Atos 22

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs ACF

Sair da comparação
ACF Almeida Corrigida Fiel
1 Pol nuk kuyip kun giy, Hiybriw minim aŋgiy aŋgak, “Bapiy sikop diy, mam sikop diy, nimb minim aŋgniŋg gispiyn ak niŋmindenimimb aŋgak.”
1 Homens, irmàos e pais, ouvi agora a minha defesa perante vós
2 Kun aŋgek, minim minim aŋgiy mer, kapkap yimb mindyakniŋ,
2 (E, quando ouviram falar-lhes em língua hebraica, maior silêncio guardaram). E disse:
3 kuyip aŋgak, “Yand Jiwda nimb ak pen, yip tikyak miñmon yomb Tasas Siyliysiya propens. Pen yand ap Jerusalem biy, tiysa Gameliyel yip mindiy, yomb ginik ak mey, apis basind sikop yerip yerip aŋgyak minim ak maŋgiysek, yip aŋgñek niŋnik. Kun ak, nimb Gor nup direp gun aŋgiy, kilrimey nep gipim rek, yand kunep giyiŋgipiyn.
3 Quanto a mim, sou judeu, nascido em Tarso da Cilícia, e nesta cidade criado aos pés de Gamaliel, instruído conforme a verdade da lei de nossos pais, zelador de Deus, como todos vós hoje sois.
4 Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip, timey yimb giyiŋgipiyn. Kuyip pik ayin aŋgiy, biynimb gok monmon miñ ay, dand kalambis amyiŋgipiyn.
4 E persegui este caminho até à morte, prendendo, e pondo em prisões, tanto homens como mulheres,
5 “Giyiŋgipiyn kun ak, biyomb Gor nup simboŋgep gok sek, bi kanjsol gok sek aŋgniŋem, kiyk yesek aŋgip ma aŋgniŋgambay; niŋind aŋgip aŋgniŋgambay. Biyomb kun gok, yand Damaskas amniŋg genik, yip minj gunap tikñiyak. Minj kun ak tikiy aŋgyak, ‘Pol nup kondenimimb; nuk Damaskas biynimb Jiysis nup gosimb niŋbay gok kuyip miñ ay, dand Jerusalem biy winimuŋ aŋgyak.’ Pen yand minj kun ak diy kuyip miñ ay, dand Jerusalem apen, gos niŋniŋgambay aŋgnik.
5 Como também o sumo sacerdote me é testemunha, e todo o conselho dos anciãos. E, recebendo destes cartas para os irmãos, fui a Damasco, para trazer maniatados para Jerusalém aqueles que ali estivessem, a fim de que fossem castigados.
6 “Pen yand minj kun gok bi gunap yip dand am am, pumbnamb yoŋ won ak, Damaskas maŋ maŋ ginukniŋ, melik yomb ak, semb ar biyoŋ nimb añiñak rek diy owak.
6 Ora, aconteceu que, indo eu já de caminho, e chegando perto de Damasco, quase ao meio-dia, de repente me rodeou uma grande luz do céu.
7 Kun gek, yand apyap piknikniŋ, minim bap yip aŋgak, ‘Sol! Sol! Yip yenen per timey gipan?’
7 E caí por terra, e ouvi uma voz que me dizia: Saulo, Saulo, por que me persegues?
8 “Aŋgek, yand aŋgnik, ‘Biyomb! Nand an?’
8 E eu respondi: Quem és, Senhor? E disse-me: Eu sou Jesus Nazareno, a quem tu persegues.
9 “Bi yand yip amonuk gok, melik yomb ak niŋyak ak pen; minim maŋgiy ak ma niŋyak.
9 E os que estavam comigo viram, em verdade, a luz, e se atemorizaram muito, mas não ouviram a voz daquele que falava comigo.
10 Yand pen aŋgnik, ‘Biyomb. Yerginim?’
10 Então disse eu: Senhor, que farei? E o Senhor disse-me: Levanta-te, e vai a Damasco, e ali se te dirá tudo o que te é ordenado fazer.
11 Melik kun ak, yomb yimb giy, windin yip ak pisnep koy gek, niŋnim rek ma ayak. Kun gek, bi yand yip amninuk gok, yip ñin kind ak diy, dand Damaskas amniyak.
11 E, como eu não via, por causa do esplendor daquela luz, fui levado pela mão dos que estavam comigo, e cheguei a Damasco.
12 “Pen Damaskas bi bap mindek. Yimb nuk ak Ananayas. Nuk Gor minim ak niŋrep giy, minim chin yerip yerip mindip ak niŋrep yimb giy gak. Bi kun anup, Jiwda biynimb Damaskas mindeyak gok, maŋgiysek aŋgyak, ‘Ak bi tep yimb aŋgyak.’
12 E um certo Ananias, homem piedoso conforme a lei, que tinha bom testemunho de todos os judeus que ali moravam,
13 Pen nuk, yand mindenik maŋ siŋak apiy aŋgak, ‘Mam Pol, windin tip niŋan aŋgak.’ Kun aŋgakniŋ, windin yip koy gak ak, pisnep suŋ ayakniŋ, nup niŋnik.
13 Vindo ter comigo, e apresentando-se, disse-me: Saulo, irmão, recobra a vista. E naquela mesma hora o vi.
14 Yip aŋgak, ‘Gor Biyomb, basind apis sikop aŋgniŋyiŋgipay ak, nip diy woŋg nuk ak ayniŋg gisap ak mey, Ñinuk Krays nup miseŋ niŋiy, minim nuk ak miseŋ niŋiy gipan.
14 E ele disse: O Deus de nossos pais de antemão te designou para que conheças a sua vontade, e vejas aquele Justo e ouças a voz da sua boca.
15 Nip yerer gamb niŋban kun ak, biynimb gok kuyip aŋgñiniŋgamban.
15 Porque hás de ser sua testemunha para com todos os homens do que tens visto e ouvido.
16 Kun ak ma kond mindenimin; tikjakiy Gor nup aŋgniŋiy, ñiŋg pikeniŋgamban; timey gipan gach ak, Gor wiykyokniŋgamb aŋgak.’
16 E agora por que te deténs? Levanta-te, e batiza-te, e lava os teus pecados, invocando o nome do Senhor.
17 “Kun aŋgek, aŋgak rek nep ginik. Kisen miñmon Jerusalem biy apiy, Gor aŋgniŋep korip ak amiy, Gor nup aŋgniŋ mindiy, day niŋnik ak:
17 E aconteceu que, tornando eu para Jerusalém, quando orava no templo, fui arrebatado para fora de mim.
18 Jiysis yip aŋgak, ‘Kasek Jerusalem kirgiy, miñmon key okok amnimin. Biynimb guniy minim tep yip ak aŋgeniŋgamban, ma niŋniŋgambay aŋgak.’
18 E vi aquele que me dizia: Dá-te pressa e sai apressadamente de Jerusalém; porque não receberão o teu testemunho acerca de mim.
19 “Kun aŋgek, yand aŋgnik, ‘Biyomb. Kiyk key yip niŋbay; yand nind nan-gep korip okok amiy, biynimb nip gosimb niŋyak gok kuyip kalambis ay, takiy nep pikyiŋgipiyn.
19 E eu disse: Senhor, eles bem sabem que eu lançava na prisão e açoitava nas sinagogas os que criam em ti.
20 Pen ñin bap, bi minim tep nip aŋgep Stiypin nup pikayakniŋ, panj aŋgiy, bi nup pikeyak gok chech kiyk tuŋgasik ayak gok kond mindenik aŋgnik.’
20 E quando o sangue de Estêvão, tua testemunha, se derramava, também eu estava presente, e consentia na sua morte, e guardava as capas dos que o matavam.
21 Kun aŋgenik, Biyomb ak yip aŋgak, ‘Yand nip aŋgyoken, am Jiwda mer gok kuyip, minim aŋgñiniŋgamban aŋgak.’”
21 E disse-me: Vai, porque hei de enviar-te aos gentios de longe.
22 Jiwda biynimb, Pol minim aŋgak ak niŋmind dand amiy, minim kun ak aŋgek niŋiy, kiyk minim yomb yimb aŋgiy aŋgyak, “Bi kun ak rek ma mindenimuŋ; nuk Gor nup aŋgjiwsap rek, nup pisnep pikayep aŋgyak.”
22 E ouviram-no até esta palavra, e levantaram a voz, dizendo: Tira da terra um tal homem, porque não convém que viva.
23 Kun aŋgyiŋg, chech yomb kiyk gok tuŋgasik yokiy, silkul gok yipruŋg diŋgey aranak.
23 E, clamando eles, e arrojando de si as vestes, e lançando pó para o ar,
24 Kun geyak, amiybi yomb yimb ak, binuk gunap kuyip aŋgak, “Nup dand korip miŋgan amiy, pikenimimb, biynimb guniy yenen nup minim yomb aspay kiñiŋ ak, nimbip aŋgnimuŋ aŋgak.”
24 O tribuno mandou que o levassem para a fortaleza, dizendo que o examinassem com açoites, para saber por que causa assim clamavam contra ele.
25 Kun aŋgek, nup pikniŋg, dand amiy miñ tiwniŋg ayak. Pen Pol amiybi yomb yep maŋ kun siŋak jak mindek anup aŋgak, “Chin Rom biynimb low bap kun giy mindip? Bi Rom nimb yipund giy gok kuyip kor ma giy, monmon pikpay sek?”
25 E, quando o estavam atando com correias, disse Paulo ao centurião que ali estava: É-vos lícito açoitar um romano, sem ser condenado?
26 Pol kun aŋgek, amiybi yomb kun ak, amiybi yomb yimb anup aŋgak, “Nand yerginiŋg gispan? Bi kun ak nuk Rom yipund giy aŋgak.”
26 E, ouvindo isto, o centurião foi, e anunciou ao tribuno, dizendo: Vê o que vais fazer, porque este homem é romano.
27 Kun aŋgek, amiybi yomb yimb ak apiy, Pol nup aŋgak, “Nand Rom nimb yipund giy akaŋ, yip aŋgey niŋiyn?”
27 E, vindo o tribuno, disse-lhe: Dize-me, és tu romano? E ele disse: Sim.
28 Aŋgek, amiybi yomb yimb ak aŋgak, “Yand maniy yomb yimb ak yokiy mey, Rom bi mindpiyn aŋgak.”
28 E respondeu o tribuno: Eu com grande soma de dinheiro alcancei este direito de cidadão. Paulo disse: Mas eu o sou de nascimento.
29 Kun aŋgek, bi nup miñ ayak gok pirikyak. Amiybi yomb yimb ak, bi biy Rom nimb ak pen; nup miñ aypiyn aŋgiy, kunep pirikak.
29 E logo dele se apartaram os que o haviam de examinar; e até o tribuno teve temor, quando soube que era romano, visto que o tinha ligado.
30 Minek pen, amiybi yomb yimb ak, Jiwda kay Pol nup minim yerip aspay ak niŋrep giyn aŋgiy, Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi Jiwda kanjsol gok sek maŋgiysek, suk aŋgek ap nan-geyak, aŋgek Pol nup am wisik dand apiy, mindeyak maŋ siŋak ayak.
30 E no dia seguinte, querendo saber ao certo a causa por que era acusado pelos judeus, soltou-o das prisões, e mandou vir o principais dos sacerdotes, e todo o seu conselho; e, trazendo Paulo, o apresentou diante deles.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.