Atos 16
Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs VC
1 — ausente —
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 — ausente —
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 Pol pen, Timotiy nup niŋek tep gek, nund yip Jiysis minim ak aŋgñi taŋgor aŋgiy niŋak ak pen; Jiwda biynimb gok, nop Griyk nimb ak ñinuk kumbak ma tikip rek, minim nup ma niŋjun aŋgniŋgiy rek ayek niŋiy, Timotiy nup dand amek kumbak tikyak.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Tikiy kisen mey, Pol, Salas, Timotiy kiykyakam, dawin yomb okok taŋgyiŋg, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip aŋgyak, “Bi Jiysis minim dand amemb gok sek, Jerusalem Jiysis biynimb nuk gok kuyip kond mindpay bi gok sek apay, ‘Mosis Jiwda asik mosik minim aŋgak ak maŋgiysek mer; kaw bap nep dinimimb apay aŋgiy kuyip aŋgrep giyak.’”
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 Aŋgrep geyak mey, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, mindrep geyak, biynimb yikop gok kunep tep gek, minek minek gunap sek Jiysis nup gosimb niŋyak.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 — ausente —
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 — ausente —
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Kun aŋgek, miñmon Biytiyniya ma amniyak; Miysiya kirgiy, miñmon Trowas amniyak.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 Amiy, kisyimnamb biyaŋ Pol day niŋak; bi Masedoniya propens nimb bap tikjakiy, nup suk aŋgyiŋg aŋgak, “Chinup simb niŋiy, ñiŋg tikiy, pis biy winimin aŋgak.”
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 Pol kun giy day niŋek, ak Gor nep, Masedoniya biynimb kuyip minim tep ak aŋgñinimimb aŋgip aŋgiy, am siyip diy,
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 am am, miñmon ñiŋg timb kusgak Samotres amjaknuk. Minek pen, miñmon ñiŋg timb kusgak Niyapoliys amjakiy,
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 siyip ak kirgiy, Masedoniya biynimb miñmon yomb kiyk Piyliypay amjaknuk. Miñmon Piyliypay kun ak, Rom gapman kuŋaynep ap mindiy kond mindyiŋgipay.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Jiwda lotiw ñin ak apek, miñmon yomb biy ñiŋg gol akyim, Gor nup aŋgniŋbay tip bap mindip aŋgiy, miñmon yomb kun ak kirgiy, amiy niŋnuk: biyn gunap ap mindeyak. Niŋiy, kun siŋak bisgiy, kuyip minim aŋgñinuk.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Biyn mindeyak kun gok, bap yimb nuk Liydiya. Nuk chech muk gok gayek tawyiŋgipay. Nuk Tayatayra nimb. Gor nup nep aŋgniŋyiŋgip. Biyn kun anup, Jiysis gos tep ñek, Pol minim aŋgak ak niŋind aŋgip aŋgiy dek,
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 nup ñiŋg pikñiy, biynimb nuk yip kinyak gok kuyip ñiŋg pikñiy ginuk. Biyn Liydiya kun ak aŋgak, “Nimb yip niŋem, Jiysis nup gosimb niŋbiyn rek ayip ak, ap korip yip biy mindenimimb aŋgak.” Chinup kun aŋgek, niŋind aŋgip aŋgiy, am korip nup ak kininuk.
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Pen chin minek bap tip ak, Gor nup aŋgniŋniŋg amiy, pañ woŋg yikop giñemb bap nup namb piknuk. Pañ kun anup kichekiy abaŋ ayek mey, tap yerip yerip kisen giniŋgamb ak, biynimb gok kuyip aŋgñek, nup maniy tawyiŋgipay. Kun gek, bi nup taw dand apey, woŋg kuyip giñiyiŋgip gok, maniy yomb diyiŋgipay.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 Chin amninukniŋ, pañ kun ak chinup kisen giyiŋg aŋgyiŋgip, “Bi guniy, Gor Biyomb ak nup woŋg giyiŋg, nimb yergem Gor nimbip diniŋgamb minim ak aŋgñiraspay aŋgyiŋgip.”
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Pen minim kun ak rek, minek minek aŋgek, minek bap Pol nup yiruk gek, andikiy pañ kun anup kichekiy ambaŋ ayak anup aŋgak, “Jiysis Krays yip ginimin aŋgip rek, nip aspiyn, pañ anup kirgiy amnoŋ aŋgak.” Kun aŋgakniŋ, kichekiy nup ambaŋ ayak ak, mis amnak.
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Pen pañ kun anup kond mindyiŋgipay bi gok, Pol kichekiy aŋgyokak minim ak niŋiy, maniy yomb dipun ak, kisen ma diniŋgambun aŋgiy, Pol yip, Salas yip kuyip kor giniŋg, lipiŋg dand, Rom biyomb mindeyak ak amiy aŋgyak,
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 “Jiwda nimb bi omiŋal biy, ap miñmon chinup biy monmon gispiyr ak, yesek gispiyr.
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 Chin Rom biynimb, minim nindik ar ak key mindip ak pen; kiyk yerginiŋg, minim kisenimb ak niŋyaŋ aŋgiy aŋgraspiyr aŋgyak.”
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 Biynimb mindeyak gok kunep, minim ar kun anep aŋgeyak, biyomb gok tikjakiy, chech kuyipmiŋay gok tuŋgasikiy aŋgyak, “Kur diy pikim aŋgyak.”
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 Aŋgeyak, kur diy pik andik mandik giy, dam kalambis miŋgan ak yokiy, bi kalambis kond mindek anup aŋgyak, “Kuyipmiŋay niŋmindenimin aŋgyak.”
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 Aŋgeyak, bi kalambis kond mindek ak, kuyipmiŋay poŋind dam korip miŋgan yimb biyaŋ ay, tomb kind kuyip omiŋal ak diy mon yomb miŋgan ak aŋgek liŋger amek, lokiym gak.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 Pen kisyimnamb yomb biyaŋ, Pol yip, Salas yip Gor nup aŋgniŋyiŋg, lotiw kamep gunap aŋg mindrikniŋ, kalambis bi gok maŋgiysek niŋmindeyak.
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 Kun giy niŋmindyakniŋ, day monmon yomb ak diy, kalambis korip ak dand doŋwiy giy, kinjeŋ gok yikiy, kalambis kay kuyip tiwniŋgiyak senwur gok, maŋgiysek asikak.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 Kun gek, bi kalambis kay kuyip kond mindek ak tikjakiy niŋak; kinjeŋ gok maŋgiysek yikiy mindek. Nuk niŋiy, kalambis kay kinjeŋ yikiy pirik amdipay rek, biyomb ak yip ñaŋgniŋgamb aŋgiy, ñayip baynat ak lipiŋg diy, nuk key piŋiy ayin aŋgak.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 Pol pen, meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Yenen nak key piŋiy ayniŋg gispan? Chin ma pirik ambun. Maŋgiysek mindpun aŋgak.”
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Aŋgek, bi kalambis kond mindek ak meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Kalambis kay amdipay rek ayip! Sup ak kasek dowim aŋgak.” Aŋgek, sup dand apeyak, dand korip miŋgan amiy, jel gek, jep jep diyiŋg, am Pol yip, Salas yip minderik kiñiŋ siŋak koŋgim yimak.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Pen kun giy koŋgim yimiy tikjakiy, kuyipmiŋay poŋind mis biyaŋ amiy aŋgak, “Bomiŋal. Yand yergen, Gor yip diniŋgamb?”
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 Aŋgek, nup aŋgrik, “Jiysis nup gosimb niŋeniŋgamban; Gor nip diniŋgamb; biynimb nand yip kinban gok kunep aŋgrik.”
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 — ausente —
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 — ausente —
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 Ñiŋg pikñerik, bi kalambis kay kuyip kond mindek kun ak, kuyipmiŋay poŋind korip nuk ar biyoŋ amiy, tap keñmaŋgiy ñek ñiŋrik. Bi kun ak, biynuk ñapan nuk gok sek, “Miñiy Gor nup gosimb niŋbun aŋgiy,” tep gakniŋ mindeyak.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Minek pen, Rom biyomb gok, poliys gok kuyip aŋgyak, “Bi kalambis mindpiyr omiŋal ak kuyip wisik yokem, amnimiyr aŋgyak.”
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Aŋgeyak, bi kalambis kay kuyip kond mindyiŋgip ak, minim kun ak dand Pol yip, Salas yip minderik ak amiy aŋgak, “Biyomb gok nirip apay, ‘Wisik yokem amnimiyr apay.’ Kun ak gos sek amnimiyr aŋgak.”
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 Aŋgek, Pol aŋgak, “Chirmiŋay kunep bi Rom nimb ak pen, kor niŋiy mer; biynimb namb ak chirupmiŋay kur diy pikiy, dam kalambis aypay ak tep ma gip. Kun ak chirup kapkap weygiy aŋgyokun aŋgiy aspay? Kiyk key apiy, chirup wisik yokniŋgambay aŋgak.”
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 — ausente —
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 — ausente —
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 Aŋgeyak, Pol yip, Salas yip kalambis korip ak kirgiy, biyn Liydiya korip ak am mindiy, biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok kuyip minim aŋgrep giy, amnirik.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.