Atos 22

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pol nuk kuyip kun giy, Hiybriw minim aŋgiy aŋgak, “Bapiy sikop diy, mam sikop diy, nimb minim aŋgniŋg gispiyn ak niŋmindenimimb aŋgak.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Kun aŋgek, minim minim aŋgiy mer, kapkap yimb mindyakniŋ,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 kuyip aŋgak, “Yand Jiwda nimb ak pen, yip tikyak miñmon yomb Tasas Siyliysiya propens. Pen yand ap Jerusalem biy, tiysa Gameliyel yip mindiy, yomb ginik ak mey, apis basind sikop yerip yerip aŋgyak minim ak maŋgiysek, yip aŋgñek niŋnik. Kun ak, nimb Gor nup direp gun aŋgiy, kilrimey nep gipim rek, yand kunep giyiŋgipiyn.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip, timey yimb giyiŋgipiyn. Kuyip pik ayin aŋgiy, biynimb gok monmon miñ ay, dand kalambis amyiŋgipiyn.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 “Giyiŋgipiyn kun ak, biyomb Gor nup simboŋgep gok sek, bi kanjsol gok sek aŋgniŋem, kiyk yesek aŋgip ma aŋgniŋgambay; niŋind aŋgip aŋgniŋgambay. Biyomb kun gok, yand Damaskas amniŋg genik, yip minj gunap tikñiyak. Minj kun ak tikiy aŋgyak, ‘Pol nup kondenimimb; nuk Damaskas biynimb Jiysis nup gosimb niŋbay gok kuyip miñ ay, dand Jerusalem biy winimuŋ aŋgyak.’ Pen yand minj kun ak diy kuyip miñ ay, dand Jerusalem apen, gos niŋniŋgambay aŋgnik.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Pen yand minj kun gok bi gunap yip dand am am, pumbnamb yoŋ won ak, Damaskas maŋ maŋ ginukniŋ, melik yomb ak, semb ar biyoŋ nimb añiñak rek diy owak.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Kun gek, yand apyap piknikniŋ, minim bap yip aŋgak, ‘Sol! Sol! Yip yenen per timey gipan?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 “Aŋgek, yand aŋgnik, ‘Biyomb! Nand an?’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 “Bi yand yip amonuk gok, melik yomb ak niŋyak ak pen; minim maŋgiy ak ma niŋyak.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Yand pen aŋgnik, ‘Biyomb. Yerginim?’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Melik kun ak, yomb yimb giy, windin yip ak pisnep koy gek, niŋnim rek ma ayak. Kun gek, bi yand yip amninuk gok, yip ñin kind ak diy, dand Damaskas amniyak.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Pen Damaskas bi bap mindek. Yimb nuk ak Ananayas. Nuk Gor minim ak niŋrep giy, minim chin yerip yerip mindip ak niŋrep yimb giy gak. Bi kun anup, Jiwda biynimb Damaskas mindeyak gok, maŋgiysek aŋgyak, ‘Ak bi tep yimb aŋgyak.’
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Pen nuk, yand mindenik maŋ siŋak apiy aŋgak, ‘Mam Pol, windin tip niŋan aŋgak.’ Kun aŋgakniŋ, windin yip koy gak ak, pisnep suŋ ayakniŋ, nup niŋnik.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Yip aŋgak, ‘Gor Biyomb, basind apis sikop aŋgniŋyiŋgipay ak, nip diy woŋg nuk ak ayniŋg gisap ak mey, Ñinuk Krays nup miseŋ niŋiy, minim nuk ak miseŋ niŋiy gipan.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Nip yerer gamb niŋban kun ak, biynimb gok kuyip aŋgñiniŋgamban.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Kun ak ma kond mindenimin; tikjakiy Gor nup aŋgniŋiy, ñiŋg pikeniŋgamban; timey gipan gach ak, Gor wiykyokniŋgamb aŋgak.’
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 “Kun aŋgek, aŋgak rek nep ginik. Kisen miñmon Jerusalem biy apiy, Gor aŋgniŋep korip ak amiy, Gor nup aŋgniŋ mindiy, day niŋnik ak:
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Jiysis yip aŋgak, ‘Kasek Jerusalem kirgiy, miñmon key okok amnimin. Biynimb guniy minim tep yip ak aŋgeniŋgamban, ma niŋniŋgambay aŋgak.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 “Kun aŋgek, yand aŋgnik, ‘Biyomb. Kiyk key yip niŋbay; yand nind nan-gep korip okok amiy, biynimb nip gosimb niŋyak gok kuyip kalambis ay, takiy nep pikyiŋgipiyn.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Pen ñin bap, bi minim tep nip aŋgep Stiypin nup pikayakniŋ, panj aŋgiy, bi nup pikeyak gok chech kiyk tuŋgasik ayak gok kond mindenik aŋgnik.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Kun aŋgenik, Biyomb ak yip aŋgak, ‘Yand nip aŋgyoken, am Jiwda mer gok kuyip, minim aŋgñiniŋgamban aŋgak.’”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Jiwda biynimb, Pol minim aŋgak ak niŋmind dand amiy, minim kun ak aŋgek niŋiy, kiyk minim yomb yimb aŋgiy aŋgyak, “Bi kun ak rek ma mindenimuŋ; nuk Gor nup aŋgjiwsap rek, nup pisnep pikayep aŋgyak.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Kun aŋgyiŋg, chech yomb kiyk gok tuŋgasik yokiy, silkul gok yipruŋg diŋgey aranak.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Kun geyak, amiybi yomb yimb ak, binuk gunap kuyip aŋgak, “Nup dand korip miŋgan amiy, pikenimimb, biynimb guniy yenen nup minim yomb aspay kiñiŋ ak, nimbip aŋgnimuŋ aŋgak.”
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Kun aŋgek, nup pikniŋg, dand amiy miñ tiwniŋg ayak. Pen Pol amiybi yomb yep maŋ kun siŋak jak mindek anup aŋgak, “Chin Rom biynimb low bap kun giy mindip? Bi Rom nimb yipund giy gok kuyip kor ma giy, monmon pikpay sek?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Pol kun aŋgek, amiybi yomb kun ak, amiybi yomb yimb anup aŋgak, “Nand yerginiŋg gispan? Bi kun ak nuk Rom yipund giy aŋgak.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Kun aŋgek, amiybi yomb yimb ak apiy, Pol nup aŋgak, “Nand Rom nimb yipund giy akaŋ, yip aŋgey niŋiyn?”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Aŋgek, amiybi yomb yimb ak aŋgak, “Yand maniy yomb yimb ak yokiy mey, Rom bi mindpiyn aŋgak.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Kun aŋgek, bi nup miñ ayak gok pirikyak. Amiybi yomb yimb ak, bi biy Rom nimb ak pen; nup miñ aypiyn aŋgiy, kunep pirikak.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Minek pen, amiybi yomb yimb ak, Jiwda kay Pol nup minim yerip aspay ak niŋrep giyn aŋgiy, Gor nup simboŋgep yomb gok sek, bi Jiwda kanjsol gok sek maŋgiysek, suk aŋgek ap nan-geyak, aŋgek Pol nup am wisik dand apiy, mindeyak maŋ siŋak ayak.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.