Atos 17
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 Kiymiŋay miñmon Piyliypay kirgiy, am am miñmon Ambiypoliys amjakrik. Ambiypoliys nimb am am, miñmon Apoloniya amjakrik. Pen Apoloniya nimb am am miñmon Tesalonayka amjakiy niŋrik; Jiwda nan-gep korip bap mindek.
1 Passaram por Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga de judeus.
2 Niŋiy, Pol per giyiŋgip, Jiwda lotiw ñin omiŋal nokom, biynimb gok yip nan-gep korip miŋgan ak amiy, Gor minim nind aŋgiy tikyak ak, aŋg amiy apiy giyak.
2 Paulo dirigiu-se a eles, segundo o seu costume, e por três sábados disputou com eles.
3 Kun giy aŋg amiy apiy giyiŋg, kuyip Jiysis minim tep ak aŋgñirep giyiŋg aŋgak, “Bi Krays winiŋgamb aŋgiy kond mindpim ak, nuk apiy, chinup nen aŋgiy, yiwur dak. Bi Kiyŋ yomb key yimb kond mindyiŋgipun ak mey, bi Jiysis nimbip kesim dispiyn ak nep. Baybol buk ak nup nind aŋgiy tikyak rek, kumiy tip ak tikjakak aŋgak.”
3 Explicava e demonstrava, à base das Escrituras, que era necessário que Cristo padecesse e ressurgisse dos mortos. E este Cristo é Jesus que eu vos anuncio.
4 Kun aŋgek, gunap niŋind aŋgip aŋgiy, Pol yip, Salas yip kind ak amniyak. Griyk biynimb Gor nup aŋgniŋyiŋgipay gunap; biyn yimb sek gunap kunep, Pol yip, Salas yip aŋgrik minim ak diyak.
4 Alguns deles creram e associaram-se a Paulo e Silas, como também uma grande multidão de prosélitos gentios, e não poucas mulheres de destaque.
5 Deyak, Jiwda bi gok niŋey miluk yapek, bi timey yikop mindeyak gunap dey, kiyk pen am biynimb kuŋaynep dand apey, kilpul yomb aŋgyak. Pen Pol yip, Salas yip kuyip piyow niŋiy, biynimb guniy kuyip ñon, pikyaŋ aŋgiy, am Jeson korip ak piŋiy kus kus giy, piyow mer niŋyak.
5 Os judeus, tomados de inveja, ajuntaram alguns homens da plebe e com esta gente amotinaram a cidade. Assaltaram a casa de Jasão, procurando-os para os entregar ao povo.
6 Piyow mer niŋiy, Jeson nup diy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gunap sek diy, dand gapman biyomb mindeyak ak amiy, kor giyak. Kor giy aŋgyak, “Bi miñmon okok maŋgiysek taŋgiy minim aŋgñiyakniŋ, kilpul yomb apay gok, miñiy ap mindpay miñmon chin biy.
6 Mas como não os achassem, arrastaram Jasão e alguns irmãos à presença dos magistrados, clamando: Estes homens amotinam todo o mundo. Estão agora aqui! E Jasão os acolheu!
7 Kiyk gapman biyomb chinup Siysa nup kirgiy, Biyomb kiyk Jiysis nup nep dipay. Pen bi Jeson biy, bi kun gok kuyip dam korip nuk ak ayip ak mey, nup dand aswun aŋgyak.”
7 Todos eles contrariam os decretos de César, proclamando outro rei: Jesus.
8 Kun aŋgeyak, biynimb kuŋay ap mindeyak gok sek, gapman biyomb gok sek niŋiy, gos kuŋay niŋyak.
8 Assim excitavam o povo e os magistrados.
9 Gos kuŋay niŋiy, Jeson nup maniy gunap diy, biynimb nup sek dand wiyak gok maniy gunap diy aŋgyak, “Kisen minim kun ak tip aŋgñeniŋgambim, maniy nimbip kun biy pisnep diniŋgambun aŋgyak.” Kun aŋgiy, kuyip aŋg mis yokyak.
9 E só depois de receberem uma caução de Jasão e dos outros é que os deixaram ir.
10 Kisyim owakniŋ, mam Tesalonayka nimb gok, Pol yip, Salas yip kuyip aŋgyokey, miñmon Beriya amnirik. Amiy, Jiwda nan-gep korip miŋgan ak amiy, biynimb gok kuyip minim aŋgñirik.
10 Logo que se fez noite, os irmãos enviaram Paulo e Silas para Beréia. Quando ali chegaram, entraram na sinagoga dos judeus.
11 Jiwda biynimb kun gok, Jiwda biynimb Tesalonayka mindeyak gok rek mer; kiyk mindrep giyak ak mey; minim kuyipmiŋay ak niŋey tep gakniŋ, niŋind apiyr akaŋ aŋgiy, Baybol buk ak minek minek riytiym gi niŋiy mey,
11 Estes eram mais nobres do que os de Tessalônica e receberam a palavra com ansioso desejo, indagando todos os dias, nas Escrituras, se essas coisas eram de fato assim.
12 — ausente —
12 Muitos deles creram, como também muitas mulheres gregas da aristocracia, e não poucos homens.
13 — ausente —
13 Mas os judeus de Tessalônica, sabendo que também em Beréia tinha sido pregada por Paulo a palavra de Deus, foram para lá agitar e sublevar o povo.
14 Kun ak niŋiy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, Timotiy yip, Salas yip kuyipmiŋay miñmon Beriya kun ak kirgiy, Pol nup dam miñmon nambiys gol okok yokyak.
14 Então os irmãos fizeram que Paulo se retirasse e fosse até o mar, ao passo que Silas e Timóteo ficaram ali.
15 Pen bi gunap Pol nup dam miñmon Atens yokiy, andkind amniyakniŋ, Pol kuyip aŋgak, “Timotiy yip, Salas yip kuyip aŋgyokem, kasek winimiyr aŋgak.”
15 Os que conduziam Paulo levaram-no até Atenas. De lá voltaram e transmitiram para Silas e Timóteo a ordem de que fossem ter com ele o mais cedo possível.
16 Nuk kun aŋgiy, kuyipmiŋay miñmon Atens kun ak kond mindyiŋg niŋak; biynimb kun gok, gor yesek kiyk aŋgniŋyiŋgipay gok, kuŋay yimb nep mindek. Niŋek, simbwur nup ak timey yimb gek,
16 Enquanto Paulo os esperava em Atenas, à vista da cidade entregue à idolatria, o seu coração enchia-se de amargura.
17 lotiw ñin gok Jiwda nan-gep korip ak amiy, bi Jiwda nimb gunap, bi yikop Gor nup aŋgniŋyiŋgipay gunap yip minim aŋg amiy apiy giyiŋgipay. Pen ñin yikop gunap kunep, ap biynimb nan-giyiŋgipay tip ak nan-giy, kiy yip minim aŋg amiy apiy gi mindyiŋgipay.
17 Disputava na sinagoga com os judeus e prosélitos, e todos os dias, na praça, com os que ali se encontravam.
18 Miñmon kun okok, biynimb gos ar keykey niŋyak gok, yimb keykey aŋgiy, gunap Epkiwriyan biynimb aŋgyak, gunap Stoyik biynimb aŋgyak. Minek bap, Pol biynimb kun gok yip minim aŋg amiy apiy giy, Jiysis kumiy tikjakak minim ak aŋgek, bi tiysa kiyk gok sek niŋiy; gunap aŋgyak, “Bi minim monmon aŋgip biy, minim kun ak yerip asap?” Pen gunap aŋgyak, “Biynimb par okok aŋgniŋbay tap gok asap aŋgyak.”
18 Alguns filósofos epicureus e estóicos conversaram com ele. Diziam uns: Que quer dizer esse tagarela? Outros: Parece que é pregador de novos deuses. Pois lhes anunciava Jesus e a Ressurreição.
19 — ausente —
19 Tomaram-no consigo e levaram-no ao Areópago, e lhe perguntaram: Podemos saber que nova doutrina é essa que pregas?
20 — ausente —
20 Pois o que nos trazes aos ouvidos nos parece muito estranho. Queremos saber o que vem a ser isso.
21 Pen biynimb miñmon Atens nimb gok sek, biynimb okok nimb ap Atens mindeyak gok sek minim kisenimb gunap niŋiy, aŋg mindonjun aŋgiy gos anep niŋyiŋgipay.
21 Ora {como se sabe}, todos os atenienses e os forasteiros que ali se fixaram não se ocupavam de outra coisa senão a de dizer ou de ouvir as últimas novidades.
22 Pen Pol kanjsol mindeyak namb ak tikjakiy aŋgak, “Nimb Atens biynimb. Yand nimbip niŋbiyn. Nimb kilis yimb giy, tap gunap aŋgniŋun aŋgiy, gos ak niŋbim.
22 Paulo, em pé no meio do Areópago, disse: Homens de Atenas, em tudo vos vejo muitíssimo religiosos.
23 Yand akniy taŋgiy niŋbiyn; nimb kamb bind keykey giy, tap keykey aŋgniŋbim rek, yimb ak ar kun ak tikpik. Kamb bind bap gaypik ak, yimb ak tikiy apik, ‘Bi ma niŋbun ak: kamb bind nup biy apik.’ Minim ma niŋbun aŋgiy tikpik kun ak, nimbip miñiy kiñiŋ ak aŋgniŋg gispiyn.
23 Percorrendo a cidade e considerando os monumentos do vosso culto, encontrei também um altar com esta inscrição: A um Deus desconhecido. O que adorais sem o conhecer, eu vo-lo anuncio!
24 “Gor mankumb biy gay, tap okok maŋgiysek gay gak ak, nuk biyomb yimb. Semb biyoŋ sek, man biy sek kond mindip. Biynimb gok korip akaŋ, tap gunap gayey, nuk ap tap gayniŋgambay namb kun okok mindonimuŋ rek ma ayip.
24 O Deus, que fez o mundo e tudo o que nele há, é o Senhor do céu e da terra, e não habita em templos feitos por mãos humanas.
25 Nuk chinup gay, añiŋ band ak yokek, añiŋ ayiŋg mindpun. Tap chin okok maŋgiysek, nuk nep gayak. Nuk Bi kalrimey kun ak, chin tap tep bap giy, nup ñinjun rek ma ayip.
25 Nem é servido por mãos de homens, como se necessitasse de alguma coisa, porque é ele quem dá a todos a vida, a respiração e todas as coisas.
26 Nuk Andam nup nep gayek, Andam nuk pen tik dand amiy apiy gek mey, biynimb keykey okok maŋgiysek mindpun. Gor nuk nep gek mey, biynimb gunap miñmon bap mindiy, mind dand amiy, kisen nuk key aŋgak ñin ak apek, biynimb okok nimb gunap ap tip kun ak dipay.
26 Ele fez nascer de um só homem todo o gênero humano, para que habitasse sobre toda a face da terra. Fixou aos povos os tempos e os limites da sua habitação.
27 “Gor gek, ñin gunap kosyam mindpun ak, yip gosimb niŋyaŋ aŋgiy gip. Nup gosimb niŋniŋg, nuk par okok ma mindip; chin yip mindip.
27 Tudo isso para que procurem a Deus e se esforcem por encontrá-lo como que às apalpadelas, pois na verdade ele não está longe de cada um de nós.
28 Ñin ar nuk ak mey, chin mindpun. Pen bi minim kil tikep nimb key gunap, Gor nup Bapiy chin aŋgyak ak, niŋind aŋgyak.
28 Porque é nele que temos a vida, o movimento e o ser, como até alguns dos vossos poetas disseram: Nós somos também de sua raça...
29 Pen biynimb gok yenen gol, kamb, tap gok diy, gos kiyk key niŋiy, tap gunap gay aŋgniŋbay.
29 Se, pois, somos da raça de Deus, não devemos pensar que a divindade é semelhante ao ouro, à prata ou à pedra lavrada por arte e gênio dos homens.
30 Wosrey Gor minim nup ak ma niŋyiŋgipay rek, kuyip minim gunap kuŋay ma aŋgak. Pen miñiy biynimb miñmon okok maŋgiysek kuyip aŋgip, ‘Tap gunap aŋgniŋbim ak kirgiy, tap yerip yerip timey gipim ak kirgiy, yip nep gosimb niŋnimimb aŋgip.’
30 Deus, porém, não levando em conta os tempos da ignorância, convida agora a todos os homens de todos os lugares a se arrependerem.
31 Aŋgip kun ak niŋrep yimb ginjun. Kisen nuk key niŋimb ñin bap apek, binuk yipund giy nep gip ak yokek apiy, biynimb maŋgiysek kor giy, bilokniŋgamb. Chin niŋbun: binuk chinup kor yomb giniŋgamb kun ak, Gor gek kumiy tip ak tikjakak aŋgak.”
31 Porquanto fixou o dia em que há de julgar o mundo com justiça, pelo ministério de um homem que para isso destinou. Para todos deu como garantia disso o fato de tê-lo ressuscitado dentre os mortos.
32 Pol minim kun ak kun giy aŋgek, biynimb mindeyak gok niŋyiŋg, gunap sik aŋgyak; gunap aŋgyak, “Ñin gunap minim kun ak tip aŋgenimin, chin niŋjun aŋgyak.”
32 Quando o ouviram falar de ressurreição dos mortos, uns zombavam e outros diziam: A respeito disso te ouviremos outra vez.
33 Kun aŋgyakniŋ, Pol kuyip kiriŋg amnak.
33 Assim saiu Paulo do meio deles.
34 Pen miñmon Atens kun ak, biyn bi gunap, minim nup ak kindik giy, Jiysis nup gosimb niŋyak. Biyn bi kun gok mey, bi bap yimb nup ak Dayoniysiyas. Nuk biyomb kanjsol kiyk kun ak nimb bap. Biyn bap yimb nuk Damariys. Pen biynimb bi yikop gunap sek Jiysis nup gosimb niŋyak.
34 Todavia, alguns homens aderiram a ele e creram: entre eles, Dionísio, o areopagita, e uma mulher chamada Dâmaris; e com eles ainda outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.