Atos 19
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI
1 Apolas miñmon Koriyn mindakniŋ, Pol miñmon dum bap paŋind amiy, miñmon Yipiyses amjakiy, biynimb Jiysis nup minim niŋun aŋgyak gunap mindeyak.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Kuyip niŋiy aŋgak, “Nimb Jiysis nup gosimb niŋbik ñin ak, Gor Kawnan kunep dipik?”
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Aŋgeyak, Pol kuyip aŋgak, “Pen nimb yenen ñiŋg pik pik?”
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Kun aŋgeyak aŋgak, “Jon biynimb gok aŋgek ñiŋg pikyiŋgipay ak; tap siy tap timey gipun ak, yenen kun gipun aŋgiy niŋey mey, kuyip ñiŋg pikñiyiŋgip. Pen kuyip aŋgyiŋgip, ‘Biyomb kisen winiŋgamb ak apek, nup gosimb niŋnimimb aŋgyiŋgip.’ Bi kisen winiŋgamb aŋgak kun ak, Jiysis nep aŋgak.”
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Pol kun aŋgek, Jiysis biynimb nuk yimb mindenjun aŋgiy, tip ak ñiŋg pikyak.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Pol kuyip diniŋek, Gor Kawnan nuk ak kuyip yokek, minim yimb keykey aŋgiy, day Gor minim tep ak aŋgñiyak.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Bi anep wimiŋgan ak rek kun giyak.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Pol takin omiŋal nokom, biynimb Jiwda nan-gep korip wiyak gok yip, Gor biynimb diy kond mindeniŋgamb minim ak aŋg amiy apiy gi mindyiŋgip.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Pen biynimb gunap, minim tep ak ma yimb diy, biynimb mindeyak namb ak aŋgyak, “Kinjeŋ tep amemb apay minim kun ak minim rek ma ayip aŋgyak.” Kun aŋgeyak, Pol biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip nep dand Tayrenas sikul korip yomb ak amiy, kuyip minim aŋgñi mindyiŋgip.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Kun giy aŋgñi mindek, simiy omiŋal yinek mey, Jiwda biynimb gok diy, Griyk biynimb gok diy, miñmon yomb Esiya mindeyak rek maŋgiysek, Jiysis nup minim ak, kun kun giy apay aŋgiy niŋyak.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Gor, Pol yip mindakniŋ, nuk tap mageprek key yimb gunap giyiŋgip.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Biynimb gok tap gek, Pol aŋgsiyip chech band nup gok dam, mumbwak ar kiyk gok ay, jak amyiŋgipay. Kichekiy tap gok ambaŋ ayiŋgip gok kunep mis amyiŋgipay.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Jiwda bi kunj tap gok giyiŋg, kichekiy tap gok aŋgyokpun aŋgiy giraŋgyiŋgipay gok, Pol gak rek niŋiy chin kunep gun aŋgiy, kichekiy gok kuyip aŋgyak, “Jiysis Biyomb Pol per aŋgniŋimb ak mindip rek, mis amnoŋ aŋgyak.”
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 — ausente —
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 — ausente —
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 — ausente —
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Pen minim kun ak, Jiwda biynimb, Griyk biynimb, miñmon Yipiyses mindeyak gok maŋgiysek niŋiy pirikiy, Jiysis yimb nup ak tapin nep dand aranyak.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Jiysis biynimb nuk mindeyak gok, gunap ap nan-giy, kunj tap yerip timey giyak gok, miseŋ aŋgyak.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Kunj tap gok giy, buk tik ayiŋgipay gok, biynimb niŋmindyakniŋ, mon pik daŋgiyey yinak. Buk tap kun gok, maniy tawep namb ak ñin paŋgey, piyptiy tawsin (50,000) rek amnak.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Pen miñmon Yipiyses kun geyak, Biyomb minim nuk ak yomb yimb gak.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Pen kun giy, kisen Gor Kawnan ak Pol nup gos ñek aŋgak, “Yand Masedoniya amiy, Akaya amiy, Jerusalem amniŋgayn. Amiy, miñmon Rom kunep amniŋgayn aŋgak.”
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Kun aŋgiy, bi nup kond minderik, Timotiy yip, Yirastas yip kuyip aŋgyokek, miñmon Masedoniya amerik; nuk miñmon Yipiyses takiy ñin kaw bap mindek.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Ñin namb kun ak, Yipiyses biynimb yikop gunap, Jiysis nep mey; Gor yip jimñiy mindep kinjeŋram ak mindip aŋgeyak, kiy yip penpen giniŋg rek giyak.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Bi bap, yimb nuk Demetriyas ak, bi gunap yip, tap gol rek ak diy, tap yesek aŋgniŋyiŋgipay korip achimb kilrimey gunap gayey, biynimb gunap ap taw dam ay, biyn yomb chin Atemis nup aŋgniŋep korip ak aŋgiy, aŋgniŋyiŋgipay. Bi kun gok woŋg kun ak giy, maniy yomb yimb diyiŋgipay rek,
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Demetriyas nuk bi nup woŋg giyak gok sek, bi woŋg kiyk giyiŋgipay kun ak rek giyak gok sek aŋgek, ap nan-geyak aŋgak, “Nimb niŋbim; chin woŋg nokom kun biy giy mey, maniy yomb yimb dipun.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Pen Pol apiy, biynimb gok kuyip yesek aŋgiy aŋgip, ‘Ñin maŋgiy diy tap gipay gok, tap aŋgniŋep mer aŋgip.’ Kun aŋgamb, Yipiyses biynimb gok diy, Esiya propens biynimb okok diy maŋgiysek niŋsipay.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Pol minim nuk ak aŋgek, tap gon tawyiŋgipay ak, miñiy ma tawpay. Pen ar kun anep ma aspiyn; biyn yomb chin Atemis nup aŋgniŋbun ak kirgiy, korip yomb nup aŋgniŋbay ak kirgiy gispay aŋgiy aspiyn. Biynimb akniy nep nup ma kirpay, biynimb okok kunep nup kirginiŋg gispay aŋgak.”
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 — ausente —
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 — ausente —
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Pol pen, biynimb ap nan-giy, minim aŋgeyak namb ak amniyn aŋgek, bi Jiysis nup gosimb niŋyak gok nup mer aŋgyak.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Gapman biyomb gunap, Pol nup buŋgiy kiyk ak mey, nup minim yokiy aŋgyak, “Biynimb ap nan-giy, minim aspay namb ak ma amnimin aŋgyak.”
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Pen biynimb kuŋaynep ap nan-giy, minim yomb aŋgiy, minim keykey yimb nep aŋgyak. Kiyk minim kiñiŋ niŋiy aspun ak aŋgiy ma niŋyak; monmon nep aŋgyak.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Bi Jiwda gunap, bi chin Aleksanda, kuyip aŋgrep giniŋgamb aŋgiy, nup biynimb namb ak yokeyak, nuk kuyip ñin tuŋg milich giy, minim aŋgniŋg gakniŋ,
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 kiyk niŋyak; nuk Jiwda nimb ak mey, meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Atemis nep mey, biyn yomb chin aŋgiy,” tapin nep aŋg mindeyak.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Kun giy aŋg mindey mindey; bi ñiwkil tikep yomb kiyk ak tikjakiy kuyip aŋgak, “Kapkap mindem aŋgak.” Kun aŋgek, kapkap mindyakniŋ aŋgak, “Yipiyses biynimb. Miñmon chin biy, biyn yomb Atemis kamb nuk gap rek, semb biyoŋ nimb jiw owak ak diy, korip gayrep giy aŋgniŋbun ak; an ma niŋimb aŋgiy, kilpul yomb ak aspim?
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Minim kun ak, biynimb maŋgiysek niŋbay nen: kirgim.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 “Pen bi dand opim omiŋal biy, biyn yomb Atemis nup aŋgniŋbun ak, nup ma aŋgjiwiy, korip nup aŋgniŋbun tap gunap siy ma dipiyr ak pen; kuyip dand opim.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Kun ak Demetriyas akaŋ, binuk gunap minim mindek kor giniŋg, biyomb gok mindpay ak mey, kor giniŋgiy.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Pen minim miker gunap mindonimuŋ, ap nan-gipun ñin ak nep aŋgnimimb.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Chin miñiy ap nan-giy kilpul aspun ak, minim kiñiŋ bap mindek ma aspun. Gapman biyomb yimb bap, yenen ap nan-giy minim aspim aŋgek, pen minim bap aŋgjun rek ma ayip aŋgak.”
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Nuk kun aŋgiy, kuyip aŋgyokek, keykey amniyak.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.