Atos 21
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Pen chin Yipiyses biynimb kuyip, nimb mindem aŋgiy saŋdinuk. Yiŋgen ak aprep gek, yipund giy nep am am, Kos amninuk. Pen minek Kos kirgiy, Rowdes amiy, Patara amninuk.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Amiy niŋnuk; siyip bap Piniysiya amniŋg gek mey, chin siyip kun ak diy saŋdinuk.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Am am, Saypras ñin aŋind kind okok ken mindakniŋ, niŋyiŋg am am, Siyriya niŋnuk. Tap kakaw gok, Siyriya yisik yokniŋg mey, am sua ginuk Taya.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Taya sua giy, am biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip piyow niŋiy, kiy yip wiyk nokom bap mindonuk. Pen Gor Kawnan ak biynimb kun gok kuyip gos ñek, Pol nup aŋgyak, “Jerusalem amniŋg gispan ak ma amnimin aŋgyak.”
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Pen siyip ak tap kakaw yisik yokdey, amjipun aŋgon, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak kun gok, biyn ñapan kiyk gok maŋgiysek, chinup dam ñiŋg gol ak yokey, kiy yip koŋgim yimiy, Gor nup aŋgniŋnuk. Pen chin penpen ñin piksakiy,
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 am siyip ak dinukniŋ, kiyk andkind korip amniyak.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Pen chin siyip diy Taya kirgiy, am sua ginuk: Tolemeys. Sua giy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip aŋgnuk, “Nimb mindpim aŋgnuk.” Kun aŋgiy, ñin bap kiy yip kun ak mindonuk.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Minek ak kuyip kirgiy, am Siysariya amjakiy, Piyliyp korip ak amninuk. Nuk bi yipenjiliys bap. Nup mey, nind Jerusalem mindek, bi onep kaŋgol ak yip aŋgayeyak, keñmaŋgiy bilok ñiyiŋgipay.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Pen bi Piyliyp kun ak, panuk onep tiŋgawip ak Gor minim aŋgyiŋgipay. Pañ kun gok kiyk bi ma diyak.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 — ausente —
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 — ausente —
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Kun aŋgek, chin maŋgiysek minim kun ak niŋiy, Pol nup aŋgnuk, “Jerusalem ma amnimin aŋgnuk.”
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Aŋgonuk, nuk pen aŋgak, “Yip yenen simb niŋiy siy aŋgem, yip simb gisap. Yand Jerusalem amiy, Jiysis minim ak aŋgniŋgayn. Yip kalambis ayniŋgambay akaŋ, pik ayniŋgambay ak, ma piriksipiyn. Monmon am aŋgniŋgayn aŋgak.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Pen chin Pol nup kun giy aŋg mer niŋiy aŋgnuk, “Bapiy Gor key niŋimb rek giniŋgamb aŋgnuk.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 — ausente —
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 — ausente —
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok maŋgiysek, chinup niŋey tep gak.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Minek minim aŋgniŋg; biyomb Jiysis biynimb nuk gok kuyip kond mindyiŋgip Jemis nup niŋniŋg amiy niŋnuk: nuk bi woŋg jimñiy gep gunap yip, ap nan-giy mindeyak.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pen chin amjakiy, Pol kuyip, nimb mindpim aŋgak. Pol pen, Gor nup kond mindakniŋ, Jiwda biynimb mer miñmon okok taŋgiy, tap yerip yerip gak ak, biyomb kun gok kuyip kesim diñak.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Kiyk minim kun ak niŋiy, Gor nup tep aŋgiy, Pol nup aŋgyak, “Mam. Nand niŋban: Jiwda biynimb tawsin kuŋaynep, Jiysis nup gosimb niŋbay ak pen, kilis timey giy apay, ‘Chin Jiwda gok, Jiwda biynimb giyiŋgipay ar ak nep ginjun apay.’
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Kun gipay rek, Jiwda biynimb okok nimb gunap, Jerusalem biy apiy, niŋrep ma giy apay, ‘Pol nuk, Gor minim Mosis wosrey aŋgiy tikak ak kirgiy, chin Jiwda gipun gipun ar ak kirgiy, Jiwda biynimb miñmon paryomb okok mindpay gok kuyip aŋgip, “Ñi nimb gok kumbak ma tiknimimb aŋgip” apay.’
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 “Kiyk minim niŋrep ma giy, nip apay kun ak, chin yerginjun? Nand Jerusalem biy opan rek, biynimb kun gok nip niŋiy, minim yomb aŋgniŋgambay.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 — ausente —
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 — ausente —
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Pen biynimb Jiwda mer Jiysis nup gosimb niŋbay gok kuyip, minj tikyokiy aŋgnuk:
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Kun aŋgeyak, Pol minim kuyip ak diy; minek, bi omiŋal omiŋal tap simboŋg ñiniŋg giyak kun gok yip, ñiŋg pik tep giy; Gor aŋgniŋep korip ak amniyak. Amiy, Pol bi mindeyak gok kuyip aŋgak, “Chin ñin onep kaŋgol ak mindiy, ñin ar ak, Gor nup tap ñiŋemb gunap keykey dand apiy, nup simboŋg ñiniŋgambun aŋgak.”
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 — ausente —
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 — ausente —
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Kiyk minim aŋgyak kun ak, gos nep niŋiy aŋgyak. Pol yikop Tropiymas yip, Gor aŋgniŋep korip maŋ okok taŋgek niŋiy mey aŋgyak, “Pol binak Tropiymas miñmon Yipiyses nimb ak yip, Gor aŋgniŋep korip miŋgan ak amimb aŋgyak.”
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Kun aŋgey, minim kun ak biynimb okok maŋgiysek niŋiy, ap Pol nup di mis biyaŋ yokiy, kinjeŋ ak giñiyak.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 — ausente —
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 — ausente —
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Amiybi yomb kun ak apiy, Pol nup chichiy diy, binuk gok kuyip aŋgak “Nup sen omiŋal ayñinimimb aŋgak.”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Aŋgek, kiyk minim keykey aŋgey, kilpul yomb yimb gak. Kun gek amiybi yomb ak, binuk gok kuyip aŋgek, Pol nup dand korip yomb kiyk ak amniŋg;
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 dand korip kinjeŋrumb gol siŋak amjakyakniŋ, biynimb kuŋaynep kisen giy, Pol nup timey giniŋg nep giyak. Kun giyak rek, amiybi gok nup di wanjrem ar ak ay, dand amniyak.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Pen biynimb kun gok, Pol nup aŋgyak, “Nup pisnep pikayim! Nup pisnep pikayim aŋgyak.”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Kun aŋgyak ak pen; amiybi gok Pol nup dand korip miŋgan biyaŋ amniŋg giyakniŋ, nuk Griyk minim aŋgiy, amiybi yomb yimb anup aŋgak, “Yand minim nip bap aŋgnim akaŋ?” Aŋgek, amiybi yomb yimb ak aŋgak, “Nand Griyk minim niŋban sek?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Yand aŋgniŋbiyn-eŋ, nand mey, bi Yijip nimb; bi penpen gipay kuŋay yimb diy, dam miñmon nep okok, weygey mindeyak bi anep aŋgniŋbiyn. Pen nand Griyk minim ak aspan aŋgak.”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Aŋgek, Pol aŋgak, “Yand bi Jiwda bap. Yip tikyak, miñmon yomb Tasas Siyliysiya propens. Pen yip yaw aŋgenimin, yand biynimb guniy kuyip minim aŋgnim aŋgak.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Aŋgek, amiybi yomb yimb ak, yaw kun ginimin aŋgek, Pol korip ak yirar rek giy tawind tapay ar ak taw mindiy, ñin dand aranek, biynimb gok minim ma aŋgyakniŋ; nuk Hiybriw minim aŋgiy kuyip minim aŋgñak.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.