Atos 5
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 — ausente —
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 — ausente —
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Pen nuŋgumiy maniy ak kun giy dap ñek, Piyta aŋgak, “Ananayas. Yenen Seytan yip mindiy, yesek aŋgiy apan, ‘Maniy maŋgiysek dand opiyn apan?’ Yesek apan kun ak, yip nep ma apan; Gor Kawnan ak nup kunep apan. Maniy nip mankumb tawpay kun ak, piskind ak weygiy opan.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Mankumb kun ak, mankumb nak. Yokniŋg yokpinap; kirginiŋg kirgipnap. Pen yokey maniy tawembiyap; maŋgiysek dand winiŋg dand opnap. Piskind ak korip kiriŋg winiŋg; kiriŋg opnap. Nak yesek apan ak, chinup nep ma apan; Gor nup kunep apan aŋgak.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 — ausente —
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 — ausente —
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 — ausente —
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 — ausente —
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Kun aŋgek, Piyta nup aŋgak, “Nirber yenen minim ayniŋ ayniŋ giy, yesek apiyr? Gor Kawnan ak minim kun ak ma niŋniŋgamb aŋgiy kun apiyr? Niŋan! Naŋgumiy kumamb, dam kombay bi gok, mindpay kinjeŋrumb biy. Nip kunep, dand amniŋg gispay aŋgak.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Kun aŋgakniŋ, won kun anep, pisnep kumiy, Piyta tomb aŋgin siŋak apyap pikak. Bi paranj tiwin nuŋgumiy nup dam komyak kun ak apiy niŋyak; biynuk kunep pisnep kumek, nup dand amiy nuŋgumiy nup komyak gol siŋak komyak.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Biynimb Jiysis ker mindeyak gok sek, biynimb yikop gok sek tap gak kun ak niŋiy, pirikyak.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Bi Jiysis minim dand amemb onep wimiŋgan ak, tap mageprek gunap biynimb namb okok giyiŋg mindeyak. Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok maŋgiysek ap nan-giyiŋgipay; Gor aŋgniŋep korip mis ar “Solomon korip bandak band aŋgyiŋgipay ak.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Biynimb yikop gok, kuyip niŋey tep gak ak pen, Gor yip mindpay kun ak yergiy am kiy yip yiŋgoŋg ginjun aŋgiy pirikyak.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Pen minek minek biynimb gunap sek Jiysis nup gosimb niŋiy, biynimb nindnimb gok yip ap yiŋgoŋg giyiŋgipay.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Jerusalem biynimb bi Jiysis minim dand amemb gok giyak rek niŋiy, biynimb tap gak gok dand kinjeŋ yomb gol ak apiy, minj dam miŋgan miŋgan par ay aŋgyak, “Piyta pandikek, pumb kawnan nuk ak, kuyip pikniŋeniŋgamb, suŋ ayniŋgamb aŋgyak”
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Biynimb miñmon yep maŋ kun okok mindeyak gok kunep: biynimb tap gak gok diy, kichekiy malñiluk sek mindeyak gok diy, dand wiyak. Dand apeyak, Piyta kuyip gek maŋgiysek suŋ ayak.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Pen Piyta kun gek niŋiy, bi Gor nup simboŋgep yomb yimb ak sek, buŋgiy nuk Sanjiwsiy gok sek bi Jiysis minim dand amemb gok kuyip miluk niŋiy,
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 miñ ay, dam gapman kuyip ñeyak; kalambis ayak.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Kuyip kun giy dam kalambis ayak ak pen, ñin kun anep kisyim biyaŋ, Gor aŋgek, enjol bap apiy, kinjeŋ ak yikiy, kuyip aŋgek mis amniyak.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Amey aŋgak, “Nimb Gor aŋgniŋep korip ak amiy, biynimb gok kuyip, yerip gey Gor gek perper mindeniŋgambay minim ak, aŋgñinimimb aŋgak.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Aŋgek, miñmon tikakniŋ, Gor aŋgniŋep korip ak amiy, enjol ak aŋgak rek, biynimb gok kuyip minim aŋgñiyak. Kun giy aŋgñiyakniŋ, Gor nup simboŋgep yomb yimb ak binuk gok sek, Jiwda biyomb gunap sek kuyip suk aŋgek, ap kanjsol miytiyŋ ak nan-giy, Jiwda poliys gok kuyip aŋgyak, “Bi Jiysis minim dand amemb kalambis aypun ak, miñiy am poŋind owim aŋgyak.”
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Aŋgeyak, bi Jiwda poliys kun gok amiy niŋyak: bi Jiysis minim dand amemb kun gok, ma mindeyak. Kun gek andkind apiy aŋgyak,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Chin amiy niŋbun; kinjeŋ ak giñiyak rek mindamb; bi poliys gok kunep kinjeŋrumb ak niŋmindambay ak pen, kinjeŋ yikiy, korip miŋgan biyaŋ amiy niŋbun; bi bap ma yimb mindambay aŋgyak.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Kun aŋgeyak, Jiwda poliys kond mindep yomb ak sek, Gor nup simboŋgep yomb gok sek niŋiy, yergip aŋgiy, gos kuŋaynep niŋyak.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Kun giy niŋmindyakniŋ, bi bap apiy, kuyip aŋgak, “Bi kalambis aypik gok, kiyk am Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak mindyiŋg, biynimb gok kuyip minim aŋgñispay aŋgak.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 — ausente —
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 — ausente —
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Nimbip Jiysis minim ak ma aŋgnimimb aŋgiy, kilis giy apun ak pen; aŋg mer niŋiy kirpun! Nimb Jerusalem biynimb kuyip maŋgiysek Jiysis minim ak aŋgñiyiŋg apim, ‘Kiyk nep nup pikayak aŋgiy aŋgñimbim’ aŋgak.”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Kun aŋgek, Piyta binuk gunap yip aŋgyak, “Biynimb minim apay ak ma diniŋgambun; Gor minim ak diniŋgambun.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 — ausente —
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 — ausente —
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Gor gip kun ak niŋrep gipun rek, biynimb gok aŋgñimbun. Gor Kawnan ak kunep niŋrep giy, minim kun ak rek nep aŋgip aŋgyak.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Kun aŋgeyak, bi kanjsol ap nan-gi mindeyak kun gok, kaljiwiy aŋgyak “Kuyip pisnep pikayjun aŋgyak.”
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Kun aŋgyak ak pen, namb kun ak, bi bap mindek. Yimb nuk ak Gameliyel. Nuk bi Peresiy low tiysa kiyk bap. Jiwda biynimb maŋgiysek nup niŋey tep giyiŋgip. Bi Gameliyel kun ak tikjakiy aŋgak, “Bi tiwin biy kuyip aŋgem mis amey, nimbip minim bap aŋgiyn aŋgak.” Kun aŋgek, aŋg mis yokyakniŋ,
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 kuyip aŋgak, “Yisrel bi guniy. Kuyip yerer giniŋg gispim ak, gos niŋrep giy ginimimb.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Nimb niŋbim; nind bi Tiyiwdas yand biyomb aŋgiy aŋgek mey, minim nuk aŋgyiŋgip ak biynimb kuŋaynep niŋyiŋgipay. Pen kisen gapman biyomb gok nup pisnep pikayeyak; biynimb minim nup niŋyak gok, keykey amniyak.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Pen kisen, yimb diyak ñin ak kunep, bi Jiwdas Galiyliy nimb ak aŋgak, ‘Yand biyomb yimb mindpiyn. Minim apiyn rek nep giniŋgamb.’ Chin gapman gok yip penpen giy, kuyip aŋgyokniŋgambun aŋgakniŋ, biynimb kuŋaynep minim nup kisen giyak ak pen; mind dand amiy, bi kun ak nup ñaŋgeyak kumek, biynimb minim nuk aŋgek niŋyak gok, keykey amniyak.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 “Kun ak mey, nimbip aspiyn: bi kor gispun guniy kuyip, gi timey ma ginimimb. Minim kiyk keynep aŋgniŋgambay ak, yomb giniŋg rek giy apyowniŋgamb.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Pen Gor nep aŋgek giniŋgambay ak, kuyip tap bap ginimimb rek ma ayniŋgamb. Kuyip timey giniŋg, kiyk yip ma penpen giniŋgambim; Gor yip penpen giniŋgambim aŋgak.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Gameliyel kun aŋgek, aŋgak rek niŋiy, bi Jiysis minim dand amemb gok kuyip aŋgey apey, miñ diy tapin pikiy, Jiysis minim ak kisen ma yimb aŋgnimimb aŋgiy, kuyip aŋgyokeyak amniyak.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Kiyk pen, chinup yenen kun gipay aŋgiy ma niŋyak; Gor chinup Jiysis binuk yipund giy aŋgiy gek mey, chinup kun gispay aŋgiy, tep gakniŋ amniyak.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Amiy, minek minek, korip okok amiy, Gor aŋgniŋep korip mis ar ak amiy, minim tep ak aŋgñiyiŋg, Jiysis nep mey, Kiyŋ yomb key yimb ak aŋgyiŋgipay.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.