Atos 17

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kiymiŋay miñmon Piyliypay kirgiy, am am miñmon Ambiypoliys amjakrik. Ambiypoliys nimb am am, miñmon Apoloniya amjakrik. Pen Apoloniya nimb am am miñmon Tesalonayka amjakiy niŋrik; Jiwda nan-gep korip bap mindek.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Niŋiy, Pol per giyiŋgip, Jiwda lotiw ñin omiŋal nokom, biynimb gok yip nan-gep korip miŋgan ak amiy, Gor minim nind aŋgiy tikyak ak, aŋg amiy apiy giyak.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Kun giy aŋg amiy apiy giyiŋg, kuyip Jiysis minim tep ak aŋgñirep giyiŋg aŋgak, “Bi Krays winiŋgamb aŋgiy kond mindpim ak, nuk apiy, chinup nen aŋgiy, yiwur dak. Bi Kiyŋ yomb key yimb kond mindyiŋgipun ak mey, bi Jiysis nimbip kesim dispiyn ak nep. Baybol buk ak nup nind aŋgiy tikyak rek, kumiy tip ak tikjakak aŋgak.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Kun aŋgek, gunap niŋind aŋgip aŋgiy, Pol yip, Salas yip kind ak amniyak. Griyk biynimb Gor nup aŋgniŋyiŋgipay gunap; biyn yimb sek gunap kunep, Pol yip, Salas yip aŋgrik minim ak diyak.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Deyak, Jiwda bi gok niŋey miluk yapek, bi timey yikop mindeyak gunap dey, kiyk pen am biynimb kuŋaynep dand apey, kilpul yomb aŋgyak. Pen Pol yip, Salas yip kuyip piyow niŋiy, biynimb guniy kuyip ñon, pikyaŋ aŋgiy, am Jeson korip ak piŋiy kus kus giy, piyow mer niŋyak.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Piyow mer niŋiy, Jeson nup diy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gunap sek diy, dand gapman biyomb mindeyak ak amiy, kor giyak. Kor giy aŋgyak, “Bi miñmon okok maŋgiysek taŋgiy minim aŋgñiyakniŋ, kilpul yomb apay gok, miñiy ap mindpay miñmon chin biy.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Kiyk gapman biyomb chinup Siysa nup kirgiy, Biyomb kiyk Jiysis nup nep dipay. Pen bi Jeson biy, bi kun gok kuyip dam korip nuk ak ayip ak mey, nup dand aswun aŋgyak.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Kun aŋgeyak, biynimb kuŋay ap mindeyak gok sek, gapman biyomb gok sek niŋiy, gos kuŋay niŋyak.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Gos kuŋay niŋiy, Jeson nup maniy gunap diy, biynimb nup sek dand wiyak gok maniy gunap diy aŋgyak, “Kisen minim kun ak tip aŋgñeniŋgambim, maniy nimbip kun biy pisnep diniŋgambun aŋgyak.” Kun aŋgiy, kuyip aŋg mis yokyak.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Kisyim owakniŋ, mam Tesalonayka nimb gok, Pol yip, Salas yip kuyip aŋgyokey, miñmon Beriya amnirik. Amiy, Jiwda nan-gep korip miŋgan ak amiy, biynimb gok kuyip minim aŋgñirik.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Jiwda biynimb kun gok, Jiwda biynimb Tesalonayka mindeyak gok rek mer; kiyk mindrep giyak ak mey; minim kuyipmiŋay ak niŋey tep gakniŋ, niŋind apiyr akaŋ aŋgiy, Baybol buk ak minek minek riytiym gi niŋiy mey,
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 — ausente —
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 — ausente —
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Kun ak niŋiy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, Timotiy yip, Salas yip kuyipmiŋay miñmon Beriya kun ak kirgiy, Pol nup dam miñmon nambiys gol okok yokyak.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pen bi gunap Pol nup dam miñmon Atens yokiy, andkind amniyakniŋ, Pol kuyip aŋgak, “Timotiy yip, Salas yip kuyip aŋgyokem, kasek winimiyr aŋgak.”
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Nuk kun aŋgiy, kuyipmiŋay miñmon Atens kun ak kond mindyiŋg niŋak; biynimb kun gok, gor yesek kiyk aŋgniŋyiŋgipay gok, kuŋay yimb nep mindek. Niŋek, simbwur nup ak timey yimb gek,
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 lotiw ñin gok Jiwda nan-gep korip ak amiy, bi Jiwda nimb gunap, bi yikop Gor nup aŋgniŋyiŋgipay gunap yip minim aŋg amiy apiy giyiŋgipay. Pen ñin yikop gunap kunep, ap biynimb nan-giyiŋgipay tip ak nan-giy, kiy yip minim aŋg amiy apiy gi mindyiŋgipay.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Miñmon kun okok, biynimb gos ar keykey niŋyak gok, yimb keykey aŋgiy, gunap Epkiwriyan biynimb aŋgyak, gunap Stoyik biynimb aŋgyak. Minek bap, Pol biynimb kun gok yip minim aŋg amiy apiy giy, Jiysis kumiy tikjakak minim ak aŋgek, bi tiysa kiyk gok sek niŋiy; gunap aŋgyak, “Bi minim monmon aŋgip biy, minim kun ak yerip asap?” Pen gunap aŋgyak, “Biynimb par okok aŋgniŋbay tap gok asap aŋgyak.”
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 — ausente —
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 — ausente —
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Pen biynimb miñmon Atens nimb gok sek, biynimb okok nimb ap Atens mindeyak gok sek minim kisenimb gunap niŋiy, aŋg mindonjun aŋgiy gos anep niŋyiŋgipay.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Pen Pol kanjsol mindeyak namb ak tikjakiy aŋgak, “Nimb Atens biynimb. Yand nimbip niŋbiyn. Nimb kilis yimb giy, tap gunap aŋgniŋun aŋgiy, gos ak niŋbim.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Yand akniy taŋgiy niŋbiyn; nimb kamb bind keykey giy, tap keykey aŋgniŋbim rek, yimb ak ar kun ak tikpik. Kamb bind bap gaypik ak, yimb ak tikiy apik, ‘Bi ma niŋbun ak: kamb bind nup biy apik.’ Minim ma niŋbun aŋgiy tikpik kun ak, nimbip miñiy kiñiŋ ak aŋgniŋg gispiyn.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 “Gor mankumb biy gay, tap okok maŋgiysek gay gak ak, nuk biyomb yimb. Semb biyoŋ sek, man biy sek kond mindip. Biynimb gok korip akaŋ, tap gunap gayey, nuk ap tap gayniŋgambay namb kun okok mindonimuŋ rek ma ayip.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Nuk chinup gay, añiŋ band ak yokek, añiŋ ayiŋg mindpun. Tap chin okok maŋgiysek, nuk nep gayak. Nuk Bi kalrimey kun ak, chin tap tep bap giy, nup ñinjun rek ma ayip.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Nuk Andam nup nep gayek, Andam nuk pen tik dand amiy apiy gek mey, biynimb keykey okok maŋgiysek mindpun. Gor nuk nep gek mey, biynimb gunap miñmon bap mindiy, mind dand amiy, kisen nuk key aŋgak ñin ak apek, biynimb okok nimb gunap ap tip kun ak dipay.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 “Gor gek, ñin gunap kosyam mindpun ak, yip gosimb niŋyaŋ aŋgiy gip. Nup gosimb niŋniŋg, nuk par okok ma mindip; chin yip mindip.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Ñin ar nuk ak mey, chin mindpun. Pen bi minim kil tikep nimb key gunap, Gor nup Bapiy chin aŋgyak ak, niŋind aŋgyak.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Pen biynimb gok yenen gol, kamb, tap gok diy, gos kiyk key niŋiy, tap gunap gay aŋgniŋbay.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Wosrey Gor minim nup ak ma niŋyiŋgipay rek, kuyip minim gunap kuŋay ma aŋgak. Pen miñiy biynimb miñmon okok maŋgiysek kuyip aŋgip, ‘Tap gunap aŋgniŋbim ak kirgiy, tap yerip yerip timey gipim ak kirgiy, yip nep gosimb niŋnimimb aŋgip.’
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Aŋgip kun ak niŋrep yimb ginjun. Kisen nuk key niŋimb ñin bap apek, binuk yipund giy nep gip ak yokek apiy, biynimb maŋgiysek kor giy, bilokniŋgamb. Chin niŋbun: binuk chinup kor yomb giniŋgamb kun ak, Gor gek kumiy tip ak tikjakak aŋgak.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Pol minim kun ak kun giy aŋgek, biynimb mindeyak gok niŋyiŋg, gunap sik aŋgyak; gunap aŋgyak, “Ñin gunap minim kun ak tip aŋgenimin, chin niŋjun aŋgyak.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Kun aŋgyakniŋ, Pol kuyip kiriŋg amnak.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Pen miñmon Atens kun ak, biyn bi gunap, minim nup ak kindik giy, Jiysis nup gosimb niŋyak. Biyn bi kun gok mey, bi bap yimb nup ak Dayoniysiyas. Nuk biyomb kanjsol kiyk kun ak nimb bap. Biyn bap yimb nuk Damariys. Pen biynimb bi yikop gunap sek Jiysis nup gosimb niŋyak.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.