o povo. Quando chegaram o sumo sacerdote e os que os seus companheiros, convocaram o Sinédrio — toda a assembléia dos líderes religiosos de Israel — e mandaram buscar os apóstolos na prisão.
22 Aŋgeyak, bi Jiwda poliys kun gok amiy niŋyak: bi Jiysis minim dand amemb kun gok, ma mindeyak. Kun gek andkind apiy aŋgyak,
22 Todavia, ao chegarem à prisão, os guardas não os encontraram ali. Então, voltaram e relataram:
23 “Chin amiy niŋbun; kinjeŋ ak giñiyak rek mindamb; bi poliys gok kunep kinjeŋrumb ak niŋmindambay ak pen, kinjeŋ yikiy, korip miŋgan biyaŋ amiy niŋbun; bi bap ma yimb mindambay aŋgyak.”
23 "Encontramos a prisão trancada com toda a segurança, com os guardas diante das portas; mas, quando as abrimos não havia ninguém".
24 Kun aŋgeyak, Jiwda poliys kond mindep yomb ak sek, Gor nup simboŋgep yomb gok sek niŋiy, yergip aŋgiy, gos kuŋaynep niŋyak.
24 Diante desse relato, o capitão da guarda do templo e os chefes dos sacerdotes ficaram perplexos, imaginando o que teria acontecido.
25 Kun giy niŋmindyakniŋ, bi bap apiy, kuyip aŋgak, “Bi kalambis aypik gok, kiyk am Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak mindyiŋg, biynimb gok kuyip minim aŋgñispay aŋgak.”
25 Nesse momento chegou alguém e disse: "Os homens que os senhores puseram na prisão estão no pátio do templo, ensinando o povo".
26 — ausente —
26 Então, indo para lá com os guardas, o capitão trouxe os apóstolos, mas sem o uso de força, pois temiam que o povo os apedrejasse.
27 — ausente —
27 Tendo levado os apóstolos, apresentaram-nos ao Sinédrio para serem interrogados pelo sumo sacerdote,
28 “Nimbip Jiysis minim ak ma aŋgnimimb aŋgiy, kilis giy apun ak pen; aŋg mer niŋiy kirpun! Nimb Jerusalem biynimb kuyip maŋgiysek Jiysis minim ak aŋgñiyiŋg apim, ‘Kiyk nep nup pikayak aŋgiy aŋgñimbim’ aŋgak.”
28 que lhes disse: "Demos ordens expressas a vocês para que não ensinassem neste nome. Todavia, vocês encheram Jerusalém com sua doutrina e nos querem tornar culpados do sangue desse homem".
29 Kun aŋgek, Piyta binuk gunap yip aŋgyak, “Biynimb minim apay ak ma diniŋgambun; Gor minim ak diniŋgambun.
29 Pedro e os outros apóstolos responderam: "É preciso obedecer antes a Deus do que aos homens!
30 — ausente —
30 O Deus dos nossos antepassados ressuscitou Jesus, a quem os senhores mataram, suspendendo-o num madeiro.
31 — ausente —
31 Deus o exaltou, colocando-o à sua direita como Príncipe e Salvador, para dar a Israel arrependimento e perdão de pecados.
32 Gor gip kun ak niŋrep gipun rek, biynimb gok aŋgñimbun. Gor Kawnan ak kunep niŋrep giy, minim kun ak rek nep aŋgip aŋgyak.”
32 Nós somos testemunhas destas coisas, bem como o Espírito Santo, que Deus concedeu aos que lhe obedecem".
33 Kun aŋgeyak, bi kanjsol ap nan-gi mindeyak kun gok, kaljiwiy aŋgyak “Kuyip pisnep pikayjun aŋgyak.”
33 Ouvindo isso, eles ficaram furiosos e queriam matá-los.
34 Kun aŋgyak ak pen, namb kun ak, bi bap mindek. Yimb nuk ak Gameliyel. Nuk bi Peresiy low tiysa kiyk bap. Jiwda biynimb maŋgiysek nup niŋey tep giyiŋgip. Bi Gameliyel kun ak tikjakiy aŋgak, “Bi tiwin biy kuyip aŋgem mis amey, nimbip minim bap aŋgiyn aŋgak.” Kun aŋgek, aŋg mis yokyakniŋ,
34 Mas um fariseu chamado Gamaliel, mestre da lei, respeitado por todo o povo, levantou-se no Sinédrio e pediu que os homens fossem retirados por um momento.
35 kuyip aŋgak, “Yisrel bi guniy. Kuyip yerer giniŋg gispim ak, gos niŋrep giy ginimimb.
35 Então lhes disse: "Israelitas, considerem cuidadosamente o que pretendem fazer a esses homens.
36 Nimb niŋbim; nind bi Tiyiwdas yand biyomb aŋgiy aŋgek mey, minim nuk aŋgyiŋgip ak biynimb kuŋaynep niŋyiŋgipay. Pen kisen gapman biyomb gok nup pisnep pikayeyak; biynimb minim nup niŋyak gok, keykey amniyak.
36 Há algum tempo, apareceu Teudas, reivindicando ser alguém, e cerca de quatrocentos homens se juntaram a ele. Ele foi morto, todos os seus seguidores se dispersaram e acabaram em nada.
37 Pen kisen, yimb diyak ñin ak kunep, bi Jiwdas Galiyliy nimb ak aŋgak, ‘Yand biyomb yimb mindpiyn. Minim apiyn rek nep giniŋgamb.’ Chin gapman gok yip penpen giy, kuyip aŋgyokniŋgambun aŋgakniŋ, biynimb kuŋaynep minim nup kisen giyak ak pen; mind dand amiy, bi kun ak nup ñaŋgeyak kumek, biynimb minim nuk aŋgek niŋyak gok, keykey amniyak.
37 Depois dele, nos dias do recenseamento, apareceu Judas, o galileu, que liderou um grupo em rebelião. Ele também foi morto, e todos os seus seguidores foram dispersos.
38 “Kun ak mey, nimbip aspiyn: bi kor gispun guniy kuyip, gi timey ma ginimimb. Minim kiyk keynep aŋgniŋgambay ak, yomb giniŋg rek giy apyowniŋgamb.
38 Portanto, neste caso eu os aconselho: deixem esses homens em paz e soltem-nos. Se o propósito ou atividade deles for de origem humana, fracassará;
39 Pen Gor nep aŋgek giniŋgambay ak, kuyip tap bap ginimimb rek ma ayniŋgamb. Kuyip timey giniŋg, kiyk yip ma penpen giniŋgambim; Gor yip penpen giniŋgambim aŋgak.”
39 se proceder de Deus, vocês não serão capazes de impedi-los, pois se acharão lutando contra Deus".
40 Gameliyel kun aŋgek, aŋgak rek niŋiy, bi Jiysis minim dand amemb gok kuyip aŋgey apey, miñ diy tapin pikiy, Jiysis minim ak kisen ma yimb aŋgnimimb aŋgiy, kuyip aŋgyokeyak amniyak.
40 Eles foram convencidos pelo discurso de Gamaliel. Chamaram os apóstolos e mandaram açoitá-los. Depois, ordenaram-lhes que não falassem em nome de Jesus e os deixaram sair em liberdade.
41 Kiyk pen, chinup yenen kun gipay aŋgiy ma niŋyak; Gor chinup Jiysis binuk yipund giy aŋgiy gek mey, chinup kun gispay aŋgiy, tep gakniŋ amniyak.
41 Os apóstolos saíram do Sinédrio, alegres por terem sido considerados dignos de serem humilhados por causa do Nome.
42 Amiy, minek minek, korip okok amiy, Gor aŋgniŋep korip mis ar ak amiy, minim tep ak aŋgñiyiŋg, Jiysis nep mey, Kiyŋ yomb key yimb ak aŋgyiŋgipay.
42 Todos os dias, no templo e de casa em casa, não deixavam de ensinar e proclamar que Jesus é o Cristo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.